kurortai

Vasaros sezono atidarymą skelbia ne tik Palanga, bet ir kiti šalies kurortai. Druskininkai džiaugiasi smarkiai išaugusiu užsienio turistų skaičiumi, poilsiaujančių lietuvių taip pat netrūksta. Birštono valdžia sako, kad ypač savaitgaliais poilsiaujančių tiek, kad pritrūksta nakvynės vietų. Verslininkai neslepia: kainos kurortuose dar gali kilti. Jau ir dabar, tarkim Druskininkuose, žmonės neslepia vien per savaitgalį paliekantys ir kone 400 eurų už vieną asmenį.

Tradicijos keičiasi: šiais metais Velykų margučius ir šventinį stalą lietuviai vis dažniau keičia į poilsį SPA centruose ir jūros pakrantėje. Palangos apgyvendinimo vietų užimtumas artėjantį savaitgalį siekia 70 proc. – tai didžiausias užimtumas per šių metų šventines dienas. Tuo tarpu poilsiautojai nebijo kai kur pakilusių kainų, pakloja nuo keliasdešimt eurų iki tūkstančio eurų.

Kai kurių pajūrio kurortinių miestų turizmo centrų atstovai abejoja, ar kitą savaitę du papildomus laisvadienius žmonės pavers atostogomis, ne teigia nepastebėję, jog nedarbo dienos per Vėlines pritrauktų didesnį srautą žmonių, penktadienį rašo „Vakarų ekspresas“. „Įprastai Vėlinių dienomis Neringoje nesulaukiame didesnio žmonių srauto, nes vis dėlto tai yra daugiau artimųjų, giminių, kapų, sakralinių vietų lankymas”, – teigė Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila” dir...

Antradienį Seimas po pateikimo pritarė, kad kurortinės savivaldybės iš Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšų galėtų įrenginėti automobilių stovėjimo aikšteles ir saugyklas, kurios būtų nutolusios nuo kelio juostų ir nuo daugiabučių namų. Už šią Liberalų sąjūdžio frakcijos nario Andriaus Bagdono pateiktą įstatymo pataisą balsavo 102 parlamentarai, 16 susilaikė, niekas nebuvo prieš.

Šiais laikais planuotis atostogas Turkijoje ar kitose šalyse gali būti kur kas pigiau nei Lietuvos pajūryje. Kaunietė Rasa papasakojo savo istoriją, kad ji dažnai renkasi atostogas užsienyje su visu pilnu paketu – viešbutis, maistas, kelionės, – ir suskaičiavus visas išlaidas galiausiai gali patikinti, kad išleidžia tikrai ne daug. Pavyzdžiui, lietuvių pamėgtoje Turkijoje dažnai svečius kviečia apsistoti už ženkliai mažesnes sumas nei mūsų pajūryje.

Pranešti apie artėjantį lietų gamta randa savo būdų. Nuo seno sakoma, kad nešvarūs gandrai ar pažeme skraidančios kregždės pranašauja lietų. Visą savaitgalį pajūrį virpinusi audra nerimsta – virš Šventosios miestelio kybo juodi debesys, o pievose lietų pranašauja ir varlinėjantys gandrai.

Kiekvienąkart atvykus į Šventąją gatvės vilioja įvairiais maisto pasiūlymais – nuo legendinių cepelinų iki gardžių salotų ar kokteilių. Tačiau poilsiautojai pastebi, kad kainos čia yra per didelės ir kai kurie renkasi maistą gamintis nuomojamame būste. Apsilankėme poilsiautojų pamėgtoje Šventojoje ir apžvelgėme maisto kainas. Jos labai skirtingos ir svyruoja nuo kelių eurų iki 27 eurų už išskirtinį kepsnį. Pajūrio ritmu dienos pietūs trunka tris valandas, nuo 12 val.

