ląstelės

Odai senstant išlaikyti ją stangrią ir elastingą tampa vis didesnis iššūkis, o jos būklė vis labiau priklauso nuo gausybės faktorių: genetinių bei biologinių procesų, oro sąlygų ar ultravioletinių spindulių. Specialistės pataria, kokios priemonės padės išlaikyti odą gražią ir sveiką ir kaip kovoti su jos senėjimu.

Pirmą kartą mokslininkams pavyko sukurti organoidus iš gimdoje išsiskyrusių vaisiaus ląstelių. Vadinamieji „mini organai“ buvo išauginti iš plaučių, inkstų ir plonosios žarnos ląstelių, rastų amniono skystyje (vaisių gimdoje gaubiančiuose vandenyse), ir gali padėti geriau diagnozuoti ir gydyti įvairias įgimtas ligas, skelbia portalas „IFL Science“. Organoidai – tai 3D ląstelių ryšuliai, imituojantys organų struktūrą, funkcijas ir biologinį sudėtingumą, tačiau daug mažesni ir paprastesni.

Nektarinai – į persikus panašūs vaisiai, turintys kiek lygesnę odelę ir saldesnį skonį. Šiuos vaisius įprasta valgyti šviežius, bet galima dėti ir į skirtingus desertus, vaisių kokteilius ar glotnučius, jais gardinti pusryčių košes ir salotas. Pasak gydytojos dietologės dr. Editos Gavelienės, nektarinai puikiai papildys vasaros vaisių racioną, suteiks organizmui naudingų vitaminų ir mineralų.

COVID-19 gali užkrėsti insuliną gaminančias kasos ląsteles ir pakeisti jų funkciją. Tai gali paaiškinti, kodėl kai kurie sveiki žmonės, užsikrėtę virusu, suserga diabetu. Gydytojai vis labiau nerimauja dėl didėjančio pacientų skaičiaus, kurie susirgo diabetu arba užsikrėtę koronavirusu, arba netrukus po to, kai pasveiko, rašo theguardian.com. Šiam pacientų skaičiaus padidėjimui paaiškinti buvo pateiktos įvairios teorijos.

Pasak „MedUni Vienna“ tyrimų grupės, kuriai vadovauja alergologas ir imunologas Rudolfas Valenta iš Patofiziologijos, infekcinių ligų ir imunologijos centro, maždaug 20 procentų persirgusiųjų COVID-19 nesudarė imuninės apsaugos nuo SARS-CoV-2. Jų tyrimas parodė, kad esminė imuninė apsauga, neleidžianti virusui įsitvirtinti ir įsiskverbti į kūno ląsteles, atsiranda tik tada, kai žmogus sugeba suformuoti specifinius antikūnus prieš smaigalio baltymo receptorių surišimo domeną (RBD). Ši prisijung...

Bendradarbiaudami mokslininkai sukūrė paprastą sintetinę ląstelę, kuri auga ir tvarkingai dalijasi į vienodas sferas, atkartodama kai kuriuos įprasto ląstelių dalijimosi aspektus ir suteikdama naujų įžvalgų apie tai, kokie genai yra esminiai augimui ir ląstelių dalijimuisi. „Mes norime suprasti svarbiausias gyvybės kompozicines taisykles, – sakė dr. Elizabeth Strychalski, tyrimo bendraautorė.

Pasirodo, po mirties mūsų smegenys miršta ne iš karto. Naujas tyrimas atskleidė, kad mirus suaktyvėja tam tikri genai, dėl kurių tam tikros mūsų smegenų ląstelės pradeda sparčiau augti. Kaip teigia tyrimo autoriai, šis anksčiau nepastebėtas smegenų aktyvumas po mirties gali turėti didelę reikšmę neurologinių sutrikimų tyrimams ateityje.

Naujas tyrimas žurnale „Science Advances“ pateikė įrodymų, kad raumenų masė galimai yra susijusi su imuninės sistemos sveikata, todėl daugiau raumenų turintys žmonės infekcijas įveikia lengviau. Kaip teigiama darbe, raumenys yra lyg imuninių ląstelių prieglobstis, kur jos gali prisiglausti ir pailsėti nuo nuolatinės kovos su įvairiais užkratais.

