laužai

Laisvės gynėjų dienos išvakarėse penktadienį prie Vilniaus televizijos bokšto suliepsnojo laužas, per šimtą žmonių susirinko pagerbti Sausio 13-osios aukų. Laužai liepsnoja ir prie Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos pastato, o kiek vėliau turėtų būti uždegti ir Nepriklausomybės aikštėje, kur numatyta Sąjūdžio valanda. Vakare Seimo Lietuvos laisvės gynėjų ir Vitražo galerijose vyks koncertas visuomenei, Koncertas „In memoriam“ vyks ir Šv. Jonų bažnyčioje.

Lietuvos žemdirbiai pirmadienį pradeda protestų ciklą – visoje šalyje bus deginami laužai, be to, ūkininkų atstovai susitiks su premjere Ingrida Šimonyte, įteiks reikalavimus aplinkos ir žemės ūkio ministrams.  Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas sako, kad laužai nuo 14 valandos maždaug tris valandas degs visuose Lietuvos rajonuose.  „Kiekvienas rajonas uždegs nuo 5 iki 50 laužų.

Birželio 24-ąją minime vieną gražiausių vasaros švenčių – Jonines, dar vadinamas Rasų švente arba Kupolinėmis. Apie šios šventės reikšmę ir papročius pasakojusi etnologė Eglė Valentė sako, kad ši šventė itin sena – jos ištakų nė neįmanoma atsekti ir ji, greičiausiai, minima nuo pat tada, kai Žemėje atsirado žmonės.  Joninės Kupolinėmis vadinamos neatsitiktinai – šis žodis reiškia kupėjimą, kupą, vešėjimą.

Nesitraukianti karščio banga ragina priminti apie atsargų elgesį gamtoje. Aplinkos apsaugos departamentas primena, kad iškylauti, poilsiauti gamtoje, tvarkytis sode deginant ar kūrenant laužus tokiu oru reikia ypač atidžiai ir atsargiai, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Varėnos rajone, Margionių kaime, vis dar puoselėjama sena tradicija nuo šiandien, lapkričio 1-osios, aštuonias dienas kapinėse deginti laužus. Į ugnį metami ir mediniai kryžiai. Nuo neatmenamų laikų išlikusios apeigos sutraukia ir vietinius, bendrai maldai už mirusiuosius atvažiuoja ir iš svetur. Varėnos rajone, Margionių kaimo kapinaitėse, pirmadienio vidurdienį buvo uždegtas laužas ir pradėtos maldos bei giesmės. Iš pradžių būrelis vietos gyventojų, susėdusių aplink ugnį, kalba rožančių.

Nerūpestingos vasaros naktys ir jaukios akimirkos laužo šviesoje su svarbiausiais žmonėmis šalia – visas šias emocijas naujame kūrinyje „Laužai“ įprasmino Irūna.  Dainą atlikėja sukūrė kartu su savo sutuoktiniu Roku, o įrašė su grupe „Pikaso“. „Jaučiuosi sava ir artima, kai kuriame bendrus muzikinius projektus su „Pikaso“ vaikinais. Ne tik dirbame kartu, bet ir atostogaujame. Todėl abipusis susikalbėjimas iš pusės žodžio – ta puiki būsena, kurią pasiekia tik seni, geri bičiuliai.

Birželio 24-ąją minime Joninių dieną, dar kitaip vadinamą Rasų švente. Apie pačias seniausias Joninių tradicijas, pagrindinius papročius ir jų reikšmę pasakoja etnologė Eglė Valentė. Moteris patikina, kad jeigu vakar naktį nespėjote atlikti visų senovinių papročių, juos atlikti galite bet kurį vakarą iki pat birželio 29-osios. Na, o šiandien reikėtų nepamiršti dar kartą susikurti laužo ir pajusti bendrą ryšį su visa savo šeima.