Lietuva Joninių nakčiai ruošiasi beveik kaip Kalėdoms. Gyventojai šturmuoja parduotuves ir Lietuvoje, ir Lenkijoje bei perka viską, ką galima išgerti ar suvalgyti gamtoje – šašlykus, alų, o šalia jų ir kepsnines, anglis. Prekybininkai stebi, kad dalies prekių pardavimai išaugo kartais. Žmonės važiuoja ne tik prie ežerų, bet ir paskutinę akimirką nusprendžia apsilankyti kurortuose – Palangos viešbučiuose vietų nelikę. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Įsibėgėjant vasaros sezonui vis daugiau gyventojų vyksta atostogauti į Lietuvos kurortus pajūryje. Siekiant prisitaikyti prie poilsiautojų poreikių, kurortuose esančios „Eurovaistinės“ ilgina savo darbo laiką bei įvardija, kurios iš jų dirbs ilgiausiai. Patogesnis darbo laikas poilsiautojams „Vasarą Lietuvos pajūrio kurortuose ne tik sulaukiama daugiau poilsiautojų, bet ir vaistinėse išauga apsilankančių pacientų skaičius.

Norintiems keliauti lietuviams infliacija ir išaugusios kelionių kainos nė motais. Pasak kelionių organizatorių, skrydžius į populiariausias kryptis – Turkiją, Graikiją, Bulgariją, Madeirą – lietuviai išgraibsto kaip karštas bandeles, tad spontaniškai sugalvojus paatostogauti, vietos norimame viešbutyje galima ir negauti. O atvykstamasis bei vietinis turizmas Lietuvoje išgyvena sunkesnius laikus.

Turizmas Lietuvos kurortuose po Covid-19 pandemijos atsigauna sparčiau nei visoje šalyje ir jau pasiekė ikipandeminį lygį, sako kurortų asociacijos prezidentė, Birštono merė Nijolė Dirginčienė. „Po pandemijos labai sunkiai atsigauna turizmas Lietuvoje, tačiau kurortai jau pasiekė ikipandeminį lygį ir čia mes iš tikrųjų mes jau sulaukiame daugiau atvykstančių žmonių ir užsienio turistų atvykstančių besigydyti į kurortus ir pailsėti“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė N. Dirginčienė.

Seimas Vyriausybę ketina įpareigoti tvirtinti ne tik dešimties metų kurortų ir kurortinių teritorijų plėtros programas, bet ir trimečius kurortologinius tyrimus bei jų sąmatas.    Tokie tyrimai parodytų klimato, mineralinio vandens, gydomojo purvo poveikį organizmui, jų naudojimą profilaktikai, gydymui ir reabilitacijai. Be to, savivaldybėms būtų leista nustatyti rinkliavas už naudojimąsi kurortų viešąja turizmo ir poilsio infrastruktūra.

Didžiųjų šalies kurortų – Palangos, Druskininkų ir Birštono – apgyvendinimo įstaigos prasidedant Velykų šventėms užimtos 70–80 proc., teigia miestų turizmo sektoriaus atstovai. Vis dėlto jie tikisi, kad įsibėgėjus šventiniam savaitgaliui viešbučiai, poilsio namai ir sanatorijos užsipildys, o didesnio svečių srauto tikimasi kitą savaitę prasidėjus moksleivių atostogoms.

Seime skinasi kelią pataisos, kuriomis siūloma sušvelninti įpareigojimus savivaldai įsirengti mažos taršos zonas.   Seimas antradienį po svarstymo pritarė liberalesniems Alternatyviųjų degalų įstatymo pakeitimams, kuriuos pateikė Laisvės frakcijos narys Kasparas Adomaitis ir konservatorius Sergėjus Jovaiša: už balsavo 105 Seimo nariai, prieš buvo du, o susilaikė penki.