Šiuolaikinės vėžio gydymo priemonės yra labai efektyvios, tačiau kartais vėžio ląstelės vis tiek kažkaip išgyvena. Kai kurios, atrodo, pranyksta tik trumpam ir vėl pradeda daugintis vis pasibaigus gydymui. Naujas tyrimas rodo, kad vėžio ląstelės chemoterapiją išgyvena kaip meškos žiemą. Kanados mokslininkai tyrė energijos apykaitos procesus storosios žarnos augliuose.

Elektroninės cigaretės gali išleisti nuodingus chemikalus, kurie sukelia kvėpavimo ir širdies veiklos sutrikimus, įspėja ekspertai. Tokiems skoniams, kaip vanilė, uogos ar cinamonas sukurti naudojami priedai susimaišo su kitais tirpikliais ir susiformuoja pavojinga jų kombinacija, rašoma thesun.co.uk. Elektroninės cigaretės laikomos daug saugesnėmis už tabaką, bet ekspertai vis dar diskutuoja, ar jos iš tiesų tokios saugios.

Plikimas – viena iš tų dažniausiai vyriškų problemų, kurios sukelia didžiulį psichologinį smūgį. Niekas nenori pasenti, o plikimas - tarsi pirmasis požymis, kad jaunystė po truputį jus palieka. Laiko niekas nesustabdys, tačiau mokslininkai jau turi idėją, kaip priversti plaukus vėl augti. Rinkoje yra daugybė produktų, žadančių sustabdyti plikimą. Tai – milijardinė rinka, daugiausia pagrįsta vyrų nepasitikėjimu savimi ir, galbūt, perdėtu dėmesiu išvaizdai. Dauguma tų produktų neveikia.

Imuninė sistema įprastai pakankamai efektyviai tvarkosi su vėžinėmis ląstelėmis. Per dieną jūsų imuninė sistema sunaikina daugybę mutuojančių ir piktybėjančių ląstelių. Tačiau ši sistema veikia netobulai ir vėžys vis tiek išsivysto. Kodėl? Teksaso universiteto mokslininkai aptiko baltymą, kuris gali būti atsakingas už šį procesą. Baltymas TBK1 įprastai padeda imuninei sistemai tvarkytis su mikrobais ir virusais.

Dažniausiai inkstų vėžiu suserga vyresni nei 60 metų žmonės, nors kartais ši liga pakenkia ir jaunesniems. Būdingas ankstyvo vėžio simptomas – šlapimas su krauju. Jeigu inkstų vėžys nustatomas ankstyvoje stadijoje, jį galima pagydyti. Ir apskritai, kuo daugiau vėžys pažengęs (kuo didesnis ir labiau išplitęs), tuo mažiau šansų jį išgydyti. Tačiau gydymas dažnai gali pristabdyti vėžio augimą.

Cukriniai žvyninukai – seniausi parazitai žemėje, labai mėgstantys puotauti negyvomis odos ląstelėmis ir plaukais, rašoma mirror.co.uk. Šie odą ėdantys kenkėjai šią žiemą gali pulti namus, jei jūsų būste kaupiasi kondensacija ar drėgmė. Cukriniai žvyninukai yra labai seni vabzdžiai, kurie išgyvena misdami praktiškai bet kuo, tačiau labiausiai jie mėgsta negyvas odos ląsteles ir plaukus.

Dar vasario mėnesį tv3.lt portalas rašė apie kaunietės Eglės Pudzevičiūtės-Maširkienės beveik trimetės dukrytės Adelės istoriją. Šiandien mažoji mergaitė savo džiaugsmą ir bendravimą gali išreikšti tik plačia šypsena ir nuoširdžiomis akimis, tačiau dabar mergaitei įsižiebė nauja viltis pasveikti. Kaunietės Eglės Pudzevičiūtės-Maširkienės beveik trimetės dukrelės Adelės gyvenimas nuo pat pradžių šiame pasaulyje buvo sudėtingas.

Dar mokykloje išmokstame, kad ląstelės yra nepaprastai mažos. Gal dar pamenate dieną, kai biologijos pamokoje pirmą kartą pažvelgėte pro mikroskopą ir pamatėte kokio nors augalo ląsteles? Visgi, ne visos ląstelės yra tokios mažos, kad jų net įžiūrėti nebūtų įmanoma. Štai keli didelių ląstelių pavyzdžiai. Žmogaus kiaušialąstė Žmogaus kūno ląstelės nėra labai didelės, jų beveik neįmanoma įžiūrėti plika akimi. Tačiau kiaušialąstę tikrai galima.

