l. klimka

Šiame puslapyje rasite informaciją apie gairę pavadinimu „l. klimka“. Visi straipsniai, video, nuotraukos, komentarai patalpinti tv3.lt naujienų portale apie gairę pavadinimu „l. klimka“.

Gamtos ženklus stebintis lietuvis jau žino, koks bus ruduo: patiks ne visiems

Nei pavasaris, nei vasara šiais metais orais mūsų labai nelepina. Pagal ilgametes orų stebėjimo prognozes etnologas, gamtos mokslų daktaras prof. Libertas Klimka spėja, jog likusi vasara taip pat niekuo labai jau nebestebins, o artėjantis ruduo bei žiema priklauso nuo to, kokie orai vyravo per Jokūbines, kurios buvo liepos 25-ąją. Prisiminus tos dienos orus, anot L. Klimkos, galime daryti prielaidą, jog būsimas ruduo turėtų vyrauti nelabai malonus.

Gamtos ženklus stebintis lietuvis žino, kokie orai bus žiemą: ryt ir poryt – pranašiškos dienos

Panašu, kad prasidėjusi žiema gali džiuginti ilgokai. Pagal tai, kad šv. Martynas (lapkričio 11 d.) buvo švelnus, balos neužšalusios, sakoma, kad Kalėdos būna baltos. Bet dar galime sulaukti atšilimo, o paskui tikriausiai vėl ateis banga su sniegeliu ir šaltuku. Tokią žiemą ir artėjančias šventes mums spėja etnologas, profesorius, gamtos mokslų daktaras Libertas Klimka. Reikia stebėti zuikių pėdutes sniege „Gruodžio pradžioje sniegas nėra naujiena. Sakydavo, kad šv.
Orai 2022-12-12

Ši diena – ypatinga: sužinosime, kokie orai laukia kitąmet

Veikiausiai retas mūsų žino, kad pagal vieną gruodžio dieną galima numatyti, koks oras bus kiekvieną kitų metų mėnesį. Kaip juokauja etnologai, tai puikus būdas susiplanuoti sau atostogas, nes žinosite, kuris mėnuo bus lietingas, o kuris – itin saulėtas. Senovės lietuviai orą atidžiai stebėti imdavo nuo gruodžio 13 d., dar vadinamos Šviesos diena arba Šv. Liucijos diena.

Ši diena – lūžio taškas: sužinosime, kokie orai bus likusią vasarą

Liepos 10-oji – ypatinga diena, po kurios galima prognozuoti, kokius orus matysime likusią vasarą – nesibaigiantį lietų ar alinančią sausrą. Bent taip byloja liaudies išmintis, kur ši diena vadinama Septynių brolių miegančiųjų diena. Liepos 10-os rytą danguje trumpam pasirodo iš septynių žvaigždžių sudarytas Sietynas. Būtent šios žvaigždės, ko gero, ir vadinamos broliais, pranašaujančiais lietų arba sausrą.

Stebėkite orus: ši diena nulems ateinančias 40 parų

Šiandien yra 40-ies paukščių diena, manoma, kad būtent dabar parskrenda dauguma žiemoti į šiltesnius kraštus išskridusių paukščių. Pagal šios dienos orus būdavo spėta, kokie jie bus ateityje. Gali šalti 40 parų. „Jei tądien pašąla, tai šals dar 40 parų (ir atvirkščiai). Tiesa, šios dienos pažymėjimas nėra populiarus lietuvių liaudiškoje tradicijoje; diena populiaresnė rytų slavų tradicijose, kur siejama ir su "pavasario šaukimu", pavasario pradžia“,– kalbėjo Dalia Senvaitytė.
Orai 2019-03-10

Džiugios žinios šilumos mėgėjams: atskleidė, kada ateis Bobų vasara

Visiems sušalusiems ir spėliojantiems, kada ateis bobų vasara, specialistai jau turi atsakymą. Bet sako, kad šio savaitgalio tokiu vardu vadinti dar negalima, tai tik apšilimas prieš ilgiau trunkantį ir dar šiltesnio oro pliūpsnį, kuris apims visą Lietuvą. 1985 metais saule žmonės galėjo mėgautis ilgai. Na, bent jau kybartiškiai. Jų krašte prieš 33-ejus metus dieną kaip šiandien – spalio penktąją – kaitino 26 laipsniai šilumos. O tokia temperatūra iki šiol laikoma spalio šilumos rekordu.
Orai 2018-10-05

Šiandien ypatingai svarbi diena: paaiškėjo, kokia bus likusi vasara

Liepos 10-oji mūsų senoliams buvo viena svarbiausių liepos dienų. Tai septynių brolių miegančių diena. Pagal šios dienos orus jie spręsdavo kokia bus likusi vasara ir kada baigsis lietus. Mums – susitaikiusiems su lietuviškos vasaros tikrove, taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į liepos 10 dieną. Jei lyja – tikėtina, kad lis dar ilgai. „Liepos 10-oji tradiciniame kalendoriuje vadinama Septynių brolių miegančiųjų diena.
Orai 2018-07-10

Šiandien – ypatinga diena: padarykite tai ir sveikata lydės visus metus

Kovo 20-ąją yra fiksuojamas pavasario laikas, kai Saulė atsiduria dangaus pusiaujo ir ekliptikos susikirtimo taškuose. Tai mums praneša apie prasidėjusį pavasarį. Būtent šiomis dienomis mūsų visoje planetoje dienos ir nakties trukmė tampa vienoda. Nuo pavasario lygiadienio šiauriniame pusrutulyje naktis tampa trumpesnė už dieną, o pietiniame – diena trunka trumpiau už naktį. Kaip pasakoja etnologas Libertas Klimka, šiandien diena įgaus penkių minučių pranašumą prieš nakties laiką.
2018-03-20

