krepšelis

Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) duomenimis, vidutinės maisto produktų kainos pasaulyje beveik nekinta antrą mėnesį iš eilės po nepaliaujamo kritimo nuo šių metų kovą pasiektų rekordinių aukštumų. Anot FAO naujausios, kas mėnesį skelbiamos apžvalgos, lapkritį augalinių riebalų ir cukraus kainų augimą atsvėrė grūdų, pieno ir mėsos kainų nuosmukis. Grūdų kainų indeksas per mėnesį krito 1,3 proc., bet palyginti su pernai lapkričiu – pakilo 6,3 procento.

Pigiausių maisto produktų krepšelis Lietuvos parduotuvėse rugsėjį brango, rodo kainas stebinčio portalo pricer.lt analizė. Palyginti su rugpjūčiu, pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis rugsėjį brango 2,8 proc. (2 eurais), o palyginti su praėjusių metų rugsėju buvo 30,9 proc. (17,32 euro) brangesnis.

Nuo šių mokslo metų pabrango daugelis būrelių: savivaldybės pripažįsta pakėlusios 5 ar 10 metų nekeistas kainas. Nors jos tikina, kad kainos pakilo nežymiai, vis dėlto už kai kuriuos užsiėmimus teks pakloti ir 6, ir 11, ir 25 eurais daugiau. Daugiausia pokyčių įvyko Kaune, kur užsiėmimai suaugusiems pabrango net iki 25 eurų, dailės mokyklos už 7–16 eurų dabar kainuoja 17 eurų, o sporto mokyklų minimalūs įkainiai pakelti nuo 6 iki 20 eurų.

Nuo rugsėjo pirmosios vaikams, turintiems vidutinių, didelių ar labai didelių specialiųjų poreikių skiriamas dvigubas Neformaliojo vaikų švietimo (NVŠ) krepšelis – dėl to būrelio lankymo kaina sumažės 40 eurų, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Mokėjimo paslaugų krepšelio įkainis per pastaruosius penkerius metus vidutiniškai kilo 3 centais ir svyravo apie 1,5 euro per mėnesį, skelbia Lietuvos bankas (LB). Kredito įstaigos privalo pasiūlyti jų paslaugomis besinaudojantiems šalies gyventojams pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslaugą – krepšelį už fiksuotą kainą. Šiuo metu tai yra 1,45 euro per mėnesį, o nepasiturintiems gyventojams – 0,72 euro per mėnesį.

Manau, tai tobula dovana mamai ar močiutei, gaminti kartu su vaikais smagu bus. INGREDIENTAI: 500 gramų vaisių 2 vienetai bananų 2 vienetai čili pipirų 1 saujelė kvapiųjų pipirų Paruošimo laikas: Apie 10 min. Porcijų skaičius: 8 PARUOŠIMO BŪDAS: Vaisius ir uogas nuplauti, sudėti į krepšelį. Bananus nupjauti įstrižai, sparnelius išpjauti iš likusios banano dalies, išpjaustyti plunksneles ir smeigtuko pagalba ar įpjovus odelę įstatyti sparnelius.

Pigiausių maisto produktų vidutinio krepšelio kaina Lietuvos parduotuvėse kovą didėjo, rodo kainas stebinčio portalo pricer.lt analizė.  Palyginti su vasariu, pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis Lietuvos parduotuvėse brango 1,3 proc., tačiau buvo 7,1 proc. pigesnis nei pernai kovą ir siekė 54,99 euro. „Beveik visi tinklai prieš šventes pasididino pigiausių prekių kainas prieš šventes, nes mano, kad pirkėjai mažiau kreipia į tokias prekes dėmesį“ , – pranešime teigė pricer.lt.

Po aštuonis mėnesius trukusio pigimo vidutinis pigiausių maisto produktų krepšelis Lietuvos parduotuvėse sausį pabrango, rodo kainas stebinčio portalo pricer.lt analizė. Sausį, palyginti su gruodžiu, jo vertė padidėjo 2 proc. (1,05 euro), tačiau palyginti su praėjusių metų sausiu, pigiausių prekių krepšelis buvo 3,6 proc. (2,03 euro) pigesnis.

