ledynai

„Daugelis pasaulio ledynų sparčiai tirpsta. Taip, šis reiškinys vyksta dėl sparčios klimato kaitos. Ne, tai Lietuvos nepaskandins. Lietuvos pajūris nepaskęs, o Žemaitija sala netaps“, – pranešama „Orai ir klimatas Lietuvoje“ paskyroje „Facebook“ tinkle. Pasak jų, taip yra dėl vienos priežasties – Baltijos jūros vanduo kyla per lėtai, todėl krantai turi marias laiko adaptuotis toliau saugant giliau esančią sausumą nuo užliejimo.

Antarkties jūrinio ledo bendras plotas praeitą mėnesį buvo mažesnis nei bet kurį kitą liepos mėnesį per visą stebėjimų istoriją, pranešė padėtį per palydovus stebinti Europos Sąjungos tyrimų grupė. Stebėsenos grupė „Koperniko klimato kaitos tarnyba“ (Copernicus Climate Change Service, C3S) nustatė, kad liepą jūrinio ledo laukų Antarktyje bendras plotas buvo 1,53 mln. kv. kilometrų, tai yra apie 1,1 mln. kv. km mažesnis nei būdavo vidutiniškai liepos mėnesį 1991–2020 metais.

Dėl kylančio vandens lygio jūrose didėja audrų padaryta žala, o tai daro įtaką maždaug 700 milijonų žmonių, gyvenančių žemose pakrantės zonose, kurioms gresia potvyniai. Mokslininkai tikisi, kad jūros lygio kilimas dar labiau padidins audrų ir pakrančių potvynių žalą ateinančiais dešimtmečiais. Tačiau prognozuoti, kiek ir kaip greitai jūra pakils per šį šimtmetį, sunku, daugiausia dėl nežinomybės, kas atsitiks Antarktidos ledo sluoksniui, rašo theconversation.com.

Dėl žmonių sukelto klimato atšilimo, per pastarąjį dešimtmetį smarkiai padaugėjo potvynių. NASA atlikti tyrimai parodė, kad kito dešimtmečio viduryje situacija gali tapti labai pavojinga, nes žemę veiks ne tik klimato kaita, bet ir savitas mėnulio ciklas, vadinamas nutacija. Mėnulis ir saulė turi didelį gravitacinį poveikį žemei, pavyzdžiui, būtent jie sukelia potvynius. Tačiau visi šie trys dangaus kūnai nėra tobulai sulygiuoti.

Pasauliui šylant, tirpsta ledas ir kartais jis atveria dalykus, kurie verčiau ten ir būtų pasilikę. 15 tūkst. metų senumo Tibeto ledyno tyrinėjimas padėjo atskleisti, kad jame gali būti begalės virusų, apie kuriuos anksčiau nieko nežinojome. Kol kas atrastieji virusai greičiausiai negali paveikti žmonių, tuo labiau kelti grėsmę mūsų sveikatai, tačiau mes nežinome, kas dar ten gali tūnoti. „Šie ledynai susiformavo pamažu.

Klimato kaita iki devynių kartų padidino pražūtingų didelių potvynių, panašių į praeitą mėnesį nuniokojusius dalį Vokietijos ir Belgijos, tikimybę, rodo antradienį paskelbta tarptautinė studija. Liepos viduryje Vokietijos vakarų regioną apėmę potvyniai pareikalavo mažiausiai 190 žmonių gyvybių, dar 38 žmonės žuvo po ekstremalių liūčių Belgijos pietiniame Valonijos regione. Pasitelkdami sparčiai vystomo prieskyros mokslo (angl.

Pirmą kartą per visą stebėjimų istoriją – mokslininkai aukščiausiame Grenlandijos taške fiksavo lietų. Iškrito milijardai tonų lietaus. Mokslininkai sunerimę – klimatas Grenlandijoje nenumaldomai šyla – o prieš kelias savaites ten ištirpo tiek ledo, kad užtektų paskandinti visą Lietuvą. Keturi penktadaliai didžiausios pasaulyje salos – Grenlandijos – padengti ledu.

Į uostamiestį iš ekspedicijos Arktyje grįžo Klaipėdos universiteto mokslininkai. Jie ne tik parsivežė įrodymų, kad ledynai ten sparčiai tirpsta, bet ir atrado unikalių gyvų organizmų, kurie užšalę lede išbuvo 20 000 metų, o šiam ištirpus, atsigavo ir gyvena toliau.  Net srovėmis tirpstančius ledynus Arktyje užfiksavo čia dešimties dienų ekspediciją surengę Klaipėdos universiteto mokslininkai. Jie čia ir vyko tyrinėti, kaip pasaulinis atšilimas veikia Arkties ledynus.

