kristina mišinienė

Melais į Klaipėdą priviliotą ukrainietę trys uostamiesčio gyventojai privertė teikti seksualines paslaugas. Nusikaltėliai nubausti, o nukentėjusi moteris grįžo į Ukrainą. Tai toli gražu ne pirmas toks atvejis. Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė paaiškino, kokie prostitucijos aukų likimai, ir kaip atrodo prievarta, kurią jos išgyvena.

Seksualinis smurtas dažniausiai būna papildomas ginklas šaliai agresorei. VšĮ „Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centras (KOPŽI)“ vadovė Kristina Mišinienė teigia, kad tokios aukos – visai šalia mūsų ir jos jaučia atstūmimo baimę, o Lietuvoje trūksta žinių ir instrumentų, kad galėtume padėti pasiekti teisingumą.

Metų pradžioje Lietuvą sukrėtė seksualinės prievartos skandalai. Sausio mėnesį dėmesio centre atsidūrė pedofilija kaltinamas buvęs Seimo narys Kristijonas Bartoševičius, vėliau paviešinti Kauno tvirkintojo Algimanto Ulvido nusikaltimai, taip pat paaiškėjo ir kitų priekabiavimo ir tvirkinimo atvejų.

Į teisiamųjų suolą Panevėžio apygardos teisme sės pusamžis Aukštaitijos gyventojas, kaltinamas dviejų savo dukterų prievartavimu ir žaginimu. Dukteris vyriškis skriaudė šešerius metus. Maža to, mergaičių motina, įtariama, žinojo apie dukrų patiriamą seksualinį smurtą, tačiau tėvo nesustabdė. Negana to, netgi ragino vieną iš mergaičių neprasitarti teisėsaugai. Savo dukras galimai prievartavusiam tėvui gresia iki 15 metų kalėjimo.

Lietuvoje – daugiau nei 70 tūkstančių karo pabėgėlių iš Ukrainos. Ne visiems gyvenimas mūsų šalyje it rožėmis klotas – nevyriausybinės organizacijos (NVO) nuolat sulaukia signalų, kad į šiuos itin pažeidžiamus asmenis nusitaikė prekeiviai žmonėmis, pigios darbo jėgos ieškantys darbdaviai. Valstybinė Darbo inspekcija (VDI) naujienų portalui tv3.lt pateikia liūdną statistiką – daugiau nei 21 procentas nelegaliai dirbusių asmenų yra ukrainiečiai.

Psichikos negalią turinčią moterį vyrai nugirdė, atsivedė į butą ir pririšę prie lovos lytiškai santykiavo, bet tyrėjai nusprendė, kad moteris neišreiškė aiškaus prieštaravimo, todėl atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą. Kadangi kaltininkai fizinio smurto ir jėgos nenaudojo, tyrėjai padarė išvadą, kad rišimas prie lovos buvo seksualinių žaidimų dalis, o pats faktas, kad moteris buvo girta, nebuvo traktuojamas kaip bejėgiška būklė.

Vyriausybei atmetus siūlymą panaikinti baudas prostitucija besiverčiantiems asmenims, su išnaudojamais asmenimis dirbantys ekspertai ir lygių teisių specialistai akcentuoja, kad baudos tik dar labiau gilina prostitucijos problemą. Turėdami apmokėti baudas ir besikaupiančias skolas, asmenys ir toliau priversti parduoti savo kūną. Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad Lietuvoje už vertimąsi prostitucija ir toliau būtų baudžiami tuo užsiimantys asmenys.

Prekyba žmonėmis, seksualinis išnaudojimas, prievarta, vergija – tai tik dalis siaubo, kurį patiria asmenys, ieškantys pagalbos Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centre (KOPŽI). Centro vadovė Kristina Mišinienė pasakoja, kad aukos pasitikimas oro uoste – kone skaudžiausias darbo aspektas: „matome jas išsekusias, sugniuždytas, nusivylusias“, – pasakoja K. Mišinienė.

Keliolika eurų per mėnesį, žiaurios gyvenimo ir darbo sąlygos. Tokią situaciją Lietuvoje išgyveno čia užsidirbti atvykę ukrainiečiai. Kylanti psichologinė įtampa tarp vergiškomis sąlygomis dirbančių tautiečių užsiliepsnojo it parako statinė ir baigėsi dviejų žmonių nužudymu. Prieš metus nuskambėjo žiaurus nusikaltimas, kai į Lietuvą atvykęs ukrainietis nužudė du savo kolegas ir dar kelis sužeidė.