Vartojimo prekių krepšelį pigiausiai tarp penkių didžiųjų miestų gyventojų gali įsigyti vilniečiai, o brangiausiai – kauniečiai, rodo slaptas pirkėjų tyrimas. Tyrimų agentūra „SeeNext“ lygino prekių kainas penkiuose Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio ir Šiaulių prekybos tinkluose: „Maxima“, „Lidl“, „Rimi“, „Iki“ bei „Norfa“. Spalio pradžioje atliktas tyrimas rodo, kad tų pačių prekių krepšelio kaina, priklausomai nuo miesto ir prekybos tinklo, svyruoja nuo 26,58 iki 27,53 euro.

Pigiausių maisto produktų vidutinio krepšelio kaina Lietuvos parduotuvėse rugsėjį mažėjo – krepšelis pigo jau penktą mėnesį iš eilės, rodo kainas stebinčio portalo pricer.lt analizė.  Palyginti su rugpjūčiu, rugsėjį krepšelis atpigo 1,33 euro (2,3 proc.) ir buvo 0,19 euro brangesnis, nei praeitų metų pirmąjį rudens mėnesį.  Sumažinęs krepšelio kainą 0,62 euro, tinklu su pigiausiu krepšeliu lieka „Maxima“. Antroje vietoje yra „Lidl“, kurio kainos sumenko 1,58 euro.

Dėl prastų matematikos egzaminų rezultatų šiemet daliai valstybės finansuojamų vietų liksiant tuščioms, nepanaudotas lėšas Studentų sąjunga siūlo nukreipti studijų krepšelių indeksavimui arba vyresniųjų kursų studentams. Studentų sąjungos vadovas Eigirdas Sarkanas sako, kad Lietuva turėtų prisiminti 2018-ųjų pamokas, kuomet liko 4300 nepanaudotų studijų krepšelių ir visos lėšos tiesiog buvo padalintos aukštosioms mokykloms kaip paskatinimas.

Neformaliojo vaikų švietimo krepšelis toliau bus skiriamas nuotoliniu būdu organizuojamoms veikloms finansuoti, pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. „Vienintelė formali sąlyga yra tėvų sutikimas dėl vaiko dalyvavimo veiklose. Tėvai, kurių vaikai tęsia popamokines veiklas nuotoliniu būdu, turėtų paslaugos teikėjams pateikti savo sutikimus dėl vaiko dalyvavimo veiklose. Sutikimai gali būti duoti įvairiomis formomis, taip pat ir elektroniniu paštu.

Didžiausią lietuvių išlaidų dalį sudaro išlaidos maistui. „Eurostat“ duomenimis, lietuviai maistui skiriama pajamų dalimi lenkia kitų Baltijos šalių gyventojus. Pirkėjai daugiausia išleidžia kasdien naudojamiems maisto produktams, o dažniausiai perkama maisto preke jau kurį laiką išlieka bananai. „Eurostat“ duomenimis, 2018 metais vidutinės pajamos, neatskaičius mokesčių, Lietuvoje buvo 927 eurai, Latvijoje – 990, o Estijoje – 1342 eurai.

Iki šių metų pabaigos prekybos tinkle „Lidl“ visiškai nebeliks įprastų vienkartinių maišelių, skelbiama pranešime žiniasklaidai. Teigiama, kad šis sprendimas į aplinką patenkančio plastiko kiekį kasmet leis sumažinti daugiau kaip 100 tonų. „Lidl Lietuva“ taip pat yra užsibrėžusi iki 2019 m. pabaigos savo asortimente esančius vienkartinius plastiko gaminius (tokius kaip vienkartiniai indai, įrankiai ir šiaudeliai) pakeisti gaminiais iš alternatyvių ir perdirbamų medžiagų.