Per paskutiniuosius tris dešimtmečius, žmonių veiklos sukeltas globalinis atšilimas buvo atsakingas už daugiau nei trečdalį visų su karščiu susijusių mirčių. Šis pastebėjimas, paskelbtas žurnale „Nature Climate Change“, yra paremtas 43 valstybių duomenimis apie gyventojų mirtis nuo 1991 m. iki 2018 m. Vidutiniškai 37 proc. visų mirčių, susijusių su karščiu, gali būti laikomos klimato krizės padariniais.

Nauji tyrimai parodė, kad per pastaruosius du dešimtmečius visuotinis ledynų atsitraukimas paspartėjo. Nors jų mažėjimas jau kurį laiką buvo akivaizdus, naujas darbas, paskelbtas žurnale „Nature“, rodo, kad per pastaruosius du dešimtmečius sumažėjimas smarkiai paspartėjo. Komanda, remdamasi išsamiais palydoviniais stebėjimais, ištyrė 217 175 ledynus iš viso pasaulio, išskyrus ledynines dangas. Šie įvertinimai buvo patvirtinti atliekant nepriklausomus didelio tikslumo atskirų ledynų matavimus.

Naujame Redingo universiteto tyrime pateikiama niūri prognozė – jei pasaulinė temperatūra ir toliau kils ir pakils 4 laipsniais Celsijaus virš globalinės temperatūros lygio, daugiau nei trečdalis Antarktidos šefinio ledyno gali sugriūti į jūrą. Dėl to vandenynuose gali pakilti vandens lygis. „Šefinis ledynas yra svarbus buferis, neleidžiantis ledynams sausumoje laisvai tekėti į vandenyną ir prisidėti prie jūros lygio kilimo.

Pramintas „Teismo dienos“ ledynu, Thwaiteso ledynas Antarktidos vakaruose gali nuniokoti visą planetą. NASA skaičiuoja kad šiam, maždaug Britanijos dydžio ledynui ištirpus, jūros lygis pakiltų 0,5 m. Tačiau didesnį nerimą kelia tai, kad jeigu jo nebeliktų, galimai pradėtų sparčiai tirpti ir kiti ledynai, kuriuos dabar nuo šiltėjančio vandenyno apsaugo Thwaiteso ledynas. Jeigu tai įvyktų, jūra pasiglemžtų visą Niujorko miestą, Majamį ir Nyderlandus.

Pasišviesdami ant galvos pritvirtintais žibintais ir taip įvairiausiomis spalvomis nuspalvindami kalnus, keliautojai tyrinėja Kazachstano ledynus. Dėl COVID-19 ribojimų, kaip ir daugelis žmonių, Kazachstano gyventojai negali keliauti į užsienį. Tad vis daugiau jų traukia į netoli didžiausio šalies miesto Almatos esančius nuostabiuos Tian Šanio kalnų ledynus. „Dėl pandemijos turistų, o ypač vietinių, skaičius žymiai išaugo.

Ledkalniai tirpsta kitaip, negu mokslininkai skaičiavo naudodami savo sukurtus modelius, tačiau dabar jie buvo atnaujinti ir į skaičiavimus yra įtraukti prieš tai ignoruoti veiksniai. Šis patobulinimas yra svarbus ne dėl priežasčių, apie kurias pagalvojama iš karto – tai neturės įtakos jūros lygio kylimo modeliams – tačiau jis gali turėti kitų ypač svarbių pritaikymo būdų.

Didžiosios Britanijos karinės oro pajėgos užfiksavo didžiausią pasaulyje ledkalnį, kuris dreifuoja Pietų Atlanto vandenyne. A68a pavadintas ledkalnis atsiskyrė nuo Antarktidos ledynų 2017-aisiais. Darinys tuomet siekė beveik dešimtadalį Lietuvos arba 15 Vilniaus miestų ploto.  Ekspertų nuostabai dreifuodamas A68a nesubyrėjo į tūkstančius dalių ir tik šiek tiek sumažėjo. Šiuo metu jo plotas siekia 4,2 tūkst. kv. km. Atsiskyrimo metu jo plotas sudarė beveik 6 tūkst.