Mokslininkai iš „Case Western Reserve University School“ aptiko molekulinį mechanizmą, kuris yra atsakingas už sliekų ir žinduolių gyvenimo trukmę. Pasirodo, kad gyvūnai, turintys organizme aukštą tam tikrų baltymų kiekį, gyvena ilgiau ir rečiau serga senėjimo ligomis.

Biologai iš JAV, Ispanijos ir Japonijos sukūrė chimerą – kiaulės ir žmogaus hibridą. Tyrimo rezultatai buvo paskelbti moksliniame žurnale „Cell“, apie mokslinius bandymus pranešė ir „Nature News“. Hibridą pavyko išgauti 1,4 tūkst. kiaulių embrionų suleidus vieną iš trijų tipų žmogaus indukuotų kamieninių ląstelių. Vėliau embrionai buvo persodinti kiaulėms, kur jie sėkmingai vystėsi.

Iš ko mes esame sudaryti? Turbūt visi atsakysime, kad iš daugybės ląstelių - labai mažyčių, nesudėtingų ir nežymią funkciją atliekančių kūno dalelių. Tačiau iš tiesų šias daleles galime įsivaizduoti kaip… ištisus miestus. Ląstelėse ne tik veikia įvairios už konkrečias funkcijas atsakingos tarnybos - energijos elektrinės, fabrikai, atliekų šalinimo tarnyba, paštas, bet taip pat egzistuoja įstatymai. Tokių pagal griežtą tvarką veikiančių miestų kiekvieno iš mūsų kūne yra trilijonai.

12. Šarvuočiai dažniausiai atsiveda po 4 jauniklius     11. Škotijos nacionalinis gyvūnas yra vienaragis     10. Pasaulyje yra kur kas daugiau netikrų flamingų, nei tikrų     9. 10-asis JAV prezidentas Johnas Tyleris gimė 1790-aisiais.

Mokslininkai skelbiasi sėkmingai „atspausdinę“ akies ląsteles, reikalingas regos sutrikimams, taip pat ir aklumui, gydyti, rašo bbc.co.uk. Kembridžo universiteto mokslininkų komanda džiaugiasi atradusi būdą, kaip padėti žmonėms, turintiems jautrios šviesai ir dirginimui tinklainės dalies sutrikimų. Kol kas bandymai atliekami tik su gyvūnais, tačiau netrukus bus pereita prie tyrimų su žmogaus tinklaine.

Neatplėšiantys akių nuo kompiuterinių žaidimų gali atsikvėpti lengviau – naujausi tyrimai rodo, kad intensyvi smegenų stimuliacija stiprina pilkąsias ląsteles, atsakingas už raumenų kontrolę, atmintį, kalbą ir juslę, rašo qz.com. Vokietijos mokslininkai atliko tyrimą, kurio metu grupei asmenų buvo liepiama žaisit visiems gerai žinomą žaidimą „Mario“ bent po pusvalandį kasdien du mėnesius. Tyrimo pabaigoje paaiškėjo, kad pilkųjų ląstelių kiekis pastebimai padidėjo.

Iš aukščiausią „Michelin“ įvertinimą turinčios virtuvės minutę ilgiau pervirti spagečiai būtų išmesti kartu su virėju. Tokia realybė ir nė vienas badaujantis asmuo jos nesupras. Tačiau technologijos žada išspręsti skonio ir bado problemas. Rugpjūčio pradžioje Londone buvo iškeptas brangiausias pasaulyje mėsainis. Jo paplotėlis kainavo maždaug ketvirtį milijono eurų. Skamba taip pat įnoringai kaip pirmosios šio straipsnio eilutės.

Dar tik prieš 50 metų baisi diagnozė – leukemija arba tiesiog kraujo vėžys – vaikams reikšdavo mirtiną nuosprendį. Tuo metu ligą diagnozavus pakankamai anksti, išsikapstydavo nebent 20% suaugusių pacientų. Dabar šis rodiklis net ir vaikams jau padidėjo iki 75%, o jau netolimoje ateityje mirtis nuo šios ligos tebus pavieniai atvejai. JAV mokslininkė dr.