 Premjeras Saulius Skvernelis teigia, kad siūlymas ministerijoms susiveržti diržus neturi nieko bendro su nerimu dėl galimos krizės, apie kurią prabilo „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis. Pasak ministro pirmininko, tokiu būdu ieškoma lėšų šaltinių finansuoti Vyriausybės prioritetus. „Aš manyčiau, kad reikėtų pirmiausiai įsiklausyti į Vyriausybės poziciją ir būti pakankamai tiksliems.

Mokinio krepšelį kitais metais siūloma didinti 31 euru, jei tam būtų pritarta, jis augtų nuo 1014 iki 1045 eurų. Iš viso savivaldybėms numatyta tikslinė dotacija mokinio krepšeliui, kaip siūloma Finansų ministerijos pateiktame kitų metų biudžeto projekte, siektų beveik 600 mln. eurų. Šiemet tam skiriama 577 mln. eurų.

Seimo pirmininkės pavaduotojas socialdemokratas Gediminas Kirkilas mano, kad pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata neturėtų būti taikoma vien mėsai - reikėtų ją taikyti būtiniausių produktų krepšeliui arba mažinti bendrą PVM tarifą. „Ministro pirmininko Algirdo Butkevičiaus idėja yra, kad reikia pridėtinės vertės mokestį nuo kitų metų mažinti po vieną procentą kasmet ir sumažinti bendrą pridėtinės vertės mokestį“, - Žinių radijui trečiadienį sakė G.Kirkilas.

 Vyriausybė posėdyje trečiadienį patvirtino neformaliojo švietimo krepšelio įvedimui nuo spalio reikalingus pakeitimus - pakoreguotas Mokinio krepšelio lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodiką patvirtinantis Vyriausybės nutarimas. Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė per posėdį sakė, kad įvedant neformalų ugdymo krepšelį tikimasi, jog daugiau vaikų lankys būrelius.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo ketvirtadaliu padidinti paramą, skiriamą mokinio reikmenims įsigyti. Šiuo metu moksleiviai, augantys valstybės remiamose šeimose, tam gali gauti 45,6 euro per metus siekiančią paramą. Šią sumą siūloma didinti iki 57 eurų. Pakeitimai siūlomi atsižvelgiant į vartojimo prekių ir paslaugų kainų pokyčius, teigia ministerija.

 Švietimo ir mokslo ministerija yra parengusi teisės aktus - LRV nutarimo Dėl mokinio krepšelio lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodikos pakeitimus bei Neformaliojo vaikų švietimo lėšų skyrimo ir naudojimo tvarkos aprašą  nuo spalio 1 d. didėsiančiam vaikų neformaliojo švietimo finansavimui reglamentuoti. Šiuo metu baigiami suderinti dokumentai su Finansų ir Teisingumo ministerijomis.

Nuo sausio mokinio krepšelį numatoma padidinti 15 litų - iki 3363 litų, jo dydis sieks 974 eurus. Tam trečiadienį pritarė Vyriausybė. Pasak Švietimo ir mokslo ministerijos, mokinio krepšelį siūloma kelti dėl mokyklų bibliotekininkų atlyginimų didinimo, taip pat siekiant mokytojams, kurie dirba su daugiau nei 22 mokiniais klasėje, padidinti atlygį už darbų tikrinimą - dabar šis atlygis vienodas už darbą nuo 12 mokinių. Preliminarus papildomų lėšų poreikis metams iš viso siekia 9,6 mln.

Kelerius metus vidutinio mokyklinio krepšelio suma praktiškai nekito, tačiau šiemet akivaizdu, kad tėvai perka daugiau tų priemonių, kurias moksleiviai galės naudoti ištisus mokslo metus. Prekybos tinklo „Senukai“ specialistai skaičiuoja, kad vien sąsiuvinių, kuprinių, mokinio baldų kiekių pardavimai, palyginus su ankstesniais metais, sparčiai auga. Nei alinantis karštis, nei mėnuo, kuris liko iki mokyklinių metų pradžios, nestabdo pirkėjų nuo pasiruošimo mokslams.