Daugiau nei 100 mokslininkų grupė pateikė išsamų vandens lygio augimo tyrimų rinkinį šiam šimtmečiui. Vandens lygis kils netgi daugiau nei dabar numatyta Jungtinių Tautų prognozė. Tai gali reikšti katastrofines pasekmes salynuose įsikūrusioms valstybėms ir pakrantėse įsikūrusiems megapoliams.

Mokslininkų grupė, šiuo metu tyrinėjanti povandeninį pasaulį po Antarktidos ledo šelfu, aptiko jūros gyvūnų rūšis, kurios šioje teritorijoje anksčiau negyveno. Jie mano, kad dramatiškus pokyčius galėjo sukelti visuotinis atšilimas.  Tyrėjai, kurie prieš aštuonerius metus pirmą kartą tyrinėjo jūros dugną po Rosso ledo šelfu, nustatė, kad praeityje jūrinių gyvūnų čia buvo nedaug, nes vieta buvo apgaubta aklinos tamsos.

Pasak mokslininkų, naujausias prognozių modelis atskleidžia, kokiu mastu ir kokie miestai bus paveikti, kuomet tam tikras ledo sluoksnis ims tirpti. Tyrėjai stebi Žemės sukimąsi ir gravitacinį poveikį prognozuodami kaip vanduo pasiskirstys visame pasaulyje. Naujas prognozių modelis buvo sukurtas NASA Jet Propulsion Laboratorijoje, Kalifornijoje. Išvados paskelbtos žurnale "Science Advances". Vyresnysis mokslininkas dr.

Grenlandijos ledynai artimiausiais metais tikriausiai tirps sparčiau, nors pastaruoju metu šis procesas buvo sulėtėjęs, trečiadienį paskelbė mokslininkai, atradę naujų ledynų slinkimo ypatumų. Grenlandijoje yra tiek ledo, kad jam visam ištirpus jūros lygis pakiltų septyniais metrais. Žurnale „Science Advances“ paskelbtos ataskaitos duomenys rodo, kad Grenlandijos ledynai per nuosėdines uolienas slenka greičiau negu per kietas.

Mokslininkai mano, kad atrado didžiausią Žemėje esantį vulkaninį regioną, kuris stūkso po Antarktidos ledu. Nuotolinio tyrimo būdu pavyko aptikti 91 ugnikalnį šiame regione. Jų aukštis siekė nuo 100 iki 3850 metrų. Ugnikalniai išsidėstę masyviame regione, kuris vadinamas Vakarų Antarktidos Rifto sistema, kaip rašoma independent.

Mokslininkai įspėja, jog milijonai žmonių bus priversti palikti savo namus visam laikui, nes stipriai pakils jūros lygis. Pakrantėse esančių gyvenviečių tiesiog nebeliks, jas užlies vanduo. Jūros lygis kyla, dėl tirpstančių ledynų. Ledynai visame pasaulyje sparčiai nyksta ir tai turėtų tapti „tarptautiniu interesu“, kaip rašoma žurnale „Science“. Manoma, kad milijonai žmonių bus priversti palikti savo namus dėl kylančio jūros lygio.

Temperatūra poliariniame regione kyla didesniu greičiu, nei bet kada, nuo pat duomenų rinkimo pradžios. Pasak mokslininkų, Arktis nyksta akyse, nes regionas šyla dvigubai greičiau, nei likusi planeta. Šį atradimą padarė daugiau nei 90 mokslininkų, kurie taip pat pranešė, apie mažėjantį jūros ledą ir tirpstančius ledynus, kaip rašoma independent.

Rusijos valstybės korporacijos „Rostech“ įmonė „Švabe“ šiemet šiaurinio Archangelsko uostamiesčio apylinkėse išbandys lazerinę įrangą laivams, kurie jos pagalba galėtų prasiskinti kelią per Arkties ledynus, pranešė agentūra „Interfax“. „Naujoji, analogų pasaulyje neturinti lazerinė įranga lengvai perpjauna ir suskaldo daugiau kaip metro storio ledą.

Mokslininkai išsiaiškino, kad baltasis ledo sluoksnis Arktyje ima keistis, Žemės kepurė virsta žalia. Pasikeitimai vyksta dėl spartaus planktonų žydėjimo, kurį sukėlė plonėjantis jūros ledo sluoksnis. Fenomenas pirmą kartą buvo pastebėtas 2011 metais ir pribloškė mokslininkus, nes buvo manoma, kad vanduo po ledu yra pernelyg tamsus ir augalai nesugebės atlikti fotosintezės ir žydėti, kaip rašoma independent.

