kredito unijos

Lietuvos bankas ragina šalies bankus, kredito unijas, elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigas atidžiau stebėti didesnės rizikos klientus ir pateikė rekomendacijas, į ką derėtų atkreipti ypatingą dėmesį.  „Koronavirusas smogė ekonomikai, o tai gana palanki terpė nusikaltėliams, bandantiems išvilioti iš žmonių pinigus.

Lietuvoje veikiančios kredito unijos pirmąjį šių metų pusmetį kartu uždirbo 518 tūkst. eurų neaudituoto grynojo pelno - 65,1 proc. daugiau nei pernai sausį-birželį, kai jų pelnas buvo 313,7 tūkst. eurų. Šiemet pelningai dirbo 48 kredito unijos, uždirbusios 2,9 mln. eurų pelno, tačiau 23 kredito unijos dirbo nuostolingai - jų patirtas nuostolis siekė 2,4 mln. eurų, pranešė Lietuvos bankas.

Trylika Lietuvoje veikiančių kredito unijų pirmadienį įsteigė Jungtinę centrinę kredito uniją (CKU) ir įkūrė Asociaciją Jungtinės kredito unijos. Kaune vykusiame steigiamajame susirinkime suformuotas 2 mln. eurų Jungtinės CKU įstatinis kapitalas, suformuota stebėtojų taryba, kurios vadove tapo Raseinių kredito unijos vadovė Birutė Žiūraitienė, teigiama Jungtinės CKU pranešime spaudai.

Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas pristatydamas bankų veiklos rezultatus atskleidė, kad jau šiais metais į Lietuvą gali įžengti dar vienas užsienio bankas. Be to, Lietuvoje ruošiasi atsirasti ir pirmasis specializuotas bankas.  Vitas Vasiliauskas pasakoja, kad Lietuva yra pristatoma kaip FinTech (finansinėms technologijoms) palanki šalis Ir jis išskirtų tris potencialių naujų žaidėjų kategorijas. „Užsienio subjektai, kurie domisi elektroninių pinigų mokėjimais.

2016 m. trečiojo ketvirčio duomenys rodo, kad kredito unijų sektorius šiemet dirba nuostolingai – patirta 4,4 mln. Eur nuostolių. Nuostolingą veiklą nulėmė toliau mažėjančios kredito unijų pajamos ir didėjančios išlaidos. Lietuvos bankas, rengdamasis kredito unijų pertvarkai, vykdo visuotinį kredito unijų turto kokybės vertinimą, kurio rezultatai paaiškės kitų metų pradžioje.

Rengiantis kredito unijų sektoriaus pertvarkai, kuria siekiama užtikrinti jo tvarią plėtrą, iki šių metų pabaigos bus atliktas visų Lietuvoje veikiančių kredito unijų turto kokybės vertinimas. Vertinimo tvarką nustatė Lietuvos banko valdyba, patvirtinusi Lietuvos banko organizuojamo kredito unijų ir Centrinės kredito unijos turto kokybės vertinimo aprašą, pranešė centrinis šalies bankas.

Iki šių metų pabaigos bus atliktas visų Lietuvoje veikiančių kredito unijų turto kokybės vertinimas, iki kitų metų pabaigos bus sustiprintas jų kapitalas, savireguliacija ir kooperacija, o nuo 2018 m. startuos nauja sistema. Ji skatins tvarią kredito unijų plėtrą, bendruomenių, smulkiojo ir vidutinio verslo finansavimą, kad kredito unijos galėtų tapti svaria alternatyva komerciniams bankams, informuoja Lietuvos bankas.

Seimas pritarė kredito unijų reformai, kuri turėtų stabilizuoti visą sistemą. Pertvarka turėtų užtikrinti unijų mokumą, kapitalo tvarumą, jų dalyvavimą garantijų sistemoje, be to, ji padės stiprinti kooperaciją ir valdymą. Už naujos redakcijos Centrinės kredito unijos įstatymą ketvirtadienį balsavo 76 Seimo nariai, balsuojančių prieš nebuvo, susilaikė 11 parlamentarų. Kredito unijų įstatymas priimtas už balsavus 82, nė vienam nebuvus prieš, susilaikius 9 Seimo nariams.

Seimas pradeda svarstyti įstatymų pataisas, kuriomis siekiama sustiprinti kredito unijų finansinę padėtį, paskatinti jų veiklos konsolidavimąsi, taip pat griežiau reglamentuoti investicijas vertybinių popierių rinkoje. Parlamentarai antradienį po pateikimo priėmė svarstyti ir Biudžeto ir finansų komiteto, ir „darbiečių“ Raimundo Markausko, Sergejaus Ursulo ir Dariaus Ulicko parengtas alternatyvias Centrinės kredito unijos bei Kredito unijų įstatymų pataisas.