Palyginus su pernai metų sausiu, 2014 m. pirmąjį mėnesį klientų kasdienių maisto produktų krepšelio vertė – nesikeitė, tokius duomenis pateikia prekybos tinklas MAXIMA. Kaskart apsilankydami parduotuvėje klientai maistui ir gėrimams vidutiniškai išleido tiek pat, kiek ir pernai tuo pačiu periodu. Tačiau šiemet į pirkėjo krepšelį pateko daugiau ir aukštesnės kokybės produktų.

Nuo sauso 1-osios po kelerių metų pertraukos didinamas mokinio krepšelis, pranešė Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM). Dabar jis sudarys 3348 litus, pernai mokinio krepšelis siekė 3310 litų. ŠMM pabrėžė, kad pirmą kartą daugiakalbėje aplinkoje veikiančios mokyklos lietuvių mokomąja kalba gaus tokio pat dydžio krepšelį, kaip ir tautinių mažumų mokyklos – tai yra penktadaliu didesnį.

Dėl šįryt prie Kauno apygardos prokuratūros padėto gedulingo laidotuvių krepšelio pradėtas ikiteisminis tyrimas Šiandien, balandžio 5 d., apie 7.20 val. prie Kauno apygardos prokuratūros durų rastas vidurnaktį padėtas gedulingų gėlių krepšelis, dvi žvakės, ant grindinio – didelė raudonos spalvos skysčio dėmė.

Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis teigia, kad nuo mokyklų reorganizavimo niekur nepabėgsime, nes tai lemia ir demografiniai veiksniai – mokinių mažėjimas. ,,Mes turime kasmet po 9 proc. mažėjantį mokinių skaičių mokyklose ir nuo demografinės situacijos mes niekur nepabėgsime”,- sakė D. Pavalkis, atsakydamas į valdančiųjų daugumai priklausančių Lenkų rinkimų akcijos atstovo Jaroslavo Narkevič klausimą.

Algirdas Igorius, LRT televizijos naujienų laida „Šiandien“, LRT.lt Universitetų rektoriai žada kreiptis į Vyriausybę, kad nebūtų mažinamos lėšos universitetinėms studijoms. Švietimo ir mokslo ministras sako, kad studentų krepšelių finansavimas mažėja tiek, kiek mažėja studentų. Pernai valstybė finansavo beveik 9 tūkst. universitetų studentų krepšelių. Šiemet numatoma finansuoti apie tūkstančiu mažiau studentų krepšelių. „Lyginant su pereitais metais, [finansavimas] šiek tiek mažėja.

Daugiau negu 95 proc. moksleivio krepšelio lėšų mokyklos skiria pedagogų darbo užmokesčiui, psichologinei ir socialinei pedagoginei pagalbai organizuoti ir vos keli procentai lieka vadovėliams, pedagogų kvalifikacijai kelti, neformaliam mokinių ugdymui bei kitoms reikmėms, rodo 2011 m. duomenys. Lietuvos tėvų forumas (LTF) susirūpino, kad 2012 m. visiškai liberalizavus moksleivio krepšelį, dar labiau kentės vaikų išsilavinimas.

Gimdymas – pats svarbiausias ir laukiamiausias įvykis kiekvienoje jaunoje šeimoje. Susirinkti daiktus į gimdymo namus geriausiai būtų dar iki gimdymo. Supakuoti daiktai kambario kampe suteiks jums ramybę, kad jūs esate pasiruošę išvažiuoti, net jei gimdymas įvyktų netikėtai ir staiga. Gydytojai rekomenduoja pilnai susidėti daiktus esant jau 32-ai nėštumo savaitei, todėl rekomenduojama tomis dienomis būti susiruošus.

Vilniaus miesto savivaldybės taryba svarsto dėl dviejų mokyklų - Vilniaus Lukiškių vidurinės ir Vilniaus Mstislavo Dobužinskio vidurinės sujungimo.  Ši dviejų mokyklų, kuriose mokoma rusų kalba, reorganizacija turėtų būti įvykdyta iki šių metų rugpjūčio 31 dienos. Po reorganizacijos mokyklos baigtų veiklą, tačiau būtų įsteigta Vilniaus centro vidurinė mokykla, kuri įgyvendins priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ir neformaliojo ugdymo programas.