2017 metų žiema Lietuvoje buvo švelni, turėjome keletą šalčio bangų sausio mėnesį, bet žiema praėjo neskausmingai. Žiema Šiaurės pusrutulyje pasibaigė vasario pabaigoje, pavasaris prasidėjo anksti. Švelni žiemos sezono temperatūra buvo jaučiama daugelyje pasaulio kraštelių.

Antarktidos žemyne pasiektas naujas temperatūros rekordas, +17,5 laipsnių, trečiadienį tai paskelbė ekspertų komitetas iš Pasaulinės meteorologijos organizacijos (PMO). 2015 m. kovo 24 dieną, ši temperatūra buvo užregistruota Argentinos mokslinių tyrimų bazėje, Esperanzoje, netoli šiaurinės Antarktidos pusiasalio dalies. Ankstesnis +15 laipsnių rekordas buvo užregistruotas 1974 metų sausio 5 dieną Vandos stotyje, kaip praneša weatherchanel.

Žiema – metas, kai ledo sluoksnis mūsų planetos šalčio kepurėse turėtų ženkliai pasipildyti, tačiau procesai ten vyksta ne pagal mūsų norus. Jūros ledo kiekis Antarktidoje šią žiemą pasiekė žemiausią prieaugį nuo fiksavimo pradžios, panašu, kad Arkties ledynai taip pat juda link to.

Mokslininkai sako, kad per paskutiniuosius du mėnesiu įtrūkimas Antarktidos ledyne paaugo dar 27 km. Properša, dabar yra ilgesnė nei 160 km ir artimiausiu laiku gali visiškai atskirti nuo ledyno. Bet kurį mėnesį, ledkalnis sulig Velsu gali atitrūkti nuo Antarktidos, ir mokslininkai siekia išsiaiškinti, kada ši diena ateis. Remiantis naujais duomenimis paskelbtais New York Times, per paskutiniuosius du mėnesius Larsen C properša paaugo dar 27 km. Dabar jos ilgis siekia daugiau nei 160 km.

Šylant žemei, mokslininkai vis labiau nerimauja, kad amžino įšalo žemėse esančios dujos gali patekti į atmosferą. Tai yra ne tik anglies dioksidas, bet ir metanas.

Mokslininkai nuolat tiria mūsų klimato pasikeitimus, ledynų tirpimą. NASA mokslininkai neseniai atliko du naujus tyrimus Antarktidoje, kurie padėjo suprasti kaip sparčiai tirpsta ledynai vakarinėje šio žemyno dalyje. Išvados padeda suprasti, kiek ledo masės dar prarasime šiame žemyne, ir kaip pakils pasaulinis jūros lygis. Dviejuose tyrimuose mokslininkai ištyrė tris šalia esančius ledynus vakarų Antarktidoje, kurie tirpsta skirtingu greičiu, juos palygino.

Šiemet Arktyje ir ją supančiuose vandenyse ledynų tirpimo sezonas prasidėjo su trenksmu. Tikėtina, kad šią vasarą bus pasiektas naujas ištirpusio ledo rekordas. Kovo mėnesį Arktyje buvo užfiksuotas rekordiškai žemas ledo prieaugis ir po to sekė greitas ledynų tirpimas gegužės mėnesį. Tirpimas kiek sulėtėjo birželį, tačiau rugpjūtį vėl pagreitėjo, skelbia NASA kosminių tyrimų centras.

Antradienio vakarą Vilniaus senamiestyje grupės „Šiaurės kryptis“ įkūrėjai pristatė dainos „Ledynai“ vaizdo klipą. Devintojo dešimtmečio pabaigoje itin populiarios, alternatyvios muzikos grupė šį vakarą atgijo naujomis spalvomis ir atliko kūrinius, kurių daugelio ausis nė nebuvo girdėjusi. Beveik prieš trisdešimtmetį parašytos dainos atgijo ir naujojo Kristijono Vildžiūno kino filmo „Senekos diena“ garso takelyje.

Turbūt daugeliui teko girdėti ar skaityti nuomonę, kad dėl klimato atšilimo Lietuvoje – galbūt jau po kelių dešimtmečių – sužaliuos palmės, bananmedžiai ir kiti tropiniai augalai. Tačiau NASA mokslininkai prabilo apie kardinaliai priešingą galimybę, tad vietoj palmių Lietuvoje galime sulaukti... baltųjų lokių? Pasaulinis atšilimas keičia ne tik klimato ypatumus, bet ir Žemės sukimąsi aplink savo ašį.

