kultūros

Kultūros vertybių registrą papildė naujas objektas – Nidos švyturio statinių kompleksas, esantis Kuršių nerijoje. Švyturio statinių kompleksą sudaro XIX amžiaus antros pusės švyturio prižiūrėtojo namas ir žibalo saugojimo rūsys, XIX amžiaus pirmos pusės –XX amžiaus pradžios arklidės, XX amžiaus antros pusės švyturys, administracinis pastatas, kuro sandėlis, pranešė Kultūros paveldo departamentas (KPD). Jam nustatytas regioninis saugojimo reikšmingumo lygmuo.

Ispanijos policija pranešė areštavusi 75 asmenis ir daugiau kaip 3500 pavogtų meno dirbinių – surengta bendra su 17 kitų Europos šalių operacija, suardžiusi tarptautinį kultūros vertybių kontrabandos tinklą. Pareigūnai sekmadienį sakė vien pietiniame Ispanijos mieste Mursijoje paėmę iki 500 archeologinių daiktų, tarp kurių yra ir 19 iš vietinio archeologijos muziejaus 2014 metais pavogtų eksponatų. Tarptautinis tyrimas buvo pradėta spalį, o jau kitą mėnesį prasidėjo areštai.

Penktadienį apie atsistatydinimą pranešęs vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis pabrėžia nesąs apsisprendęs dėl tolesnio dalyvavimo politikoje ir, pasak jo, matant verdančias intrigas, šis noras vis labiau mažėja.

Liepos 6-ąją, Mindaugo karūnavimo dieną, TV8 televizijos eteryje – ypatinga laida – maisto kultūros festivalis „Skanaus“. Birželio pabaigoje Kauno Rotušės aikštėje vykusį renginį TV8 rodys 16.00 val. Kokios karščiausios gastronomijos naujienos? Kurių Lietuvos ūkininkų produkcija verčiausia dėmesio? Kuriuose restoranuose dirba geriausi virtuvės šefai ir, kokios jų kulinarinės paslaptys? Atsakymai – jau pirmadienį. „Skanaus“ – pirmasis maisto kultūros festivalis mūsų šalyje.

Lietuvoje balandžio 15 d. minima Pasaulio kultūros diena. Kultūra besireiškianti įvairiausiomis formomis, beje, šiandien nėra valstybės prioritetinė sritis. Mintimis apie kultūrą dalijasi muzikantas ir kultūros veikėjas Andrius Mamontovas ir kultūros mecenatas Ramūnas Karbauskis. Kaip manote, ko labiausiai trūksta Lietuvos kultūroje? Kokius sunkumus matote? Dažniausiai trūksta tinkamo jos pristatymo ir populiarinimo.

Vienų reikalų (negaliu rašyti, kad „kultūros“) sprendykla, kurią priešai ir išdavikai vadina „ministerija”, nutarė, kad įmonės, kurias išdavikai vadina „firmomis”, negali vadintis nelietuviškai, nes nesupras tas, kuris nežino, kas yra „firma” ir „ministerija”, o tai sukels grėsmę lietuvių abėcėlei ir Tėvynės saugumui.

Simona Snitkaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Studentų organizacijos AIESEC rengiamas projektas „Skleisk šviesą“ tęsia kelionę po Vilniaus vaikų dienos centrus ir Kauno klinikinės ligoninės vaikų onkologijos skyrių. Projekto „Skleisk šviesą“ tikslas – suteikti galimybę Lietuvos vaikams pamatyti skirtingas kultūras ir pažinti įvairių šalių žmones neišvykus iš Lietuvos. Beveik prieš mėnesį prasidėjusiame projekte dalyvauja ne tik Lietuvos, bet ir užsienio šalių savanoriai.

Sausio 1 d. apie 1 val. Kėdainių r., Šlapaberžės k., Žaliojoje g., į kultūros namų salę užėjo šeši vyrai. Agresyviai nusiteikę asmenys sumušė R.J. (gimusį 1993 m.) ir H.V. (gimusį 1993 m.), išdaužė durų stiklą, išvartė kėdes bei stalus, suplėšė R.J. striukę bei įmetė jo mobiliojo ryšio telefoną į degantį židinį. Po įvykio pasigesta E.K. (vyras) nešiojamo kompiuterio.

Beveik dešimtmetį Palangoje miestiečių bei svečių akis badę Kurhauzo degėsiai netrukus virs istorija – trečiadienį pradedamas kurorto simboliu vadinamo pastato restauravimas. Darbus atliks konkursą laimėjusi bendrovė „Pamario restauratorius“. Trečiadienio vidudienį Kurhauzo restauravimo darbų pradžią simbolinėje ceremonijoje paskelbs Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus, Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė, Ministro Pirmininko patarėjas Jonas Survila.

Liudininkas teisme pasakojo, kad policijai sulaikius Andersą Beringą Breiviką šis pirmiausia paprašė pleistro kraujuojančiam pirštui, o kai pareigūnai jį fotografavo – pozavo kaip kultūristas. A. B. Breivikas prisipažįsta per išpuolius praeitų metų liepos 22 dieną nužudęs 77 žmones, bet neprisiima baudžiamosios atsakomybės. Penktadienį liudininkas pasakojo, kad po sulaikymo ekstremistas labiausiai nerimavo dėl savo kraujuojančio piršto.