Ilgąjį savaitgalį Palanga tiesiog ošia – Basanavičiaus gatvėje apstu žmonių iš visos Lietuvos. Nors oras ir nelepina, tačiau viešbučiuose liko vos keli, po du šimtus eurų už naktį, kainuojantys kambariai, jau išgraibstyti ir privačiai nuomojami  apartamentai. Žmonės mėgaujasi stintomis, SPA ir jūra. Tiesa, suplūdusiųjų į kurortą šią naktį laukia didžiausia sezono audra, tačiau kurorto svečiai jos laukia tik kaip dar vienos atrakcijos. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Nauji metai – nauji tautiečių kelionių planai. O kur atostogaus dar šią žiemą ar jau net vasarą, kai kurie lietuviai susiplanavo prieš pusę metų. Tačiau nespėjusiems susiplanuoti atostogų krypčių teks labiau patuštinti pinigines. Tiesa, kelionės šiais metais brangs maždaug penktadaliu. O mėgstamiausiomis tautiečių kryptimis išlieka Turkijos kurortai, Graikijos salos. Lietuviai pradeda domėtis ir Juodkalnija, keliauja ir į Aziją bei Afriką.

Lietuviai vėl pradeda masiškai keliauti į užsienį. Kas penktas dar šią žiemą planuoja išvykti į užsienį, o dar daugiau planuoja savo atostogas pavasarį arba vasarą. Kelionių organizatoriai teigia, kad lietuvių susidomėjimas kelionėmis, nors dar nepasiekė ikipandeminio lygio, tačiau smarkiai auga. Negąsdina atostogas planuojančiųjų net kartu su infliacija kylančios kelionių kainos. „If draudimo“ apklausos duomenimis, žiemos atostogas užsienyje planuoja kas penktas lietuvis.

Mažos taršos zonas siūloma nustatyti ir kurortinėse teritorijose. Tokį siūlymą pateikęs konservatorius Sergėjus Jovaiša sako, kad švaresnis oras pritrauktų daugiau turistų. Tuo metu kai kurių kurortinių vietovių atstovai dėl tokių zonų nusiteikę skeptiškai: vieni sako, kad vietovės yra per mažos ir nėra vietos tokioms zonoms, o kiti mano, kad tai joms pakenks.

Europos slidinėjimo kurortai merdi. Į senąjį žemyną atslinkus karščio bangai, kuri į dalį šalių atnešė apie 20 laipsnių siekiančią šilumą, kalnuose nebeliko sniego. Kurortai liko be turistų, o žiemos sporto entuziastai – be atsotogų. Įprastai tokiu metu Šveicarijos kurortas Leisinas lūžta nuo turistų gausos. Žiemos sporto entuziastams slidinėjimas Alpėse – nepamainoma pramoga, tačiau šiemet kurortas ištuštėjęs, mat jame beveik visai nėra sniego.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje spręs dėl kurortų, jų teritorijų plėtros ir finansavimo. Vyriausybė teiks išvadą Seimui dėl kai kurių parlamentarų siūlymo užtikrinti teritorijų ilgalaikę plėtrą, finansavimo šaltinius, unikalios rekreacinės aplinkos naudojimą ir išsaugojimą, sveikatinimo paslaugų, atvykstamojo ir vietinio turizmo plėtros. Ekonomikos ir inovacijų ministerija siūlo iš esmės pritarti Kurortų ir kurortinių teritorijų darnaus vystymo įstatymo projektui, tačiau jį tobulinti.

Kurortų įmonės šiuo metu samdo darbuotojus į neužpildytas personalo vietas ir nors ukrainiečiai darbo jėgos trūkumo neišsprendė, bet rinką pagyvino, sako darbdaviai. Neringos ir Palangos verslininkai viešbučiuose, kavinėse bei restoranuose ir kitų paslaugų teikimui vis dar ieško darbo jėgos, nes sezonas labiausiai įsibėgėja nuo Joninių. Dalį vietų užpildo į šalį atvykę pabėgėliai iš Ukrainos.