Artėjant Valentino dienai TV3 žurnalistai žvilgtelėjo į nelegalią Lietuvos sekso industriją. Ten naujos modernios mados – sekso paslaugas už šimtus eurų vis dažniau siūlo netradicinės seksualinės orientacijos asmenys: ne tik homoseksualai, bet ir lytį pasikeitę transseksualai, ar asmenys su abiejų lyčių požymiais. Ir populiarumu tarp lietuvių vyrų jie nesiskundžia. Pareigūnai įvardija ir nedžiuginančius skaičius – prostitucija nemažėja, ir jau beveik visiškai išsikėlė į internetą.

Nors prostitucija Lietuvoje uždrausta, kad ir vidury dienos rasti sekso paslaugas teikiančią moterį užtrunka vos kelias minutes. Internetas tiesiog mirga parsidavinėjančių „plaštakių“ skelbimais. Nelegalia veikla užsiimančios merginos dažnai nė neslepia veido ir atvirai pasako savo kainą. O ką apie tai mano policija? Pareigūnai sako, kad tokie skelbimai pro jų akis neprasprūsta, tiesiog laukiama, kol užkibs stambesnė žuvis - prekyba žmonėmis užsiimančios grupuotės.

Seimo narė Dovilė Šakalienė ir už moterų teises kovojančios kolegės piktinasi, jog medžiodama prostitutes šalies policija leidžia išsisukti seksualines paslaugas perkantiems vyrams. Esą per metus nubaudžiama vos keliolika pirkėjų, kuomet naktinių plaštakių – šimtais. Tad politikė prakalbo apie prostitucijos dekriminalizavimą – siūlo griežtai bausti tik sekso už pinigus ištroškusius vyrus bei sutenerius.

Seimo Socialdemokratų darbo frakcijos atstovė Rimantė Šalaševičiūtė neatsisako minties bendrame nusikaltimų registre išskirti atskirą lytinių nusikaltėlių sąrašą, nors dauguma institucijų atstovų išsako skeptišką poziciją. „Institucijos, kurios dirba su vaikais, jau nuo 2007 metų du kartus kėlė klausimą dėl lytinių nusikaltėlių išskyrimo iš bendro registro, kuris būtų plačiau prieinamas nei šiandien.

Siekiant apsaugoti vaikus Seime svarstoma galimybė kurti seksualinių nusikaltėlių registrą ar juos išskirti į atskirą dalį šiuo metu veikiančiame įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre. Socialdemokratų darbo partijos frakcijos narė Rimantė Šalaševičiūtė teigia, kad seksualinių nusikaltimų registras galėtų būti plačiau prieinamas, nes dabartinio nusikaltimus padarusių asmenų registro informacija sunkiai pasiekiama.

 Švėkšnos specialiojo ugdymo centre nepilnametės mergaitės pardavinėja jaunesnes savo bendramoksles seksualinių nuotykių norintiems vyrams, sekmadienį pranešė TV3 laida „Savaitės komentarai“. „Šiandien yra pradėti konkretūs ikiteisminiai tyrimai dėl vaikų pardavimo prostitucijon.

Žinių radijas Prekyba žmonėmis vis dar išlieka didele problema Lietuvoje. Egzistuoja daugybė prekybos žmonėmis tipų - pradedant seksualiniu išnaudojimu ir baigiant pseudo santuokomis. Nors Lietuvoje šios problemos sprendžiamos, tačiau žingsniai, kuriais einama, yra per maži, vertinant visą prekybos žmonėmis mąstą šalyje.

Lietuvos „Caritas“ projekto pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms koordinatorė Kristina Mišinienė teigia, kad pastaruoju metu padaugėjo atvejų, kai prekiautojai žmonėmis savo aukas išnaudoja ne prostitucijai, o nusikaltimams. Ypač šis suaktyvėjimas ryškus pastarąjį pusmetį. - Kokios šiuo metu yra prekybos žmonėmis tendencijos? – balsas.lt paklausė K. Mišienienės.

Įtraukti merginą į prostituciją Lietuvoje ir tą patį padaryti Latvijoje, Estijoje ar bet kurioje kitoje šalyje. Tokie nusikaltėlių veiksmai atrodo itin panašūs (išskyrus faktą, kad antruoju atveju buvo kirsta valstybės siena), tačiau įstatyme jų traktavimas skiriasi kaip diena nuo nakties. Mat merginos pardavimas sekso pramonei, tarkime, Klaipėdoje ar Kaune, yra vertinamas kaip įtraukimas į prostituciją, o tokie patys veiksmai kitoje šalyje – prekyba žmonėmis.