Šį vakarą pasitinkame pačią magiškiausią metų naktį – Joninių naktį, kai net patys mažiausi gamtos reiškiniai ima ir įgauna stebuklingą pavidalą. Apie pačias seniausias Joninių tradicijas, pagrindinius ritualus ir jų reikšmę pasakoja etnologė Eglė Valentė. Kasmet birželio 22–24 dienomis Lietuvoje būna ilgiausia diena ir trumpiausia naktis. Ši trumpiausia naktis nuo seno yra sureikšminta, sumistifikuota. Manyta, kad ji stebuklinga.

Šimtai žmonių sekmadienį prie Seimo minėjo artėjančias 29-ąsias Laisvės gynėjų dienos metines. Sausio 13-oji Lietuvoje minima kaip Laisvės gynėjų diena, pagerbiant žuvusiuosius 1991 metų sausio 13 dieną per sovietų kariuomenės veiksmus Vilniuje. Šalia parlamento esančioje Nepriklausomybės aikštėje sekmadienio vakarą buvo uždegti atminimo laužai. Laužai degė ir prie televizijos bokšto bei šalia Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos pastato.

Joninės – trumpiausia ir mistiškiausia metų naktis. Šią naktį jaunimas galėdavo atsipūsti, išsiburti, galbūt net išsirinkti sau antrąją pusę. Garsi astrologė ir būrėja Vaiva Budraitytė įspėja, kad Joninių naktis gali keisti žmonių gyvenimus. Joninės – senovinė pagoniška šventė, kuri švenčiama visame pasaulyje. Ši diena vadinama mistiškiausia, nes ji turi trumpiausią naktį ir ilgiausią dieną.

Sostinės Gedimino prospekte uždegami šventiniai laužai. Šiemet jų – 70, tiek, kiek sukanka metų nuo1949 m. vasario 16 d. Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio deklaracijos pasirašymo. Vasario 16-ąją ne tik švenčiame atkurtos Lietuvos Valstybės dieną – šiais metais minime Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio deklaracijos pasirašymo 70-ąjį jubiliejų.

Įspūdingas šokėjų pasirodymas, dvi tonos dekoracijų ir pasiruošimas Joninėms nepaliko abejingų. Vakaro metu lankytojus pasitiko nuostabi promo komanda, su seksualiomis kojotemis.     Taboo klubas pasiruošė Joninėms.

Atšilus orams ir gyventojams patraukus į gamtą, ugniagesiai prašo atsargiai kūrenti laužus ir kepsnines. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, vien šiais metais dėl neatsargaus elgesio su ugnimi kilo daugiau kaip 900 gaisrų. Neatsargiai kūrenami laužai ir kepsninės neretai apgadina ne tik gyvenamuosius pastatus, poilsio aikštelėse esančius statinius, bet nuo ugnies nukenčia ir žmonės.

Vasario 16 diena Vilniuje buvo minėta kiek neįprastai. Visą šią dieną Lietuvoje buvo organizuojami renginiai Nepriklausomybės akto pasirašymo proga. 1918 metais 20 signatarų pasirašė dokumentą, kuris skelbė, kad yra atkuriama Lietuvos valstybė. Taip pat dokumentu buvo atsižadama nuo visų valstybinių ryšių, kada nors buvusių su kitomis šalimis. Lietuva šiemet šventė 99 - ąsias šio dokumento pasirašymo metines.

Sausio 13-osios išvakarėse, jau sutemus, Nepriklausomybės aikštėje uždegti laužai. Jie – simbolis vienintelio šilumos šaltinio tų žmonių, kurie žvarbią 1991-ųjų žiemą išsaugojo Lietuvos Nepriklausomybę. Aplink laužus susirinko daug tą įsimintiną sausį menančių lietuvių. Jų akyse atsispindėjo ugnis, o mintyse kartojosi laisvę gynusių žmonių veidai.

Šimtai laužų šeštadienio vakarą nusėjo Baltijos jūros pakrantę Estijoje – laikantis šimtmečių senumo jūrininkystės tradicijos rodyti kelią jūreiviams, kuri dabar yra įgijusi modernių technologijų ir aplinkosaugos aspektą. Vasarotojai iš tokių šalių kaip Suomija, Švedija, Latvija ir Rusija taip pat užsiregistravo Mairoldo Vaiko įsteigtame interaktyviame „Senovinių laužų“ tinklalapyje http://www.ancientlights.