Ilgąjį Joninių savaitgalį Lietuvos kurortuose – poilsiautojų gausa. Kai kur apsistoti vietų nelikę, o Druskininkuose, Birštone ir pajūryje kartu užimta 85 proc. apgyvendinimo įstaigų. Nepaisant išaugusių kainų, gyventojų lūkesčiai yra aukšti, tačiau analitikai sako, kad rudenį-žiemą tikimasi ryškaus sulėtėjimo.  Lietuvos kurortų asociacijos vadovė sako, kad pastarasis savaitgalis sulaukė ypač didelio turistų susidomėjimo, dauguma jų – vietiniai.

Pastaraisiais metais Lietuvos turizmo perlas Neringa tapo tikru turizmo deimantu. Dėl savo nuostabios gamtos, ramybės oazių ir, žinoma, labai didelių kainų. Tačiau vietos valdžia ir verslas žada, kad šiemet esą viskas bus kiek kitaip, nes prognozuojamas konkurencinis mūšis dėl turistų ir jų pinigų. Apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportažas.

Sparčiai artėjant vasarai, pats metas išsiaiškinti, kiek reikės pakloti sutaupytų eurų, kad galėtumėte savaitę pagulėti prie Baltijos jūros. O gal už šiuos pinigus geriau mirkyti kojas Turkijos ar Ispanijos pliažuose, kur garantuotai geras oras ir „viskas įskaičiuota“ maisto ir gėrimų kalnai? Į šiuos klausimus pasistengė atsakyti vasaros pramogų sostinėje Palangoje apsilankę laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai. Palangoje – pats darbymetis.

Lietuvos turizmo asociacijos vadovė Milda Plepytė-Rainienė sako, kad lietuvių kelionės į užsienį pastaruoju metu yra labai suaktyvėjusios, tačiau užsieniečiai savo rezervacijas Lietuvos kurortuose atšaukia. Anot M. Plepytės-Rainienės, šių metų pabaigoje kelionių organizatoriai, vykdantys keliones į užsienį, turėtų grįžti į priešpandeminį 2019 metų lygį. „Lietuvaičiai noriai keliauja į užsienį, kelionės yra perkamos ir šiuo metu labai didelis suaktyvėjimas.

Prieš dvejus metus užklupusi koronaviruso pandemija pakeitė keliautojų įpročius, užsienio turistus pakeitė vietos gyventojai. Atlaisvėjus pandemijos suvaržymams, situaciją paveikė karas Ukrainoje – pajūrio kurortų atstovai pastebi, kad rezervacijas atšaukia dalis vokiečių ir austrų turistų.  Karas Ukrainoje pakeitė ir kai kurių verslo atstovų elgesį – dalis viešbučių nusprendė nepriimti Rusijos piliečių, nors šios šalies turistų ir taip reikšmingai sumažėjo.

Aplink brangstant viskam, kas tik gali brangti, daugelio piliečių akys nukrypo į pačią reikalingiausią ir brangiausią prekę kiekvienam lietuviui – žemę ir nekilnojamąjį turtą (NT) – su viltimi, kad šis segmentas ims pigti, nes šalia vyksta karas. Tačiau viskas atvirkščiai – namai ir butai šuoliuoja kainomis į viršų. Apie tai – laidoje „Karštai su tv3.lt“ kalbinti ekspertai. Nuo pandemijos pradžios nekilnojamojo turto kainos pašoko net 30 procentų ir nežada sustoti.

Palangoje pailsėti nusprendęs vyriškis liko šokiruotas, kai bandydamas rezervuoti kambarį viename kurorto viešbutyje sužinojo, kad jis nepageidaujamas. Ir tik todėl, kad jam virš 50 metų. Viešbutis teisinasi, esą tame pačiame pastate įsikūrę du visą naktį veikiantys klubai, tad svečiams pailsėti nepavyks. Kodėl tik vyresniems nei penkiasdešimties, tirti ėmėsi lygių galimybių kontrolieriai.