  Algirdas Acus, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Jungtinių Valstijų mokslininkai kalba apie proveržį kamieninių ląstelių tyrimuose. Esą jiems pirmą kartą pavyko embrionų kamienines ląsteles sukurti iš žmogaus odos ląstelių. Toks metodas kelia mažiau moralės klausimų, be to, jis atveria dar vienerias duris į žmogaus gyvybės paslaptį. Kamieninės ląstelės gali virsti bet kuria kita žmogaus ląstele – tai savotiška žmogaus organizmo pradžia.

Rolandas Maskoliūnas, LRT televizijos laida „Mokslo ekspresas“ Mokslininkai vis geriau supranta genetinius įvairių, taip pat ir vėžinių, ligų mechanizmus. „Mokslo ekspresas“ kviečia sužinoti, kaip remiantis šia informacija gimsta vaistai. Ligos nesiliauja mūsų pulti, o vaistų pramonė pastaraisiais metais nepateisina lūkesčių. Nauji efektyvūs vaistai kuriami per lėtai dėl įvairių priežasčių.

Miego stygius žmonėms kelia stresą, irzlumą, skatina persivalgymą. Tai mes žinome iš patirties, tačiau miego stygiaus pasekmės turi ir biochemines priežastis. Mokslo žurnalas „Current Biology“ aprašė tyrimus, atliktus su apvaliosiomis kirmėlėmis. Nors šie gyviai nemiega taip, kaip tai daro žmonės, jos vis dėlto turi vystymosi periodą, kuriame yra letargo būsenos.

Kai kurios žmogaus kūno funkcijos tęsiasi praėjus kelioms minutėms, valandoms, dienoms ar netgi savaitėms po mirties. Šis straipsnis skirtas stiprių nervų žmonėms. 10. Plaukų ir nagų augimas Plaukų ir nagų augimas labiau techninė funkcija. Organizmas daugiau negamina audinių, skirtų plaukams ir nagams augti, tačiau jie ir toliau „auga“ po mirties. Iš tiesų oda netenka drėgmės ir traukiasi, apnuogindama plaukus, dėl to ir nagai atrodo ilgesni.

Kol mokslininkai mėgina suprasti, kaip gyvos ląstelės spinduliuoja biofotonus, Lebedevo fizikos instituto (Maskva, Rusija) tyrėjai atrado tam tikrų esminių požymių, liudijančių, jog biofotonai dalyvauja ląstelių komunikacijos procesuose. Biofotonai yra regimojo ar ultravioletinio spektro fotonai, kuriuos išspinduliuoja biologinės sistemos – kai kurie biologai jau seniai įtaria, jog mokslas šių biosistemų kol kas dar nėra iki galo perpratęs.

Širdies ir kraujagyslių sistemos ligos – pagrindinė mirties priežastis mūsų laikais. Nuo širdies smūgio vien JAV miršta po žmogų kas 25 sekundės: užsikimšus vienai iš kraujagyslių, aprūpinančių širdį krauju, šio tiekimas į organą nutrūksta ir prasideda širdies audinių nekrozė. Kitaip tariant – ūmus miokardo infarktas. Mokslininkams pavyko rando, kuris po infarkto lieka širdies audiniuose, ląsteles „perprogramuoti“ į sveikas širdies raumens ląsteles.

Remiantis naujausiu mokslininkų tyrimu, kamieninių ląstelių injekcija inksto persodinimo metu gali nulemti, jog pacientas po operacijos neturės vartoti vaistų visą gyvenimą, kad išvengtų persodinto organo atmetimo, skelbia BBC. Pirmieji JAV ligoninėje atlikti bandymai buvo sėkmingi. Pranešimas paskelbtas žurnale „Science Translational Medicine“. Pasak mokslininkų, šis atradimas gali turėti „svarbią reikšmę“ transplantacijos mokslui.

Neretai šiek tiek tingime taikyti visas mums į galvą ne kartą įkaltas odos priežiūros procedūras, o galbūt ir abejojame jų galimybe pasiekti greitus rezultatus. Vis dėlto, mūsų oda nepamiršta šios „mažos nuodėmės“ ir, ilgainiui, mums tai primena. Apie tai pasakoja dermatologė Rūta Gancevičienė.