Jurgita Čeponytė, LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Daugiau kaip du trečdalius Žemės paviršiaus sudaro vanduo, tačiau vos 3 proc. jo yra gėlas. Tai nebūtų problema, jei ne faktas, kad didžioji dalis slypi ledynuose, o tas, kuris lengvai išgaunamas, Žemėje nevienodai pasiskirstęs.

Vandenynų ir jūrų vandens lygis kyla jau nuo XIX amžiaus vidurio ir atrodytų tai nėra pats baisiausias dalykas. Tačiau pastebima, jog šis procesas įgauna vis didesnį pagreitį. Prognozuojama, jog dėl šiltėjančio klimato vandens lygis dar labiau kils bei kels grėsmę ir pakrančių ekosistemoms, ir ten gyvenantiems žmonėms. Sparčiau tirpsta Grenlandijos ledas Pagrindinės vandens lygio kilimo priežastys seniai žinomos.

Europos kosmoso agentūros (ESA) stebėjimų duomenimis, Antarktidos ir Grenlandijos ledynai tirpsta maždaug 15 proc. greičiau, nei buvi numatoma mokslininkų prognozėse. Žemės ašigalių sričių ledo dangos tyrimus vykdantis ESA palydovas „CryoSat“ nustatė, kad ledo dangos tirpimas Vakarų Antarktidoje paskutiniuoju metu viršijo 150 kubinių kilometrų per metus. Pasak mokslininkų, Antarktidos ir Grenlandijos ledynų tirpimas yra viena pagrindinių jūros lygio kilimo priežasčių.

Mokslininkai nustatė, kad ekonominė žala dėl Arkties jūrinio ledo ir pakrančių įšalo tirpimo bus milžiniška, nes Arkties regiono stabilumas yra itin svarbus viso pasaulio klimato sistemai. Apskaičiuota, kad ekonominiai nuostoliai dėl šylančios Arkties turėtų siekti apie 70 trilijonų dolerių, o tai pranoksta vidutinį pasaulio ekonomikos metinį lygį.

Visuotinis atšilimas (arba globalinis atšilimas) – per paskutinius dešimtmečius fiksuojamas Žemės atmosferos paviršiaus ir vandenynų vidutinės temperatūros didėjimas. Per XX amžių vidutinė pasaulinė temperatūra pakilo 0,74 ± 0,18 °C. Taigi, trumpai kalbant, imant blogiausią variantą, beveik vienu laipsniu.

Antarktidos ledynai vasarą dabar tirpsta dešimteriopai greičiau negu prieš 600 metų, o sparčiausio ledo tirpsmo laikotarpiai užfiksuoti per pastaruosius 50 metų, sakoma pirmadienį paskelbtoje bendroje Australijos ir Didžiosios Britanijos mokslininkų studijoje.

 Pasaulinis atšilimas per pastaruosius 30 metų nuardė 80 proc. Arkties ledynų. Nykstantys ledynai nebegali užtikrinti pakankamos šalto oro srauto galios, todėl žiemos vėsa Šiaurės platumose laikosi vis ilgiau ir ilgiau. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad pasaulinis atšilimas didelėje Žemės teritorijos dalyje atėmė galimybę džiaugtis ankstyva pavasario šiluma. Tačiau klimato mokslininkams tai neatrodo keista – visos planetos ekologinės sistemos yra labai glaudžiai susijusios.

Britų tyrėjai, pasišovę surasti gyvybės pėdsakus seno poledinio Antarktidos ežero vandenyse, susidūrė su sunkumais – kilo „rimtų problemų“ su katilu, kaitinančiu vandenį, reikalingą ledo grąžtui, rašo BBC. Darbai dėl šių problemų sustojo šeštadienį. Baiminamasi, kad tai gali pasmerkti tiriamąjį Elsvorto ežero projektą. Jo tikslas – 90 laipsnių karščio vandens pagalba pradurti skylę 2 km su trupučiu storio ledo sluoksnyje ir taip pasiekti gilumose tyvuliuojančio poledinio ežero vandenis.

Neseniai atlikti tyrimai rodo, kad šios vasaros rekordinis Arkties jūros ledynų sumažėjimas gali lemti tai, kad žiema bus labai atšiauri, rašo businessinsider.com. Preliminarūs duomenys atskleidžia, kad yra ryšys tarp Arkties jūros ledyno dydžio vasaros pabaigoje ir aukšto bei žemo atmosferos slėgio išsidėstymo Šiaurinėje Atlanto dalyje. Aukštas ir žemas slėgis gali išlikti stabilūs net kelias savaites, formuodami audrų zonas ir, tarkim, ilgalaikes šalčio bangas.