Lietuvių pamėgtuose Meksikos kurortuose aidi šūviai ir liejasi gaujų karų pralietas kraujas. Netoli Kankuno per veiksmo filmo scenarijaus vertą susišaudymą tarp gaujų žuvo du žmonės. Tai jau antras susišaudymas turistų pamėgtuose kurortuose Meksikoje vos per dvi savaites. Šimtai sunerimusių turistų buriuojasi viename iš Kankuno kurorto viešbučių. Netoliese paplūdimyje aidi šūviai. Viešbučio personalas žmones ramina.

Ilgasis Vėlinių savaitgalis tikras darbymetis šalies kurortams. Lietuviai ne vien važinės po kapines, bet ir ilsėsis. Sanatorijos, SPA ir viešbučiai kai kur užimti šimtu procentų. Kurortai džiūgauja ir svečius priima išskėstomis rankomis. Kai kurie planuoja ilgą savaitgalį prasitęsti: visą kitą savaitę nedirbti. O kiek iš viso turistai Lietuvoje iškeidžia pinigų? Birštono „Versmės” sanatorijoje jau į savaitės pabaigą nebebuvo nė vieno laisvo kambario.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijai dalijant turizmo infrastruktūrai gerinti skirtus milijonus, be pinigų liko Neringos ir Palangos savivaldybės. Tai sužinoję šių merai nejuokais užsirūstino. Neringos meras vardija, kad negavus pinigų, neatsiras ir papildomų tualetų, asfaltuotų kelių, toliau gali žiojėti ir duobės keliuose, dėl kurių taip skundžiasi turistai. Palanga net žada kreiptis į teismą. Nidoje vis pluša darbininkai ir, panašu, toks vaizdas nesikeis.

Išbrangus šildymui, valdantieji jau svarsto žmonėms įvesti privalomą renovaciją. Esą tokių priemonių reikia imtis, mat gyventojai patys dažnai nesugeba susitarti dėl renovacijos. Valžia pradžioje rengiasi reikalauti renovuoti labiausiai kiaurų daugiabučių šilumos punktus. Daugiabutis Panevėžyje statytas prieš daugiau kaip 40 metų. Tokio pat senumo ir šilumos punktas – morališkai ir techniškai pasenęs.

Pajūryje – bobų vasara. Šviečianti saulė ir šiltas oras į Palangą ir Šventąją vis dar traukia žmones. Kai kurie viešbučiai savaitgaliais net negali pasiūlyti laisvų kambarių. Atsiranda drąsuolių, norinčių panerti ir į Baltiją, tačiau medikai įspėja, kad maudynės gali baigtis tragiškai. Prieš keletą dienų vienam besimaudančiam vyrui vandenyje sustojo širdis. Jo gyvybės nepavyko išgelbėti. Šventosios paplūdimyje šviečia saulė, oro temperatūra 16 laipsnių ir poilsiautojų netrūksta.

Bilietas į laisvesnes pramogas ar paslaugas galios tik persirgusiems, pasiskiepijusiems ar turintiems neigiamą testo rezultatą, kuris galios tik vieną parą. Merai panikuoja, kad jei gyventojų masinis skiepijimas užstrigs, visiems norintiems testų atlikti niekaip negalės, mat jų bus tūkstančiai. Paskutinėmis savaitėmis prieš vasarą šalies kurortuose netyla skambučiai. Poilsiautojai rezervuoja datas vasarai, laukia atostogų.

Palanga poilsiautojus pasitiks prie jūros įrengtais dviračių stovais, Šventojoje pirmąkart apmokestintas automobilių stovėjimas, o Palangoje jis – branginamas, rašo „Lietuvos rytas“. Palangos paplūdimiuose atsiras septyni dviračių stovai su 8-16 vietų. Čia šiemet taip pat bus įrengti šeši konteineriniai tualetai, o Šventojoje – vienas, jie pradės veikti birželį, nebent dėl karštų orų poilsiautojai plūsti pradės anksčiau.