Kultūros ministerija nutarė, kad filmų platintojai neturėtų vienašališkai nustatinėti amžiaus cenzo indeksų savo platinamiems filmams. Reaguodama į UAB „Forum Cinemas“ išplatintą pranešimą spaudai „Diktatorius“ įvedą naują įstatymą Lietuvoje“. Kultūros ministerija informuoja, jog Filmų indeksavimo komisija minėtam filmui suteikė amžiaus cenzą „N-16“ (filmai,skirti žiūrovams nuo 16 metų). Visų pirma remdamasi šalies gamintojos (t. y. JAV) amžiaus cenzu „R“, kuris imperatyviai nurodo, jog jaunes...

Kultūros ministerijai išplatinus pranešimą pavadinimu „Kultūros ministerija atsiriboja nuo Nacionalinio dramos teatro aktorių pasisakymų Garliavoje“, sukilo menininkai.

Pakruojo rajono valdžia leido statytis namus šalia didžiausio Lietuvoje išlikusio Pakruojo dvaro. Vienas pirmųjų dvaro pašonėje statytis suskubo rajono tarybos narys. Anksčiau palaiminę šias statybas Kultūros paveldo departamento atstovai dabar sako, kad padėtį aiškinsis vietoje. Pakruojo savivaldybė – nuolatinės valdžios dar neturi, tačiau politikams tai netrukdo priimti lemtingus sprendimus. Tarybos nariai sutiko, kad šalia Pakruojo dvaro išdygtų gyvenamųjų namų kvartalas.

Neramumai arabų pasaulyje išprovokavo gausybę apžvalgininkų, politologų ir kultūrologų samprotavimų apie šių skirtingų civilizacijų santykius. Nors ir iki arabų pavasario musulmoniškos šalys dėmesio stoka negalėjo skųstis, šie neramumai paįvairino Vakarų ir arabų šalių santykių analizės kontekstą, kuris iki tol daugiausia buvo orientuotas į kovą su terorizmu ar Irako, Afganistano ir Irano problemas.

Sekmadienio popietę Vilniuje šalia Gedimino paminklo prasidėjo penktasis Valdovų rūmų paramos fondo ceremonijų sezonas. Pirmąjį Valdovų rūmų paramos fondo Ceremonijų sezono sekmadienį po šauklio pranešimo Vilniaus miesto gyventojai bei svečiai stebėjo „Viduramžių pasiuntinių“ parengtą programą. Valdovų rūmų paramos fondo ceremonijos yra skirtos supažindinti ir sudominti visuomenę su Valdovų rūmais ir Lietuvos istorija bei pradėti rūmų tradicijas.

Naujausiame „Balsas.lt savaitės“ numeryje pasakojimas apie tai, kad Aistė Mažutytė palieka LTV ir per TV3 ves analitinės publicistikos laidą „Balsas.lt televizija“. Naujoji laida televizijos žiūrovus pradžiugins jau balandžio 20 dieną, 20.30 val. Gilinsis į aktualias problemas − Kokias temas gvildens laida „Balsas.lt televizija“? – „Balsas.lt savaitė“ paklausė buvusios „Panoramos“ žurnalistės, vedusios „Kultūros“ skiltį. − Tai bus analitinės publicistikos laida.

2009 m. kovo 3 d., antradienį, 15 val. Lietuvos Mokslų akademijos bibliotekoje (Žygimantų g. 1/8, Vilnius) bus atidaryta Šiaulių „Aušros“ muziejaus paroda, skirta dviems šviesuoliams, kultūros paveldo tradicijų ir profesionaliosios muziejininkystės pradininkams Šiaurės Lietuvoje – Peliksui Bugailiškiui (1883–1965) ir Vincentui Vaitekūnui (1908–1987). Projektą remia Lietuvos tūkstantmečio minėjimo direkcija prie LR Prezidento kanceliarijos.

Ketvirtadienį, 18.00 val. Lietuvos mokslų akademijos Didžiojoje salėje (Gedimino pr. 3) bus pristatyta Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato, architekto restauratoriaus dr.

Rugsėjo 19-ąją vienam garsiausių šių dienų rusų rašytojų – Viktorui Jerofejevui stuktelėjo šešiasdešimt metukų. Pasak kritikų, galbūt šiuolaikinėje literatūroje yra ryškesnių vardų, tačiau skandalingesnių – ne. V. Jerofejevas, rašytojas iš pašaukimo, literatūrologas iš profesijos, gimė 1947 m. Maskvoje, diplomato šeimoje. Nuo 1967-ųjų bendradarbiauja periodikoje. 1970 m. baigė Valstybinio Maskvos universiteto filologijos fakultetą.

Įsivaizduokime, kad JAV prezidentas užsigeidė apsilankyti Vilniaus knygų mugėje. Arba Rusijos prezidentas. Specialiai tik mūsų knygų mugėje ir niekur kitur. Teskamba tai kaip ateities linkėjimas renginio organizatoriams. Tuo tarpu mes pabandykime įsivaizduoti, kaip jų apsilankymą pateiktų  Lietuvos visuomeninė televizija. Galima numanyti, kad tą įvykį pamatytume tarp naujienų, tačiau tik kultūros puslapyje. Jokios politinės reikšmės tai esą neturėtų.

Grumdamasi su liga J. Ivanauskaitė tarsi rašė testamentą gyviesiems, rašo "Lietuvos rytas". „Jurgos išėjimas buvo lengvas – toks, kokio savo maldose linkėjo ją mylintys žmonės. Jurga ramiai iškeliavo į geresnį pasaulį, o mes liekame čia, jos šviesoje“, – kalbėjo „Lietuvos rytui“ rašytojos ir dailininkės Jurgos Ivanauskaitės motina Ingrida Korsakaitė.