l. grigaliūnas

Raudoni niežintys, nestipriai deginantys 1 cm gumbeliai – tokius ant vaikų rankelių išvydo socialinė darbuotoja, atvykusi į socialiai remtinos šeimos butą Kaune. Įtardama, kad tai nėra uodų įkandimai ar alergijos požymiai, moteris nedelsdama kreipėsi pagalbos į kenkėjų kontrolės bendrovę, kuri apžiūrėjusi namus rado blakių židinius. „Gyvi vabzdžiai slėpėsi čiužinių siūlėse, lovos rėmų plyšiuose, už grindjuosčių, po tapetų įtrūkimais.

Atšilus orams gyventojai vis daugiau laiko praleidžia gryname ore, tačiau vakariniai pasivaikščiojimai, buvimas gamtoje nėra tokie malonūs – tenka gintis nuo skaudžių kraujasiurbių atakų. Biologas, kenkėjų kontrolės ekspertas Liutauras Grigaliūnas aiškina, kad dabar kaip tik tas metas, kai stovinčiame vandenyje gyvenusios uodų lervos išsivystė iki suaugusių uodų ir šie dabar ieško jiems reikalingo maisto – mūsų kraujo.

Balandis – laikas, kai sodiname medelius, sėjame ankstyvąsias lauko daržoves, aprenkame senus lapus, purename žemę. Besidarbuojantys tiek darže, tie sode susiduria su skruzdėlėmis. Vieniems šie maži padarėliai – priešas, kitiems – draugas. „Skruzdėlės – imperijų statytojos, galinčios refleksiškai pakelti 10 kartų už save sunkensį svorį.

Pasak prietarų, vorai lemia žmogaus sėkmę arba nesėkmę: patariama niekada nemušti voro, nes numuši savo laimę. Bet kaip elgtis tiems, kurie paniškai bijo šių nariuotakojų? Daugeliui adrenalinas plūsteli į kraują vien išgirdus žodį „voras“. Ką jau kalbėti apie plonas jų kojeles, ropojančias nugara. „Vorų fobija (arachnofobija) – itin dažnas ir kaip žmonija senas reiškinys. Daugeliui, ropojant vorui per kūną, kyla nemalonūs pojūčiai.

Pagaliau už lango pavasaris, saulėtos dienos ir švelnus oras vilioja keliauti. Vieni planuoja atostogas svetur, kiti, artėjant pavasario šventėms, lanko savo giminaičius. Kenkėjų kontrolės ekspertai įspėja: „Viešbučiuose tikrinkite čiužinius, po kelionių išvalykite lagaminus“. Kaip plinta blakės? Nuo 2000 metų pastebimas drastiškas patalinių blakių plitimas visame pasaulyje.

Ryžiuose, kruopose, kakavoje, džiovintuose grybuose ar vonios kambaryje pastebėti vabzdžiai – viena dažniausių pastarųjų dienų kenkėjų naikinimo ekspertų kvietimo į namus priežasčių. Gyventojai sutrinka maiste ar po remonto namuose aptikę iki šiol nematytus vabzdžius. Kenkėjai – ką tik suremontuotose patalpose „Vos prieš mėnesį įsikraustėme į naująjį namą. Įsikūrimo džiaugsmą netrukus pakeitė nerimas – besitvarkydama namus pastebėjau medinio stalo paviršiumi ropinėjančius mažyčius vabzdžius.

Įsibėgėjus vasarai vis daugiau gyventojų renkasi atostogas užsienyje ar Lietuvos kurortiniuose miestuose. Kenkėjų kontrolės ekpsertai „Dezinfa“ dalijasi patarimais, kaip apsisaugoti nuo kenkėjų, tykančių viešbučiuose ar kitose gyvenamosiose patalpose. Biologas Liutauras Grigaliūnas tikina, kad dažniausiai keliautojai susiduria su patalinėmis blakėmis. „Patalinės blakės – vis dar rimta problema, galinti ištikti bet kurį atostogautoją. Šie kenkėjai neretai parsivežami su lagaminais.

Daugelis gyventojų džiaugiasi, kad įsibėgėjus rudeniui vis dar šilta, už lango nepliaupia lietus, neerzina šlapdriba ir apledėję automobilių stiklai. Tik ar toks oras teigiamai veikia gamtą? Lapkričio vidury – vapsvos Biologas Liutauras Grigaliūnas pastebi, kad šiuo metu jau daugelis kenkėjų turėtų būti išmirę ar pasislėpę šiltose žiemojimo vietose, tačiau vabzdžiai vis dar aktyvūs. „Lapkričio pabaiga, o lauke skraido vapsvos – tai neįprastas reiškinys gamtoje”, – pastebi L. Grigaliūnas.

Kylant oro temperatūrai vis dažniau galima išvysti prieš saulę besišildančias gyvates. Neretas išsigąsta, miške ar sodyboje sutikęs besirangantį roplį, tačiau, kaip ekspertai teigia, dažnai be reikalo. Gyvatė žmogų puola tuo atveju, jei ji priversta gintis. „Netikėtai susidūrus su gyvate didelė tikimybė, kad ji pirmoji bandys slėptis ir kuo greičiau pasitraukti žmogui iš akiračio.