Kurortinės Birštono ir Druskininkų savivaldybės, kuriose atitinkamai paskiepyta jau apie trečdalis ir apie ketvirtadalis gyventojų, ragina atverti daugiau paslaugų pasiskiepijusiems šalies poilsiautojams. „Darbuotojai visi yra vakcinuoti, galėtų atvažiuoti tie, kurie turi skiepus ir jie labai norėtų. Ir tie patys medikai iš kitur – pervargę.

Lietuvių noro pakeisti aplinką ir pailsėti nestabdo net ir kasdien šalyje didėjantis koronaviruso atvejų skaičius. Lietuvos kurortuose apgyvendinimo paslaugas teikiantys verslininkai sako, kad poilsiautojų srautas, atšaukus judėjimo ribojimus, suintensyvėjo. Daugiausiai poilsiauti vis dar atvykstama savaitgaliais. Visgi duris atverti atvykstantiems pasiruošę ne visi – kai kurie verslininkai sako, kad dėl neaiškios epidemiologinės situacijos šalyje, veiklos pradėti dar neskuba.

Įsibėgėjant vakcinacijai ir imuniteto pasų projektui, kelionių organizatoriai jau trykšta optimizmu. Oro uostai ruošiasi priimti pusę prieš pandeminio keleivių srauto. Tuo metu kelionių organizatoriai perspėja mažų kainų nebelaukti – vežėjai ir viešbučiai sieks atsigriebti už juodus pernykščius metus. Šiuo metu Vilniaus oro uostas dar pustuštis, per dieną iš jo pakyla apie 10 keleivinių lėktuvų.

Europos Sąjungai kuriant galimybes narių piliečiams po žemyną judėti laisviau, Lietuvos kurortai išlieka gana ramūs ir mano, kad šią vasarą lietuviai į užsienį dar neskubės. Ir nors šio sezono tikimasi tokio, koks buvo pernai, kurortų atstovai sako dėl pandemijos kol kas nieko tikslaus negali nei planuoti, nei numatyti. Visgi pastebima, kad šių metų vasarai lietuviai jau ir daug aktyviau rezervuoja, ir planuoja keliones į užsienį.

Palangoje ar kituose kurortuose būstą ar kambarį viešbutyje rezervavę ir iki vidurnakčio atvykę žmonės galės pasilikti, sako Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis.  Anot jo, jei žmonės atvyks į Palangą iki naujo tvarkos įsigaliojimo ir turės jų viešnagę patvirtinančius dokumentus, jie kurorte galės būti.  „Jei įvažiuoji iki dvylikos ir kitą dieną, savaitgalį turi įrodančius dokumentus, tai viskas tvarkoje“, – BNS penktadienio popietę sakė Policijos departamento atstovas.

Palangos meras Šarūnas Vaitkus tv3.lt naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“ teigė, kad Vyriausybei atlaisvinus judėjimo tarp savivaldybių ribojimą Palangoje pradės veikti ir apgyvendinimo įstaigos, kurios priims jūros išsiilgusius svečius.  Žurnalistui Artūrui Anužiui Palangos meras taip pat papasakojo, kaip atrodys vasara Palangoje.

Virusui išplitus ir Lietuvai griežtinant karantino sąlygas, šalies kurortus apima neviltis. Poilsiautojai masiškai atšaukia rezervacijas. Viešbučiai, sanatorijos guodžiasi dar neatsigavę po pirmos bangos ir su nerimu laukia, kas bus po šitos. Kai kuriose sanatorijose per dieną atšaukiama dešimtys užsakymų. Vaizdas – liūdnas Birštono „Versmės“ sanatorijoje gyvenimas šiomis dienomis dar vyksta kaip įprasta. Poilsiautojų ir besigydančiųjų yra.