Australijos mokslininkai antradienį pranešė, kad aspirinas ir kiti kasdieniai vaistai gali slopinti vėžio plitimą, skelbia AFP. Melburno Peterio MacCallumo vėžio centro mokslininkai teigia išsiaiškinę, kaip limfagyslės, kuriomis augliai plinta po organizmą, reaguoja į vėžį. „Išsiaiškinome, kad tokios molekulės kaip aspirino (...) gali būti veiksmingos, nes sumažina limfagyslių išsiplėtimą ir taip apsunkina auglių judėjimą“, – sakė mokslininkas Stevenas Stackeris.

Pigmentinės ląstelės ne tik sukuria strazdanas ir įdegį. Tyrėjai norėtų šias ląsteles, vadinamas melanocitais, ištirti laboratorijoje, tačiau melanocitai, paimti iš suaugusio žmogaus odos, nesidaugina laboratorijos sąlygomis. Tyrėjai atrado naują būdą, kaip sukurti melanocitus iš pelės uodegos ląstelių pasinaudodami į embrionines kamienines ląsteles panašiomis tarpinėmis grandimis, vadinamomis iPS ląstelėmis.

Mokslininkams pirmąkart pavyko išmatuoti pavienių žmogaus kūno ląstelių temperatūrą. Įdomu tai, kad temperatūra kūno viduje nebūtinai atitinka tradicinę 36,6 laipsnių C vertę. Gauti rezultatai bus pristatyti 242 – ame nacionaliniame Amerikos chemikų draugijos susitikime. Kaip galima numanyti, Ho Jangas (Haw Yang) ir Livėjus Linas (Liwei Lin), bendradarbiavę atliekant tyrimą, ląstelių temperatūrai matuoti nenaudojo įprastinio termometro.

Mokslininkai nustatė, kad žmogui badaujant, smegenys „valgo“ pačios save, t. y. ima naudoti savo ląsteles, kaip paskutinį energijos šaltinį, kas dar labiau sustiprina alkio pojūtį. Išsekus maistingųjų medžiagų atsargoms, smegenų ląstelės ima virškinti pačios save. Kūnas į tai reaguoja, gamindamas riebiąsias rūgtis, kurios sukelia alkio signalą smegenyse ir didina mūsų impulsą maitintis.

Mokslininkai teigia padarę išradimą, leisiantį sukurti vaistus prieš tokias virusines ligas kaip peršalimas. Iki šiol ekspertai manė, kad antikūnai negali visiškai susidoroti su virusinėmis infekcijomis. Jie galėdavo tik užblokuoti jų patekimą į ląstelę arba kovoti su virusais už ląstelės ribų, praneša Bbc.co.uk. Medicininių tyrimų taryba įrodė, kad antikūnai gali patekti ir į ląsteles ir kovoti su virusais jų viduje. Dėl šio atradimo greičiausiai bus sukurti nauji antivirusiniai vaistai.

Gimus žmogui, smegenys praranda daug jas sudarančių nervinių ląstelių, ir šis procesas tęsiasi visą gyvenimą. Tačiau išlieka tam tikros ląstelės, kurios gali dalintis į naujas ląsteles netgi senyvo amžiaus organizme. Tiesa, kol kas jos tiriamos tik pelių smegenyse. Freiburgo mieste (Vokietija) įsikūrusio Maxo Plancko imunobiologijos instituto mokslininkai teigia, jog egzistuoja daugelio skirtingų tipų neuroninės kamieninės ląstelės, kurios gali sukurti naujų neuronų.

Žmogaus organizmas sudarytas iš begalybės mažyčių ląstelių. Plika akimi nesimato galybės venomis srūvančių eritrocitų,  išskilinėjusių plaukų galiukų ar plaučiuose esančių alveolių sandaros. Tad siūlome pažvelgti į žmogaus kūną iš arčiau, daug arčiau. 1. Eritrocitai Raudonieji kraujo kūneliai, išnešiojantys deguonį po organizmą. Jų yra 4-5 mln./mm3 moterų organizme ir 5-6 mln./mm3 vyrų organizme.