Kurk Lietuvai

Viena aktualiausių neįgaliųjų gyvenimo problemų – neturėjimas galimybės dirbti. Daugybė iniciatyvų, socialinių kampanijų, projektų, konferencijų, vieni kitų ir savęs pačių įtikinėjimų – vis tiek problema nemažėja. Statistika šiek tiek skiriasi, nelygu kas ją pateikia, bet dirbančių darbingo amžiaus neįgaliųjų yra apie 29–30 proc. Panašūs skaičiai buvo ir 2017-aisiais, ir prieš dešimtmetį.

„Jeigu būtume vienoje erdvėje, paklausčiau jūsų, ar norėtumėte patirti socialinę atskirtį ir neturėti galimybės dalyvauti priimant jums svarbius sprendimus?“ – į virtualiai surengto „Socialinio recepto“ forumo dalyvius kreipėsi Anglijos Nacionalinės sveikatos tarnybos Asmens sveikatos priežiūros skyriaus ir „Socialinio recepto“ programos vadovas Jamesas Sandersonas.

Karolina Zakarauskaitė, po studijų užsienyje grįžusi į Lietuvą ir prisijungusi prie programos „Kurk Lietuvai“, sako, kad negalia jos gyvenime egzistavo nuolatos. Sąvoką „kitoks“ prisimena pirmą kartą išgirdusi būdama aštuonerių, kai tėtis aiškino, kad jos jaunesnysis brolis Kasparas turi Dauno sindromą.

Premjeras Saulius Skvernelis į ekonomikos ir inovacijų ministrus teikia savo patarėjo Luko Savicko kandidatūrą. Premjeras kandidatūrą prezidentui Gitanui Nausėdai pateikė penktadienį susitikimo metu.  Pasak prezidento atstovo Antano Bubnelio, iki šiol L. Savicko kandidatūra nebuvo bent kiek išsamiau aptarta. „Po du mėnesius trukusių paieškų premjeras pateikė L. Savicko kandidatūrą į ekonomikos ir inovacijų ministro postą.

Lietuvoje rengiamasi kurti tinklą mokyklų, kurios galėtų priimti į Lietuvą grįžtančių lietuvių vaikus. Šiuo metu dešimtyje Lietuvos savivaldybių atrinkta 21 mokykla, priklausysianti šiam tinklui. Jų atstovai pirmadienį Kaune susitiko su premjeru Sauliumi Skverneliu ir švietimo ministru Algirdu Monkevičiumi. „Ta 21 mokykla yra atrinkta kaip geriausios mokyklos, kurios turi daugiausiai patirties“, – žurnalistams sakė A. Monkevičius.

Draugiškiausios jaunimui savivaldybės ir verslai nuo kitų metų galės tą pažymėti specialiais ženklais. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) kartu su „Kurk Lietuvai“ programos dalyviais renka „Draugišką jaunimui savivaldybę“ ir „Draugišką jaunimui verslą“. Draugiškos jaunimui savivaldybės ir verslai yra tie, kurie prisideda prie jaunimo situacijos gerinimo ir jaunimo politikos įgyvendinimo regionuose.

Konferencijoje „Jaunimo garantijos – sužinok, kad gali“, kuri Vilniuje, buvo ne tik pagerbti ir apdovanoti žmonės, daugiausiai prisidėję prie jaunimo užimtumo gerinimo, bet ir pristatytos asmeninės projekte dalyvavusių jaunuolių sėkmės istorijos. „Kurk Lietuvai“ alumni Aivaras ir Julija atrinko penkis skirtingus atvejus, kurie atspindėjo visiškai skirtingas situacijas. Du šių įkvepiančių istorijų pagrindiniai veikėjai atvyko savo patirtimis pasidalinti gyvai.

