laužas

Klaipėdos rajone esantis Radailių kaimas Joninių išvakares šventė su trenksmu, o žmonių neišgąsdino net užklupęs lietus. Iš senolių perimta tradicija kaime rengti kasmetinę vasaros šventę, traukia vis daugiau svečių. Jau 22 metus Joninės Radailiuose sujungia visus norinčius susiburti, parungtyniauti, pašokti bei susipažinti. Bendruomenės seniūnaitis Donatas Stonkus pažymi, jog kiekvienais metais šventės kartelė kyla vis aukštyn.

Šiąnakt, birželio 24-ąją pasitiksime vieną gražiausių vasaros švenčių – Jonines, dar vadinamas Rasų švente arba Kupolinėmis. Tai viena iš svarbiausių ir giliausių mūsų tradicinių švenčių. Etnologė Eglė Valentė pasakoja, kad ši šventė simbolizuoja augmens ir žydėjimo kulminaciją. Šiuo laikotarpiu gamta yra kupina gyvybingumo, o mes švenčiame dvasios pilnatvę ir visagalės gamtos magiją.  E. Valentė sako, kad Joninės yra jaunas šios šventės pavadinimas, kurį priėmė bažnyčia.

Vasaros metu daugelis mėgsta išvykti į gamtą paiškylauti, o kartais ir pastovyklauti, pasilieka miegoti palapinėje. Tačiau svarbu žinoti, kaip pasirūpinti savimi, kad nakvynė gamtoje būtų saugi ir nesibaigtų nelaime. Svarbu žinoti, kaip saugiai elgtis su palapine stovyklautojams, kad joje būtų saugu. Pasidalijo patarimais Savo „Facebook“ puslapyje Valstybinė priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba pasidalijo, kaip elgtis gamtoje, kad viešnagė baigtųsi maloniai.

Esant sausiems orams, miškuose didėja gaisrų tikimybė, todėl Valstybinė miškų tarnyba primena apie Miškų priešgaisrinės apsaugos taisyklėse nurodytus draudimus gaisrams palankiu laikotarpiu, miško kirtimo liekanų sandėliavimą, transporto priemonių miškuose naudojimą ir laužų kūrenimą.

Gamtos teikiamų malonumų pasiilgę žmonės keliauja į miškus, paupius. Neatsiejamas tokių iškylų atributas – laužas, ant kurio liepsnų gaminamas maistas. Kol vieni mėgaujasi iškylų džiaugsmais, kiti skambina pagalbos telefonu ir praneša apie degančius laužus. Į tokius pranešimus privalo reaguoti ugniagesiai gelbėtojai. Šeštadienį 21 val. 42 min Bendrajame pagalbos centre gautas pranešimas, kad Kėdainių mieste, ties Josvainių gatve, prie Nevėžio upės dega laužas.

Ilgąjį savaitgalį daugelis gyventojų planuoja pradėti ir maisto gaminimo lauke sezoną. Tačiau net ir nuosavame kieme užsikūrus šašlykinę galima sulaukti nemalonumų. Specialistai primena, kokie reikalavimai yra taikomi kuriant ugnį tiek savo kieme, tiek viešose vietose, ir kokios baudos gresia jų nesilaikant. Šašlykinė – bent 6 metrai nuo pastato Vilniaus miesto savivaldybė nurodė, kad kepsninių naudojimą apibrėžia Bendrosios gaisrinės saugos taisyklės.

Patrulių ekipažas pastebėjo laužo šviesas naktyje. Liko išsiaiškinti: kilo gaisras, ar vyko linksmybės. Tolumoje ugnies apšviesti pasimatė du piliečiai. Susitikimą su laužą deginančiais vyriškiais užfiksavo laidos „Farai“ operatorius. Miške vyrai šildėsi prie degančios statinės ir kvietė pareigūnus prisijungti. Pareigūnams teko brautis per tankius krūmynus, galiausiai prieš akis atsivėrė aikštelė. „Tai čia krūmai. Išgerti sugalvojom ir pasišildyti“, – pasakojo vienas iš vyriškių.

Birželio 24-ąją minime vieną gražiausių vasaros švenčių – Jonines, dar vadinamas Rasų švente arba Kupolinėmis. Apie šios šventės reikšmę ir papročius pasakojusi etnologė Eglė Valentė sako, kad ši šventė itin sena – jos ištakų nė neįmanoma atsekti ir ji, greičiausiai, minima nuo pat tada, kai Žemėje atsirado žmonės.  Joninės Kupolinėmis vadinamos neatsitiktinai – šis žodis reiškia kupėjimą, kupą, vešėjimą.

Orų prognozėms džiuginant, daugelis zuja į gamtą iškylai ir ruošiasi vienai smagiausių pramogų, maisto kepimui ant laužo ar kepsninėje. Vartotojų mėgstamas ir populiarus maisto produktas kepimui ant atviros ugnies – dešrelės.