Tiek didžiuosiuose miestuose, tiek mažesniuose miesteliuose prekybos žmonėmis problema yra vienodai aktuali. Tačiau nusikaltėlių akys vis dėlto labiau krypsta į nedidelius miestelius, nes juose gyvena daugiau socialiai pažeidžiamų žmonių. Juolab, kad dairomasi ne tik dailių merginų, kurias būtų galima parduoti į sekso vergiją. Taip pat ieškoma vaikų, kurie galėtų vagiliauti prekybos centruose arba sunkiai galą su galu suduriančių vyrų ir moterų, kurie būtų išnaudojami priverstiniam darbui.

Diskusijos apie prostitucijos problemas ir jų sprendimo būdus persikėlė į Seimą. Tačiau, norint sekso vergijoje atsidūrusias merginas ištraukti iš pragaištingo liūno ir sugrąžinti į normalų socialinį gyvenimą, reikia padaryti gerokai daugiau. Lietuvos „Caritas“ projekto koordinatorė Kristina Mišinienė atsakydama į Balsas.lt klausimus pabrėžė, kad vienu didžiausiu iššūkiu taps sugebėjimas parodyti visuomenei, kad buvusi prostitutė – irgi žmogus.

Keletą metų iš eilės yra keliamas klausimas, ar Lietuvai nederėtų legalizuoti prostitucijos ir bent tokiomis priemonėmis ištraukti dalį prostitucija užsiimančių moterų iš taip vadinamo pogrindžio. Šis aštrus klausimas, prieš kurį yra itin aršiai nusiteikę bažnyčios atstovai, dar kartą paliestas Seime, kur diskutuota apie kovos su prekybos žmonėmis ir prostitucijos situaciją.

Seksualinės vergovės ir išnaudojimo tikslais iš Lietuvos kasmet išvežama apie 1000 moterų ir mergaičių, kasdien jų prarandama bent po tris. Pasak tarptautinių santykių, užsienio ir lyginamosios politikos mokslininkės, daktarės Aušros Park, tai – tik mažas lašas cunamio bangoje, kuri šluoja nenuskaičiuojamą daugybę aukų kiekviename pasaulio kampelyje.

Atrodytų, gyvename informacijos amžiuje, o ne gūdžiais viduramžiais, tačiau, pasak Lietuvos „Carito“ projekto koordinatorės Kristinos Mišinienės, prekybos žmonėmis tendencijos ir mastai per dešimt metų nepakito, o problema išlieka tokia pat aktuali. Kasmet dėl seksualinių paslaugų iš Baltijos šalių išvežama per 3 tūkst. moterų, iš jų daugiau nei 1200 iš Lietuvos.

Pernai prekybos žmonėmis mastai Lietuvoje išaugo trečdaliu, o sunkmečiu augs dar labiau. Tokias išvadas pirmadienį išplatintame pranešime pateikia iš 7 pagalbą prekybos žmonėmis aukoms teikiančių organizacijų gautus 2008 metų duomenis apibendrinęs Tarptautinės migracijos organizacijos (TMO) Vilniaus biuras. Anot pranešimo, pernai TMO Vilniaus biuras ir nevyriausybinės organizacijos pagalbą suteikė 86 prekybos žmonėmis aukoms - 20 daugiau nei 2007-aisiais.

Tarptautinės migracijos organizacijos (TMO) Vilniaus biuro duomenimis, kurie kaupiami depersonalizuotoje duomenų bazėje, praėjusiais metais Lietuvoje prekybos žmonėmis aukomis tapo 56 asmenys. Šią informaciją pateikė 5 nevyriausybinės organizacijos. 2006 metais informacija gauta apie 110 perkybos žmonėmis aukų, 2005-aisiais - 135. Kaip spaudos konferencijoje trečiadienį teigė TMO projektų vadovė Rita Augutienė, 46 proc. prekybos žmonėmis aukų - 17-23 metų merginos.

Pernai prekybos žmonėmis mastai Lietuvoje sumažėjo, bet problemos liko tos pačios. 2007 m. į nevyriausybines organizacijas kreipėsi beveik perpus mažiau aukų nei pernai – 56 moterys (2006 m. – 110, 2005 m. – 135). Specialistės pripažįsta, kad statistiniai duomenys gali būti apgaulingi. Didelė dalis prievartą patyrusių moterų lieka gyventi užsienyje ir sulaukia pagalbos iš tų šalių tarnybų.