Mokslininkai perspėja, kad šią vasarą Arkties ledyno tirpimas buvo rekordinis ir kad tai - besitęsiančio proceso dalis, praneša BBC. Norvegijos mokslininkai teigia, kad Arkties ledas darosi vis plonesnis ir silpnesnis. Praeitą mėnesį Arkties vandenyną dengiantis ledas nutirpo daugiausia nuo to laiko, kai prieš 30 metų buvo pradėta jį stebėti Žemės palydovais. Ledas tirps dar mažiausiai savaitę, nes paprastai tirpimas sustoja rugsėjo viduryje, kai pradeda vėsti oras.

Arkties ledo danga sparčiai traukiasi, o tai gali sukelti pasaulinius klimato pokyčius. Šiuo metu ledo plotas regione siekia 4,1 mln. kvadratinių kilometrų, kai tuo tarpu 2007 metais jis viršijo 4,17 mln. kvadratinių kilometrų. Apie tai antradienį skelbiama Jungtinių Valstijų nacionalinio sniego ir ledo duomenų centro (National Snow and Ice Data Center) ataskaitoje. „Per pastaruosius trisdešimt metų gerokai sumažėjo tiek Arkties ledo dangos plotas, tiek ir jos storis.

Mokslininkai po Antarktidos ledo danga aptiko savo dydžiu Didžiajam kanjonui prilygstantį tarpeklį, kuris, anot jų, prisideda prie ledo tirpimo ir jūros lygio kilimo. 1,5 kilometrų gylio, 10 kilometrų pločio ir 100 kilometrų ilgio tarpeklį mokslininkai aptiko radaru, naudojamu matuoti subledyninę topografiją, teigia glaciologas Robertas Binghamas.

Didžioji Grenlandijos ledynų dalis ištirps jau iki šio mėnesio pabaigos, pareiškė NASA specialistai. Mokslininkai fiksuoja beprecedentiškai greitą ledo tirpimą. Vos per keturias dienas ledynas nutirpo 97 proc. Ištirpusi ledo sala pajėgi sukurti apokalipsę ir tiesiogine to žodžio prasme sunaikinti viską mūsų planetoje. Šį klausimą analizuoja kommersant.ru. Petermano ledynas Grenlandijoje atkreipė į save dėmesį prieš keletą dienų, kai nuo jo atskilo 120 kvadratinių kilometrų gabalas.

Ledo danga Grenlandijoje šių metų liepą tirpo žymiai sparčiau, nei bet kada šį mėnesį per praėjusius 30 metų, pranešė NASA. Pasak mokslininkų, dar niekada nebuvo fiksuojamas toks spartus Grenlandijos ledynų tirpimas. Ledas ištirpo net aukščiausioje ir šalčiausioje salos vietoje, kur veikia tyrimų stotis „Summit“. Tirpstančio ledo plotai vos per 4 dienas padidėjo dvigubai ir apėmė 97 proc. visos Grenlandijos ledo dangos, sakoma pranešime.

Dėl klimato kaitos rytinė JAV pakrantė po kelių šimtų metų turėtų tapti nebeatpažįstama, konstatuoja jūros lygio kilimą modeliuojantys mokslininkai. Net jei didžiausių pasaulio valstybių vadovai tuojau pat susitartų dėl neatidėliotinų problemų, kurias žmonijai iškėlė šylantis klimatas, sprendimo būdų, per artimiausią šimtmetį jūros lygis nesiliaus kilęs, remdamasis tarptautinės klimatologų grupės atlikto tyrimo išvadomis rašo Italijos dienraštis „Corriere della Sera“. Pasak jo, šie mokslinin...

Pasaulinis atšilimas Bavarijos Alpėse gali palikti vos vieną besitraukiantį ledyną, perspėjo mokslininkai. Bavarijos žemės (Vokietija) aplinkos ministras Marcelas Huberis paskelbė pirmojo Bavarijos Alpių ledynų tyrimo išvadas, kuriose teigiama, kad dėl kylančios temperatūros šis kraštas ilgainiui gali likti išvis be ledynų. Per artimiausius 20 - 30 metų dėl pasaulinio atšilimo Bavarijos kalnuose teliks tik vienas besitraukiantis ledynas, pranešė naujienų agentūra DPA.