Živilė Nečejauskaitė – viena iš tų nedaugelių emigrantų (kuriuos dalis likusių lietuvių taip mėgsta pašiepti, esą jie ne patriotai), kuri grįžo į Lietuvą. Živilė Birmingeme (Jungtinė Karalystė) dirbo tarptautinėje konditerijos kompanijoje, tačiau nutarė grįžti į gimtinę ir mėginti kažką pakeisti. Ir jai, atrodo, sekasi. „Jau mokykloje žinojau, kad važiuosiu į užsienį. Kadangi draugių šeima gyveno Anglijoje, tai ten vasaras ir leisdavome.

Vyriausybė šią savaitę pakoregavo planą dėl užsienio lietuvių įsitraukimo į valstybės gyvenimą ir stipriai sumažino programos „Kurk Lietuvai“ apimtis. Pagal šią programą užsienyje studijavę ar kitokios tarptautinės patirties turintys jaunuoliai konsultuoja skirtingas viešojo sektoriaus institucijas. Ministrų kabineto patvirtintame plane iki 2019 metų numatyta, kad prie programos kasmet turėtų prisidėti iki 10 tokių specialistų.

Siekdama skaidresnės savivaldybės veiklos, geriau panaudojamų viešųjų resursų pakeliui į geresnį valdymą, Vilniaus miesto savivaldybė kviečia dalyvauti Vilniaus atvirų duomenų festivalyje – „Open Data Fest Vilnius 2015“. Rugpjūčio 28-30 d. menų ir švietimo centre „Rupert“, neformalioje aplinkoje rinkodaros specialistai, duomenų analitikai bei programuotojai turės progą susiburti į komandas ir per 48 valandas pasinaudoti Vilniaus miesto savivaldybės atvirais duomenimis naujų produktų ir paslaugų ...

Nors Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkės padarė išvadą, kad emigracijoje gyvenantys lietuviai jaučiasi laimingesni nei savo šalyje likę tautiečiai, „Kurk Lietuvai“ programos koordinatorė Rūta Mačiulytė ir programos dalyvis, iš Vašingtono grįžęs Virginijus Sinkevičius, „Žinių radijui“ sakė, kad tai nebūtinai yra tiesa. „Visada sakiau, kad lengva tėvynę mylėti, kada tu ten negyveni. Turi atvažiuoti, susidurti su visais sunkumais, bet nėra nieko maloniau nei dirbti ir matyti rezultatus.

Įvertinus visų Lietuvos savivaldybių sukurtus elektroninės demokratijos sprendimus paaiškėjo, kad kokybiškiausiai jie įdiegti Šiauliuose, kurių sukurtas priemones, leidžiančias gyventojams elektroniniu būdu dalyvauti sprendimų priėmimo procesuose, ekspertai įvertino 10,4 balo iš 20 galimų. Prasčiausiai įvertintos Kauno r. ir Utenos r. savivaldybių e. demokratijos paslaugos (po 2,6 balo), o nacionalinis vidurkis siekia 5,3 balo.

Ministro Sauliaus Skvernelio susitikime su Jaunųjų profesionalų programos (JPP) „Kurk Lietuvai“ atstovais šiandien aptartos galimybės Vidaus reikalų ministerijoje vykdyti šios programos dalyvių siūlomus projektus. „Lietuvai labai svarbu, kad jaunimas nestovėtų nuošalyje, o aktyviai dalyvautų valstybės valdyme, politikoje, eitų į rinkimus ne tik kaip piliečiai, bet ir patys juose dalyvautų. Politikoje reikia naujų idėjų“, – susitikime sakė ministras.

Žinių radijas Trečius metus šalyje vykdoma programa „Kurk Lietuvai“ įgauna pagreitį. Įvairiose valstybės institucijose jau padirbėjo daugiau kaip pusė šimto mokslus užsienyje baigusių jaunųjų tautiečių. Vadinamoji Protų susigrąžinimo programa skelbia naują paraiškų priėmimo etapą. Ūkio viceministro Mariaus Skarupsko teigimu, šįkart užsienyje žinių ir patirties įgiję įvairių sričių specialistai savo idėjomis ir darbais dalinsis su Lietuvos provincija.