Šimtmečius puoselėjami lietuviški Kūčių papročiai

Iniciatyva „LT100: mano kelionė Lietuvai“ sveikina su gražiausiomis metų šventėmis ir kviečia nepamiršti autentiškų lietuviškų tradicijų, ilgus metus puoselėjamų prie Kūčių stalo. Kūčios – viena gražiausių šeimos švenčių Lietuvoje. Kūčių vakarienės metu įprastai vaišinamasi patiekalais, turinčiais simbolinę prasmę, o vakaro užsiėmimai neapsieina be burtų bei apeigų. Ne veltui sakoma, kad žiemos šventės – tai stebuklų metas.
2017-12-22

Pasitinkant žiemą – Baltojo oželio šventė

Vasariui įsibėgėjus švenčiame žiemos išvarymo šventę – Užgavėnes. Tačiau ar teko girdėti, kad senovėje lietuviai minėdavo žiemos sutiktuves? LT100 kviečia prisiminti tradicijas ir džiugiai pasitikti artėjančią žiemą minint Baltojo oželio šventę. Lapkričio 11 d. švenčiama šv. Martyno diena. Profesoriaus Liberto Klimkos teigimu, iš šios dienos orų būdavo spėjama žiemos pradžia. Senoliai sakydavo – „Jei per Martyną žąsis ant vandens, per Kalėdas bus ant ledo.
2017-11-10
REKLAMA
REKLAMA

Kūčios – šeimos šventė

Kūčios Lietuvoje yra šeimos šventė, kurios metu dėkojama Dievui ir gamtai už metų malones ir dosnumą, o artimiesiems – už paramą ir meilę. Pasak etnologo ir Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) profesoriaus Liberto Klimkos, tai šventė, kurios metu kartu lyg prisišliejame prie tautos tradicijų tūkstantmečio ąžuolo kamieno.
2014-12-24

Kodėl vardadieniai minimi kelis kartus metuose?

 LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Nuo senų laikų yra susiklosčiusios kelios vardadienių sistemos, sako etnologas Libertas Klimka. LRT radijo klausytojas Liudas iš Marijampolės klausia, kodėl vardadieniai dažnai minimi daugiau nei kartą per metus. „Norėčiau sužinoti, kodėl žiniasklaidoje net kelis kartus per metus skelbiamos tų pačių vardų dienos. Pvz., liepos 15 dieną – Mantas, spalio 1 dieną – Mantas.
2014-07-19

L. Klimka: turistus lietuviai galėtų pavaišinti kimštais žąsų kakleliais

 Jolanta Jurkūnienė, LRT radijo laida „Žinių amžius“, LRT.lt Papročių ir tradicijų negalima pamiršti ir praktiniais sumetimais, tarkim, dėl turizmo, sako etnologas Libertas Klimka. „Kai nuvažiuoju į Prancūziją, noriu paragauti prancūziškų patiekalų. Į Belgiją nuvažiavęs, austres ragausiu. O į Lietuvą kas atvažiavęs gal norės kimštų žąsų kaklelių arba poliaukos sriubos su džiovintais baravykais“, – pastebi profesorius.
2014-02-22

Kur trykšta didžiausi šaltiniai Lietuvoje?

Šaltiniai svarbūs ne vien kaip kraštovaizdžio puošmena, jie lankomi ir dėl gėlo bei sveikatą tausojančio vandens. Šaltiniai, anksčiau iš giluminių žemės sluoksnių trykšdavę fontanais, Lietuvoje vis dar pulsuoja, tačiau po melioracijos dalis šaltiniuotų vietų užpelkėjo ir nebe tokios vandens gausios verdenės imtos vertinti kaip gamtos paminklai. Ankstesnių kartų tikėta, kad šaltinio vanduo esti ypatingas, turi gyduolišką poveikį.
2012-10-17

Zodiako ženklų paskirtis nesusijusi su ateities spėjimu

Senovės indoeuropiečiai, prieš tūkstančius metų sugalvoję zodiako ženklus, turbūt nė neįtarė, į ką juos pavers šiandieninis žmogus. Astrologai siūlo horoskopais pradėti savo dieną, ieškoti žmonos pagal „tinkamą“ zodiako ženklą, tikėti, kad dangaus kūnai nulemia mūsų likimus. Tačiau ekspertai teigia, kad zodiako ženklų kilmė ir paskirtis – visai nesusijusi su ateities spėjimu.
2012-01-21

Recesija tikriausiai sugrįš, o pasaulio pabaiga – labai abejotina

Naujų metų pradžia, kaip visada, gausi įvairiausių prognozių: nuo pačių nerealiausių iki ganėtinai tikėtinų. Esą nusimato pasaulio pabaiga, sukrėtimai euro zonoje ir didesnis saulės aktyvumas. Pasaulio pabaigos skelbėjai teigia, kad senovės majai, Centrinės Amerikos indėnų tauta, numatė retą Žemės, Saulės ir Paukščių Tako centro išsirikiavimą į vieną liniją 2012 metais žiemos saulėgrįžos metu. Šis išsilygiavimas siejamas su vieno pasaulio persikėlimu į kitą.
2012-01-02

Senosios Velykų tradicijos: negyva varna panosėje ir „lalautojai“ už lango

Viena didžiausių metų švenčių Velykos simbolizuoja ne tik pavasario atėjimą bei gamtos atbudimą, bet ir minimos kaip Jėzaus Kristaus prisikėlimo iš mirusiųjų šventė. Į klausimą ar ši krikščioniška šventė turi sąsajų su pagonybės kultūra, etnologas Libertas Klimka atsakė: „Žinoma, tai visų senųjų kultūrų šventė – pavasario lygiadienis.
2010-04-15
Į viršų