krešėjimas

Kraujo krešulys yra kraujo ląstelių ir kitų medžiagų, susidarančių kraujagyslėse, masė. Tam tikras krešėjimo lygis yra būtinas, nes jis apsaugo nuo pernelyg gausaus kraujavimo. Tačiau savaime neištirpstantys krešuliai kelia pavojų sveikatai ir net gyvybei. Taip yra todėl, kad jie gali keliauti po kūną ir užblokuoti kraujo tekėjimą į gyvybiškai svarbius organus. Viena iš pavojingiausių būklių, kurias sukelia kraujo krešuliai, yra plaučių embolija.

Kraujo krešėjimas yra svarbus procesas, kuris apsaugo organizmą nuo pernelyg didelio kraujavimo, kai patiriame traumą. Tam tikros rūšies kraujo ląstelės, vadinamos trombocitais, ir baltymai plazmoje veikia kartu, kad sustabdytų kraujavimą ir suformuotų krešulį sužalojimo vietoje. Užgijus sužalojimui, jie natūraliai ištirpsta. Tačiau kartais krešuliai gali susidaryti kraujagyslių viduje be akivaizdžių sužalojimų, ir jie natūraliai netirpsta, rašo mirror.co.uk.

Kraujo krešėjimas yra normalus ir svarbus procesas. Žmogaus kūnas natūraliai ištirpina kraujo krešulius po vidinio sužalojimo. Tačiau, kai natūraliai tai neįvyksta, krešuliai apriboja įprastą kraujo cirkuliaciją kūne ir sukelia grėsmę žmogaus gyvybei. Kraujo krešulys kojoje paprastai žinomas kaip GVT, kitaip giliųjų venų trombozė. Krešulys  sulėtina kraujavimą, kai susižeidžiate. Paprastai jis ištirpsta gyjant. Bet jei neištirps, jis gali įstrigti arba užkimšti kraujagyslę.

Kraujo krešulius gali susidaryti dėl įvairių priežasčių. Įtakos turėti gali vartojami vaistai, lėtinės ligos ar net kontraceptikai. Kai kuriems kraujo krešulių rizika didesnė nei kitiems, o didelę įtaką turi ir genetika. Galima pabrėžti ir kelis svarbiausius kraujo krešulių riziką didinančius veiksnius: pavyzdžiui, nutukimas. Dėl viršsvorio sulėtėja kraujo tekėjimas į venas. Įtakos gali turėti ir žmogaus amžius – su amžiumi didėja ir kraujo krešėjimas.

Europos vaistų agentūra (EVA) trečiadienį pristatė savo išvadas dėl galimo ryšio tarp „AstraZeneca“ vakcinos nuo pandeminio koronaviruso ir kraujo krešulių susidarymo. Pasak specialistų, kraujo krešumo sutrikimai tėra labai reti šalutiniai efektai. Pasak jos, „realus retų kraujo krešėjimo atvejų paaiškinimas“ yra imuninis atsakas į vakciną. Ateityje bus skelbiamos tolesnės rekomendacijos, ir toliau bus stebimas vakcinos saugumas bei veiksmingumas, pranešė EVA.

Mokslininkai skelbia sukūrę sintetinę kraujo krešėjimą skatinančią medžiagą, ypač praversiančią sužeistiems kariams. Atliekant bandymus laboratorijoje, dirbtiniai trombocitai dvigubai sumažino kraujavimą. Teigiama, jog gydytojus galima aprūpinti neribotais tokių trombocitų kiekiais, kurie gali būti saugomi ilgiau, nei donoro trombocitai, rašoma žurnale „Science Translational Medicine“. Preparatą sukūrę JAV mokslininkai tikisi, jog jį bus galima naudoti jau po kelerių metų.