Pedagogai sako galintys palūkėti su streikais, tačiau neatsisako tikslo stabdyti švietimo reformų, nes šios esą tiek įsibėgėjo, kad naikinamos mokyklos. Šį šeštadienį sostinėje vykusiame trečiajame per šalies nepriklausomybės laikotarpį Lietuvos mokytojų suvažiavime karčią tiesą švietimo reformos rengėjams išsakė ir Panevėžio pedagogai. Suvažiavime priimtos kelios rezoliucijos bus įteiktos šalies Vyriausybei, Seimui, Švietimo ir mokslo bei Finansų ministerijoms.

Didžiosios Britanijos nacionalinis statistikos departamentas (ONS) paskelbė prekių ir paslaugų sąrašą, kuris naudojamas infliacijos lygio šalyje nustatymui. Pranešama, jog į infliacinį krepšelį tarp visų kitų prekių įtraukta fantastinė literatūra paaugliams ir… planšetiniai kompiuteriai. Iš viso sąraše yra apie 700 pozicijų, pagal kurias renkama detali informacija apie kainų pokyčius. Šių duomenų pagrindu skaičiuojamas prekių ir paslaugų kainų pokytis, parodantis infliacijos lygį.

Sumažinus 2012 m. biudžeto išlaidas 4 proc. Švietimo ir mokslo ministerija nutarė kuo mažiau karpyti finansavimą jautriausioms sritims. Viena šių sričių - mokinio krepšelio lėšos, kurias planuojama sumažinti 1,5 proc. arba (30 mln. Lt). Kad šis taupymas kuo mažiau atsilieptų pedagogų algoms, koreguojama krepšelio lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodika. Jos pakeitimui šiandien pritarė Vyriausybė.

Valstybei būtinos, bet tarp stojančiųjų nepopuliarios specialybės galės gauti išskirtinius studijų krepšelius. Tai numato tikslinio studijų finansavimo tvarka, kurią patvirtino Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius. Tokį studijų krepšelį gavęs studentas turės trejus metus atidirbti pagal įgytą specialybę, o darbdavys – prisidėti finansuojant būsimo darbuotojo studijas.

Švietimo ir mokslo srities finansavimui mažėjant 146 mln. litų, reikės atsisakyti ir kai kurių renginių bei programų, todėl Moksleivių dainų šventės kitais metais nebus. „Stipriausią taupymo režimą – iki 10 proc. – pritaikėme ministerijai ir jai pavaldžioms įstaigoms, – sako švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius.

Anykščių, Klaipėdos, Panevėžio rajonų ir Panevėžio miesto savivaldybės pradėjo ruoštis išbandyti neformalaus ugdymo projektą. Šiame projekte pinigai yra skiriami vaiko pasirinktam užsiėmimui. Neformaliojo ugdymo programų finansavimas krepšelio principu bus išbandomas iki šių mokslo metų pabaigos, o nuo ateinančių mokslo metų pradėtas diegti visoje Lietuvoje. Naujo finansavimo privalumas – plati užsiėmimų pagal pomėgius pasiūla ir galimybė įtraukti į prasmingas ugdymo veiklas apie 50 proc. vaikų.

Valstybė finansuos visų būsimųjų rezidentų studijas. Išsklaidytos ankstesnės abejonės, kad dalis jų gali likti be valstybės paramos. „Viena vertus, Lietuvos sveikatos mokslo universitetas sutiko sumažinti normines kainas, o Vilniaus universitetas, nubyrant įvairiose pakopose studijuojančių skaičiui, sudaro vidaus rezervą, iš ko jie gali finansuoti visus priimtus“, – sakė švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius trečiadienį per Vyriausybės posėdį.

Kartais tėvai pamiršta, kad pradines klases baigusių mokinių mokyklinių prekių krepšelis vyresnėse klasėse gerokai keičiasi. Didžiausio Lietuvoje biuro reikmenų ir mokyklinių prekių tinklo „Officeday“ rinkodaros vadovė Aušra Kazanavičienė primena ko reikia vaikams, kurie eis į penktą ir aukštesnes klases. „Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad vyresnėse klasėse daugėja pamokų, jos yra sudėtingesnės, todėl reikia ir daugiau įvairesnių mokyklinių priemonių.