Prieš ketvirtį amžiaus rugpjūčio 23-iąją pasaulis išvydo dar neregėtą akciją. Tądien lygiai 19 valandą kas ketvirtas Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojas, apie 2,5 mln. žmonių, susikabino rankomis į nenutrūkstamą 650-ies kilometrų grandinę. Į pasaulio istoriją Baltijos kelio vardu įėjusi akcija tapo vienybės ir išsivadavimo simboliu.

Sakoma, kad valstybės brandai pasiekti reikia bent vienos žmonių kartos, užaugusios su laisvės vėliava. Gyvename laikotarpiu, kuomet pirmą kartą Lietuvos istorijoje priespaudos nemačiusi karta bandys įpūsti šviežio permainų vėjo sustabarėjusiam valstybės aparatui. Kol privačios įstaigos it akis išdegusios medžioja jaunus talentus tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, valstybės tarnyba negalėtų pasigirti jaunatviškumu bei šviežiomis idėjomis.

Užsienyje studijavusi lietuvė Rūta Mačiulytė nusprendė grįžti į gimtinę, nors turėjo visas galimybes likti Didžiojoje Britanijoje. Anot jos, darbdavių, su kuriais teko susidurti, požiūris į grįžtančius ir savo gyvenimus Lietuvoje dėliojančius jaunus žmones yra labai geras. „Dažnas jų labiausiai žavisi grįžtančiųjų laisve, drąsa ir atvirumu. Reikia pripažinti, kad dirbant viešajame sektoriuje teko sutikti ir tokių, kuriuos šios savybės kartais baugina“, - pasakojo R. Mačiulytė.

 Sėkmingai startavusi jaunųjų profesionalų programa (JPP) „Kurk Lietuvai“ įpusėjo ir į 2013 – 2014 m. laidą kviečia dar dvidešimt užsienyje studijuojančių ir gyvenančių Lietuvaičių. Programa siekiama sudominti užsienio aukštųjų mokyklų absolventus darbu Lietuvos viešajame sektoriuje ir suteikti jiems galimybę prie šalies gerovės kūrimo prisidėti realiais darbais.

Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius ketvirtadienio popietę pasveikins kitą savaitę prasidedančios jaunųjų profesionalų programos „Kurk Lietuvai“ dalyvius. Ministro Pirmininko tarnybos ir ministerijų darbuotojų gretas nuo pirmadienio papildys dvidešimt gabių lietuvaičių, baigusių užsienio aukštąsias mokyklas ir atrinktų dalyvauti programoje, kuria siekiama gabų jaunimą sudominti darbu Lietuvos viešajame sektoriuje ir padėti pagrindus tolimesnei jų karjerai gimtojoje šalyje.

Programa „Kurk Lietuvai“, pagal kurią užsienyje studijavę jaunuoliai Lietuvoje metus dirbs viešajame sektoriuje, sulaukė didelio susidomėjimo. Norinčių metus stažuotis ministerijose ar kitose valstybės institucijose panoro apie pusantro šimto jaunuolių. Ūkio ministras ateityje žada panašią programą rengti ir studijavusiems Lietuvoje, praneša LRT Televizijos naujienų tarnyba. Paulius Čikagoje gyvena devynerius metus, čia baigė universitete ekonomiką ir politologiją.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė viešųjų įstaigų „Investuok Lietuvoje“ ir „Versli Lietuva“ iniciatyva pradeda jaunųjų profesionalų programą „Kurk Lietuvai“, kuria sieks sudominti užsienio aukštųjų mokyklų absolventus darbu Lietuvos viešajame sektoriuje. Programos dalyviai – tik labai gerais įvertinimais studijas užsienyje baigę Lietuvos Respublikos piliečiai – galės 12 mėnesių dirbti pasirinktose institucijose ir pritaikyti savo žinias praktikoje pagal įgytą išsilavinimą.