kultūros paveldo departamentas

Kultūros paveldo departamentas (KPD) spręs, ar striptizo klubo rūsiuose Vilniaus senamiestyje rastas Kazio Morkūno vitražas „Trys mūzos“ turėtų būti įtrauktas į kultūros vertybių registrą. „Bus patikslintas vertinimo tarybos aktas, ar pats pastatas ir pastato rūsiai yra saugomi kaip kultūros paveldo objektai. Papildžius šį aktą, jis bus teikiamas svarstyti vertinimo tarybai“, – Eltai teigė KPD Vilniaus skyriaus vedėja Odeta Ožiūnaitė.

Rekonstrukcijai uždarytoje Kauno rotušėje pradedama rūsio plytų mūro rekonstrukcija, rengiamasi kitų erdvių restauracijai, pranešė Kultūros paveldo departamentas (KPD). Pasak KPD, siekiant atkurti autentišką rūsio patalpų išplanavimą demontuotos sovietmečiu rūsyje pastatytos pertvaros. Čia ateityje numatoma įrengti erdvę ekspozicijoms. Taip pat jau parengtas pagrindas laiptams, leisiantiems iš antro aukštojo patekti į palėpę, kur planuojama įrengti patalpas parodoms.

Ministrų kabinetas trečiadienį nutarė reorganizuoti Kultūros paveldo centrą, jo funkcijas perduodant kitoms jau veikiančioms institucijoms. Pagal priimtą nutarimą, Kultūros paveldo centro teises ir pareigas perims Kultūros paveldo departamentas (KPD) bei Kultūros infrastruktūros centras.

Kauno apylinkės teismas trečiadienį turėtų imtis Kultūros paveldo departamento (KPD) civilinės bylos, kuria iš Kauno mero Visvaldo Matijošaičio ir jo sūnaus bendrovės siekiama prisiteisti žalą, padarytą rekonstruojant miesto vadovui priklausantį Kačiūniškės dvarą. Teismas BNS anksčiau yra sakęs nurodęs, jog KPD pateikė ieškinį, kuriuo prašo atsakovų geranoriškai atlyginti padaryta žalą – 34 tūkst. eurų.

Kultūros paveldo departamentas (KPD) kreipėsi į teismą, siekdamas žalos, kuri padaryta rekonstruojant Kauno merui Visvaldui Matijošaičiui priklausantį Kačiūniškės dvarą, atlyginimo. Kaip BNS patvirtino Kauno apylinkės teismas, KPD pateikė ieškinį, kuriuo prašo atsakovų geranoriškai atlyginti padaryta žalą – 34 tūkst. eurų.

Lapkričio pradžioje baigta tvarkyti Alantos sinagoga Molėtų rajone, šią savaitę pranešė Kultūros paveldo departamentas. Jo teigimu, sutvarkytas pastatas bus perduotas Molėtų rajono savivaldybei, kuri pritaikys pastatą parodoms, ekspozicijoms, supažindinimui su sinagogos pastato ir vietos žydų bendruomenės istorija.

Rokiškio rajone rastas 4 tūkst. metų senumo bronzinis durklas – strėlės ar ieties antgalis yra unikalus ir sensacingas radinys, nes vienintelis toks Lietuvoje, šią savaitę pranešė Kultūros paveldo departamentas. „Šis durklas – akivaizdus įrodymas, kad mūsų protėviai dar gerokai prieš Kristų palaikė ryšius su Europa. Iki šiol panašių radinių nebuvo rasta. Tai kol kas vienintelis toks radinys Lietuvos teritorijoje“, – rašoma pranešime.

Nugriovus Daržų gatvėje Klaipėdoje stovėjusį saugomą kultūros paveldo pastatą, padaryta 749 tūkst. eurų žala, nustatė Kultūros paveldo departamentas (KPD). Pasak departamento, griaunant šį ir Didžiojoje Vandens gatvėje stovėjusius pastatus buvo elgtasi „ypač piktavališkai, ignoruojant teisės aktais apibrėžtą tvarką ir paminant viešąjį interesą“. Specialistų komisija konstatavo, kad savavališkai nugriovus Daržų g. 14 buvusį valstybės saugomą kultūros paveldo objektą, sunaiki...

Paminklo rašytojui ir sovietmečio veikėjui Petrui Cvirkai negalima nukelti, nes jis yra kultūros vertybių registre ir svarstoma jam suteikti papildomą apsaugą, sako Kultūros paveldo departamento (KPD) direktorius Vidmantas Bezaras. „Šiuo metu pats paminklas yra registre, bet jam nėra nustatytos vertingosios savybės, kaip ir dar apie trečdaliui registre esančių objektų.

Policija nusprendė nepradėti tyrimo dėl Jono Noreikos šalininkų pakabintos atminimo lentos ant Vrublevskių bibliotekos Vilniuje ir perdavė informaciją įvertinti Kultūros paveldo departamentui (KPD). Kaip BNS sakė Vilniaus apskrities policijos atstovė Julija Samorokovskaja, šiuo metu dar nagrinėjama informacija dėl galimų Susirinkimo įstatymo pažeidimų kabinant lentą, tačiau dėl galimų Kultūros paveldo apsaugos reikalavimų pažeidimų teisės aktai numato pareigą tyrimą atlikti būtent paveldosaugin...