Kai už lango bunda gamta, o širdį šildo pirmieji pavasario saulės spinduliai, pop muzikos atlikėjų duetas – Alvyda Chmelevskytė ir Renata Klimaitytė – savo klausytojams pristato meilės himną.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) ragina gyventojus būti budrius, o Joninių laužus kurti laikantis taisyklių. „Kurdami laužą gyvenamojoje vietovėje, prisiminkite, kad tai leidžiama daryti ne arčiau kaip 30 metrų nuo statinių. Poilsiavietėje laužavietės paprastai būna išskirtos akmenimis, plytomis, apsaugine žemės juosta.

LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Pirmadienį Lietuvoje švenčiama Joninių naktis. Etnologai sako, kad trumpiausią vasaros naktį deginami laužai, pinami vainikai, ieškoma paparčio žiedo, džiaugiamasi augmenija ir jaunu atžalynu. Gražinos Kadžytės teigimu, artėjanti nakties šventė skirta linksmybėms. Ugniagesiai-gelbėtojai įspėja, kad šventinę naktį reikia saugiai elgtis prie Joninių laužų, o kilus gaisrui ar įvykus kitai nelaimei, kviesti gelbėtojus.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos žemdirbiai prieš Europos Tarybos (ET) posėdį Briuselyje, kuriame bus toliau diskutuojama dėl 2014-2020 metų biudžeto, ketina surengti naują akciją. Šį kartą ET posėdžio išvakarėse visose trijose Baltijos šalyse ketinama uždegti laužus, kurie turėtų priminti, kad mūsų šalių žemdirbiai pageidauja, jog jiems skiriamos išmokos, kurios kol kas yra bene mažiausios Europos sąjungoje (ES), kuo greičiau priartėtų prie kitų ES šalių žemdirbiams skiriamų vidutinių išmokų.

Vasario 16-osios iškilmių kulminacija tapo Vilniuje miesto centre uždegti laužai. 16 laužų sukrauta Gedimino prospekte tarp V.Kudirkos ir Katedros aikščių. Skamba XX a. pradžios lietuviška muzika, Lietuvos Šaulių sąjungos Vilniaus rinktinė susirinkusiuosius vaišina arbata. Renginyje dalyvauja įvairūs žmonės.

Rytoj, vasario 16 d., 18 val., Gedimino prospekte (nuo V. Kudirkos iki Katedros a.) bus uždegta 16 simbolinių laužų, skirtų Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimo dienai paminėti. Susirinkusiuosius sveikins Vilniaus meras Raimundas Alekna, visuomenės veikėjai. Skambės XX a. pradžios lietuviška muzika, Lietuvos Šaulių sąjungos Vilniaus rinktinė visus vaišins arbata. Taip pat informuojame, kad nuo 15 iki 20 val.

Vasario 16-ąją, 18 val. sostinės Gedimino prospekte bus uždegta 12 simbolinių Nepriklausomybės laužų. Miesto gyventojai ir svečiai kviečiami susirinkti pagrindinėje Vilniaus gatvėje ir kartu paminėti vieną brangiausių tautai švenčių. Laužai nusidrieks nuo Arkikatedros iki V. Kudirkos aikštės ir liepsnos iki 21 val. Šventės metu Vilniaus apskrities karaliaus Mindaugo šaulių 10-oji rinktinė vaišins prie laužų susirinkusius vilniečius ir sostinės svečius karšta arbata.

Lietuva 19-ąjį kartą pagerbia už šalies laisvę 1991-ųjų sausį žuvusiųjų atminimą. Sausio 13-oji - Laisvės gynėjų diena. Pavakare Sausio 13-osios įvykius menančiose vietose uždegti Atminimo laužai. Jie liepsnojo prie Televizijos bokšto, prie Nacionalinio radijo ir televizijos, Nepriklausomybės aikštėje prie Seimo rūmų.