Kvietkauskas

Vilniaus savivaldybei siūloma skubiai keisti panaudos sutartį dėl Lukiškių aikštės įtraukiant į ją Seimo priimtas įstatymo nuostatas, jei su tuo savivaldybė nesutiks, aikštė bus perimama, sako kultūros ministras Mindaugas Kvietkaukas. Anot jo, pakeitimus su Nacionaline žemės tarnyba savivaldybė turėtų pasirašyti per dešimt dienų, iki rugsėjo 28-osios. „Teikiame siūlymą pabaigti procesą per labai konkretų terminą ir pabrėžiame, kad visos įstatymo nuostatos turi atsirasti panaudos sutartyje.

Estijos, Latvijos ir Lietuvos kultūros ministrai penktadienį Vilniuje pasirašė susitarimą dėl nuolatinio šių šalių rašytojų kūrinių vertimo ir sklaidos visose trijose valstybėse. „Šitas memorandumas yra susitarimas dėl to, kad Baltijos rašytojų kūriniai būtų nuolat verčiami pagal tolesnę patikslintą programą tarp leidėjų visose trijose valstybėse“, – žurnalistams sakė Lietuvos kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas.

Prieš priimant kokius nors sprendimus dėl Lukiškių aikštės įstatymo įgyvendinimo, laukiama teisininkų išvados, teigia kultūros ministras. „Šiuo metu tai yra teisininkų kompetencijai priklausantis dalykas. Jie turėtų pateikti išvadas, kaip geriausiai elgtis Vyriausybei, ministerijai šitoje situacijoje. Kol kas jokių galutinių išvadų dar neturiu, dar vyksta diskusijos Vyriausybėje“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė Mindaugas Kvietkauskas.

Kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas sako, kad įrengiant paplūdimį Lukiškių aikštėje Vilniuje pasigedęs diskusijos su visuomene. Jo teigimu, diskusija, kaip suderinti skirtingas šios aikštės funkcijas, aktuali išlieka ir po Seimo priimto įstatymo. „Rengiant šią akciją man labiausiai pritrūko diskusijos.

Renginiuose rudenį gali būti atsisakoma žmonių skaičiaus ribojimo, palikus griežtus saugumo reikalavimus, sako kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas. „Galvojame apie rudenį, kai aktualiausia bus renginiai uždarose erdvėse ir preliminariai, tikrai preliminariai svarstome, kad galbūt galėtų likti griežti saugumo reikalavimai renginiams uždarose erdvėse, o tas skaičiaus ribojimas galėtų būti panaikintas“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė ministras.

Kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas bei prezidento patarėja Sonata Šulcė ketvirtadienio vakarą atvyko į aktorės Viktorijos Kuodytės spektaklį atsiprašyti dėl nesusipratimo, kai ji nebuvo įleista į Prezidentūrą atsiimti Nacionalinės kultūros ir meno premijos. „Atvykau į Jaunimo teatro spektaklį, kur ji vaidina, su Prezidentūros atstovais jos asmeniškai atsiprašyti ir suderinti oficialų iškilmingą premijos įteikimą, kaip turi būti“, – LRT televizijai sakė kultūros ministras.

Kultūros ministerija siūlo Vyriausybei steigti ketvirtojo viceministro pareigybę – jis būtų atsakingas už tautinių mažumų politikos koordinavimą, etninę kultūrą ir nematerialųjį paveldą. Šiuo metu šias funkcijas dalijasi kitos trys viceministrės. Ministerija BNS nurodė, kad viceministrų skaičių didinti siūloma norint efektyviau formuoti valstybės politiką minimose veiklos srityse.

Išrinktasis prezidentas Gitanas Nausėda tęsia susitikimus su ministrais. Kol partijos vis dar derasi dėl to, kam kuri ministerija atiteks po Nausėdos inauguracijos, Daukanto aikštės rūmuose su būsimu šalies vadovu susitiko kultūros ir susisiekimo ministrai. Vienas jų į susitikimą su Nausėda atžygiavo su storu nuveiktų darbų segtuvu.

Sekmadienį prie Verkių dvaro startavo pirmasis iš trijų „Vilniaus MTB turas“. Startuoti šiose varžybose susirinko per 450 dviratininkų, kurie turėjo įveikti paruoštą trasą Verkių regioniniame parke rašoma pranešime spaudai. „Džiugina gausus dalyvių skaičius. Pavasaris dar tik įsibėgėja, o jau matome daug norinčiųjų aktyviai leisti laisvalaikį. Be jau dažnai matomų veidų, šiandien varžybose buvo galima pamatyti dar tik pradedančius sportuoti žmones.

Į parolimpines žaidynes Lietuva siunčia 11 sportininkų – dvigubai mažiau nei prieš ketverius metus į Pekiną – tačiau be medalių iš Londono jie grįžti neketina. Tiesa, parolimpinių apdovanojimų vertė mūsų šalyje penkiskart mažesnė nei olimpinių, skaičiuojant premijiniais litais. Olimpinių žaidynių aukso medalį iškovojęs Lietuvos sportininkas gauna 400 tūkst. litų čekį, o analogiškas parolimpinis laimėjimas žaidynėse, kuriose dalyvauja atletai su fizine ir regėjimo negalia, vertinamas 80 tūkst.

Šįmet minint Maironio metus, ketinama naujais „Pavasario balsų“ leidimais aprūpinti visas Lietuvos mokyklas ir užsienio lietuvių bendruomenes, tačiau leidėjai iki šiol pasigenda finansavimo šaltinių koordinacijos. Maironio 150-ųjų gimimo metinių minėjimo programos priemonių plane - dešimt leidybos projektų.