Pavojų, kad Lietuvoje kils antroji koronaviruso banga, lemia didelis sergamumas tarp lietuvių populiariuose kurortuose, sako sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. „Matome aplinkui valstybes, kurios nėra tikrai labai toli ir tai yra mėgstami mūsų bendratautiečių kelionės maršrutai, ir į dalį tų šalių tikrai yra ne vienas šimtas išskridusiųjų poilsiauti – kalbu apie Bulgariją ir kitas šalis, kurios yra populiarios kaip turistinės vietos: ir Kroatijos situacija yra po truputį blogėjanti.

Kol Lietuvoje oro temperatūra siekia vos trylika laipsnių, Izraelio ir Graikijos gyventojai negali atsidžiaugti gegužei neįprasta šiluma – temperatūra šalyse viršijo net 40 laipsnių karščio. Tad saulės ir šilumos išsiilgę gyventojai numojo ranka į karantino suvaržymus ir išskubėjo į paplūdimius, kur ne tik maudėsi, bet ir kepėsi kiaušinienę. Išgyventi didesnį nei 40-ies laipsnių karštį nelengva ne tik žmonėms, bet ir gyvūnams.

Atvėrus sienas tikimasi kelionių verslo, viešbučių atsigavimo Po dviejų mėnesių pertraukos Baltijos šalims atvėrus vidaus sienas, Lietuvos turizmo atstovai teigia, kad kad šis atlaisvinimas turėtų paskatinti išvykstamąjį turizmą. Tačiau siekiant pritraukti į šalį latvių ir estų, Lietuva turėtų labiau pasistengti, nes šioje rinkoje kovoja daug šalių. Pamažu atsigauna ir viešbučiai – Palangos viešbučių atstovai teigia, kad kai kurių jų užimtumas savaitgalį siekia 80 procentų.

Kurortų verslininkai prognozuoja, kad per žiemos šventes svečiai pabus ilgiau nei pernai, nes kalendorius šiemet palankus norintiems susiformuoti ilgesnį šventinį laikotarpį, rašo dienraštis „Verslo žinios“. Dienraščio duomenimis, Palangos viešbučiuose Naujųjų metų sutikimo laikotarpiui jau užsakyta 60-70 proc. vietų, o kalėdinės savaitės laikotarpiui užimtumas kiek mažesnis ir siekia apie 50-60 proc.

Vienai populiariausių Lietuvos turistų atostogų kelionių krypčių Turkijai ketinant viešbučiuose apsistojusius turistus apmokestinti vadinamuoju pagalvės mokesčiu, kelionių organizatoriai prognozuoja, kad kelialapiai į Turkiją mūsų turistams brangs, tik neaišku, nuo kada ir kiek, praneša „Verslo žinios“.  „Sutartys 2020-ųjų turistiniam sezonui jau pasirašytos, joms įvedamas mokestis įtakos neturės, kainos Lietuvos turistams nekils.

Turbūt ne kartą teko girdėti kolegas ar draugus sakant, kad Lietuvos kurortuose atostogauti neverta, nes užsienyje tai daryti yra pigiau. Turkiją ir Egiptą, kaip nebrangias vietas poilsiui, lietuviai atrado jau seniai, teigia „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė. Tačiau tai nėra vienintelės kryptys, kur bent apgyvendinimas kainuos pigiau, o kai kuriais atvejais pigiau atsieis ir visa kelionė.

Artėjant Naujųjų sutikimui, šventiškai pasipuošę kurortai neriasi iš kailio laukdami svečių. Palangoje šią šventinę savaitę pasikeis net trys besiilsinčiųjų pamainos: pirmieji pailsėjo iki Kalėdų, antrieji kurortą lanko tarpušvenčiu, trečiųjų laukiama sutikti Naujiesiems. Nakvynė per Naujuosius atsieis apie 100 eurų, tačiau laisvų vietų beveik nelikę.