Pasibaigus pagrindiniam priėmimo etapui ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas sulaukė 458 naujų studentų – iš jų daugiau nei pusė (269) gaus valstybės finansavimą, kuris padengs dalį studijų mokesčio. O visiškai nemokamas studijas privačiame verslo universitete pelnė 73 pirmakursiai bakalaurai, tam lėšas skiria šalies įmonės ir pats universitetas.

Po pagrindinio priėmimo pirmojo etapo sutartis su Vytauto Didžiojo universitetu pasirašė apie 1500 stojančiųjų. Beveik pusė jų studijuos valstybės finansuojamose vietose. „Pagrindinio priėmimo antrajame etape pagal pakviestų studijuoti valstybės finansuojamose vietose skaičių tarp Lietuvos aukštųjų mokyklų Vytauto Didžiojo universitetas yra antroje vietoje. VDU užima antrą vietą ir pagal pakviestų studijuoti mokamose vietose skaičių.

Sąjūdžio iniciatyvinės grupės ir signatarų atstovai pagaliau pastebėjo, kad tautinį švietimą baigia įveikti „krepšelis". Svarbiausias segmentas dabartiniame neva šviečiamajame audinyje. Gaila, kad apie tai viešai neprabilta anksčiau. Anksčiau apie tai viešai kalbėjo tik „Respublika". Į mokyklą jau žingsniuoja ne mokinys. Net ne jo batukai, knyga, kuprinė. Ne vaikas, kurį reikia mokslo šviesos pripildyti. Kokios šviesos? Jauno žmogaus ugdymo tikslas suvulgarintas.

Nuo sausio 1-osios visose ikimokyklinio ugdymo įstaigose, taip pat ir nevalstybinėse, įvedamas ikimokyklinuko krepšelis. Vyriausybė jau prieš savaitę patvirtino metodiką ikimokyklinio ugdymo krepšelio lėšoms švietimo įstaigose apskaičiuoti ir paskirstyti 2011-iesiems. Tačiau tokią žinią išgirdę ikimokyklinių įstaigų vadovai neploja rankomis. Pripažįstama, kad priešmokyklinukų ir mokinių krepšelis išėjo į naudą.

Nuo 2011 metų sausio 1 d. visose ikimokyklinio ugdymo įstaigose, taip pat ir nevalstybinėse, įvedamas ikimokyklinuko krepšelis. Šiandien Vyriausybė patvirtino metodiką ikimokyklinio ugdymo krepšelio lėšoms švietimo įstaigose apskaičiuoti ir paskirstyti 2011 metams. Ikimokyklinuko krepšelis, kuriame kaip tikslinė dotacija yra 194,1 mln. Lt (iš jų nevalstybiniams darželiams papildomai numatyta 1,3 mln. Lt), įeina į mokinio krepšelį kaip jo sudedamoji dalis.

Jau ne pirmus metus Lietuvoje kyla tėvų nepasitenkinimas dėl to, jog tėvai, norėdami savo atžalą leisti į vaikų darželį privalo laukti eilėse kartais daugiau nei metus. Ypač vietų trūkumo darželiuose problema aktuali didžiuosiuose miestuose, kur į vieną laisvą vietą pretenduoja net keliolika vaikų. Tėvai skundžiasi, jog šių įstaigų vadovų širdis dažnai „suminkština“ pakiša, tad nenorintieji laukti eilėse turi suskubti laiku papurtyti piniginę.

Vėluojantys rimtesni pokyčiai aukštojo mokslo sistemoje prasideda. Seimui pateikti svarstyti esminiai Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimai. Tiesa, revoliucijos naujovės nesukels – aukštojo mokslo sritis yra kompleksinė, revoliucijai joje sukelti prireiktų dar kelių susijusių įstatymų. Iš tų kitų su aukštuoju mokslu susijusių sričių, kurios irgi laukia korekcijų, pažymėkime svarbiausias.