Nepatenkinamo įvertinimo kasmetinėje atestacijoje sulaukusį Kultūros paveldo departamento (KPD) Vilniaus skyriaus vedėją Vitą Karčiauską siūloma pažeminti pareigose. Kaip BNS informavo KPD direktorės pavaduotojas Audrius Skaistys, jis, kaip tiesioginis vadovas, V. Karčiauską pasiūlė neigiamai įvertinti dėl kai kurių vedėjo neatliktų darbų ir kitų trūkumų. Išvadą, anot jo, patvirtino ir speciali KPD komisija. Pats V. Karčiauskas nepasiekiamas – jis mėnesiui išėjo atostogų.

Vilniaus Antakalnio kapinėse sovietų karius perlaidojusiai organizacijai „Užmiršti kareiviai“ Kultūros paveldo departamentas (KPD) skyrė 1,5 tūkst. eurų baudą. Kaip BNS sakė KPD direktorė Diana Varnaitė, bauda skirta už tai, jog perlaidojimo procedūros, taip pat ir kapavietė, antkapis su penkiakampės žvaigždės kontūrais nėra suderinti su Užsienio reikalų ir Kultūros ministerijomis, kaip to reikalauja įstatymai. D. Varnaitė sako neabejojanti, jog žvaigždė – tai sovietinis simbolis.

 Kultūros paveldo departamentas (KPD) siekia išsiaiškinti situaciją dėl Vilniuje Antakalnio kapinėse perlaidotų sovietų karių palaikų – pasak KPD vadovės Dianos Varnaitės, perlaidojimai nėra tinkamai suderinti su institucijomis, o ant dalies antkapių savavališkai atsirado sovietinė simbolika.

Bene kiekviename rajone ir netgi mieste galima pamatyti nykstančių, apleistų namų bei dvarų. Nors jų situacija gali būti skirtinga, bet likimas kol kas panašus. Pagal turimus 2014 metų duomenis, Kultūros vertybių registre yra registruotos 554 dvarų sodybos, iš kurių apie 80 proc. fizinė būklė buvo vertinama kaip bloga arba patenkinama. Be to, iš jų priskaičiuota 15 paminklų statusą turinčių objektų, 80 valstybės saugomų statusą turinčių dvarų sodybų.

Vilniaus miesto savivaldybės atstovai tvirtina, kad būtent Kultūros paveldo departamento (KPD) sprendimas įtraukti buvusius Kelių policijos pastatus į Kultūros paveldo registrą, sustabdė mažmeninės prekybos tinklo valdytojos „Lidl Lietuva“ planus statyti administracinį pastatą. Jie teigia palaikantys KPD siūlymą pastato vertingąsias savybes nustatinėti per architektūros konkursą. „Savivaldybės nuomone šiuo metu pastatas vertybė nėra, jo vertingosios savybės nenustatytos.

Klaipėdos savivaldybės įpareigojimą Pilies uosto koncesininkui įrengti žuvų turgų Danės krantinėje baigia numarinti paveldo teritorijos statusas ir nebaigtos vietos paieškos. „Lietuvos žinios“ rašo, kad dėl netesybų pradėta skaičiuoti delspinigius. Pilies uostą valdančios Klaipėdos laivų remonto bendrovės vadovas Alvydas Butkus teigia, jog dėl neįrengto žuvų turgelio jaučiasi tarsi būtų patekęs tarp girnų. Įmonė pagal koncesijos sutarties terminus investuoti į objektą maždaug 250 tūkst.

Rašytojos Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimą saugantis apleistas namas Panevėžyje, Šv. Zitos gatvėje, ir jo gyventojai atsidūrė miesto Savivaldybės ir Kultūros paveldo departamento kryžminėje ugnyje. Kultūros paveldo departamentas, vasarą patikrinęs namo būklę, pareikalavo jo savininkų pasirūpinti savo turtu, įrašytu į saugotinų objektų sąrašą, ir bent perdažyti nutriušusį namo fasadą.

Daugiau nei pustrečio šimto žmonių palaikų jau beveik metus Panevėžio Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios kriptoje laukia, kada bus palaidoti. Laidotuvės nukeliamos Kol dvi institucijos – Savivaldybė ir Kultūros paveldo departamento Panevėžio padalinys – negali sutarti, kaip ir kur derėtų laidoti Senamiesčio g. atkastus 16-ąjį amžių siekiančius palaikus, bažnyčios klebonas Petras Baniulis perspėja, kad taip elgtis su mirusiaisiais – šventvagiška.

Sausio 23 diena yra paskutinė Kultūros paveldo departamento (KPD) Kauno teritorinio padalinio vedėjos Irenos Vaškelienės darbo diena – ji pateikė atsistatydinimo pareiškimą. Šiuo metu prokurorai tiria I. Vaškelienės veiklą vadinamojo Kauno stiklainio istorijoje, rašoma pranešime spaudai.

Vilniaus savivaldybės įmonė „Grinda“ paskelbė apklausą Žaliojo tilto skulptūroms restauruoti, neatmesdama galimybės, kad gali prireikti jas nulieti iš naujo. Tačiau Kultūros paveldo departamento atstovas kategoriškas – apie naujas skulptūras negali būti ir kalbos. „Mes remiamės specialistų nuomone, kad skulptūrų būklė yra itin bloga ir gali nepavykti jų nukelti“, – sako „Grindos“ direktoriaus pavaduotojas Gediminas Bernadišius.

Kultūros paveldo departamentas paskirstė lėšas valstybės biudžeto lėšomis iš dalies finansuojamiems leidybos projektams. Nekilnojamojo kultūros paveldo pažinimo sklaidos ir atgaivinimo leidybos programos 2011 metų konkursui daliniam finansavimui gauti sulaukta 28 paraiškų, iš jų ekspertų komisija atrinko 8 geriausius, kuriems įgyvendinti paskirstyta 200 tūkst. litų.