Kredito unijų valdomas turtas per 2015 m. padidėjo daugiau nei 55 mln. Eur (8,1 %), iki 672,6 mln. Eur. Tačiau nuostolingas ketvirtasis ketvirtis lėmė neigiamus metinius rezultatus: 2015 m. sektorius patyrė 0,6 mln. Eur nuostolių. „Teikdamos naujas paskolas kredito unijos atidžiau vertino skolininkų finansinę būklę ir kreditavo finansiškai pajėgesnius narius, tad kai kurie unijų teikiamų paskolų kokybės rodikliai pernai pagerėjo.

Įsigaliojus naujiems reikalavimams, kredito unijos šių metų trečiąjį ketvirtį konservatyviau vertino paskolų portfelį ir formavo didesnius atidėjinius galimoms paskolų nuvertėjimo išlaidoms padengti. „Nors pastaruoju metu matome tam tikrų teigiamų poslinkių, kai kurių kredito unijų paskolų portfelis vis dar įvertintas nepakankamai konservatyviai.

Lietuvoje viešėjęs Pasaulio kredito unijų tarybos prezidentas bandė paguosti Lietuvos kredito unijų atstovus, esą štai kaimynės Lenkijos centrinis bankas jau paskelbė planus kredito unijoms iki 5 proc. padidinti kapitalo pakankamumo rodiklį. Lenkijos kredito unijos nerimauja, svarsto, ar pajėgs per pusantrų metų pereinamąjį laikotarpį įvykdyti šį reikalavimą.

Lietuvos banko šiandien pristatytą kredito unijų sektoriaus reformą Lietuvos centrinė kredito unija (LCKU) vadina netikėtu posūkiu ir staigmena 140 tūkst. gyventojų ir įmonių, esančių unijų nariais. Nors Lietuvos banko skirtas terminas pateikti pastabas dėl šios esminės sektoriaus reformos yra pernelyg trumpas, LCKU ir asociacija Lietuvos kredito unijos (ALKU) ketina aktyviai dalyvauti diskusijoje ir teikti pasiūlymus.

Lietuvos banke sudaryta ekspertų darbo grupė atliko kredito unijų sektoriaus tyrimą ir parengė siūlymus dėl esminių unijų stiprinimo priemonių. Lietuvos bankas pirmą kartą kviečia viešai diskutuoti dėl ekspertų vertinimų, kaip padidinti unijų konkurencingumą, sustiprinti jų kapitalą ir valdymo kokybę. „Ir ekspertų tyrimas, ir Tarptautinio valiutos fondo rekomendacijos rodo, kad tiesiausias kelias į kredito unijų sektoriaus stiprinimą – kooperacija.

Lietuvos bankas praėjusį penktadienį nusprendė sustabdyti didžiausios šalies kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ veiklą ir panaikinti jos licenciją. Asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ direktorius Kęstutis Kupšys Žinių radijo laidoje „Verslo pozicija“ teigė, kad toks sprendimas jo nenustebino. „Lietuvos bankas teikė visuomenei signalus, kad būtent šioje kredito unijoje galimos problemos. Unija nesilaiko tam tikrų normatyvų.

Lietuvos banko valdyba pakeitė Kredito įstaigų privalomųjų atsargų taisykles, nustatydama, kad privalomųjų atsargų reikalavimai turi būti taikomi ir kredito unijoms. Privalomąsias atsargas kredito unijos apskaičiuos pačios, o Lietuvos bankas jas tvirtins. Numatyta, kad kredito unijos nuo 2014 metų liepos 1 dienos tik teiks ataskaitas Lietuvos bankui, o privalomąsias atsargas turės pradėti laikyti nuo 2015-ųjų pradžios, pranešė centrinis bankas.

Siekdama užtikrinti patikimą ir saugią kredito unijų veiklą, Vyriausybė pritarė Finansų ministerijos parengtoms teisės aktų pataisoms, kuriomis griežtinama kredito unijų priežiūra ir didinama jų atsakomybė, ir teikia jas Seimui. Pataisomis taip pat siekiama apsaugoti vartotojų interesus ir užkirsti kelią galimiems piktnaudžiavimams, organizuojant kredito unijų veiklą.

Kredito unijos, per šiuos metus beveik 5 proc. padidinusios narių skaičių ir išplėtusios paslaugų spektrą, Tarptautinės kredito unijos dienos renginyje išrinko didžiausią pažangą per metus pasiekusias unijas. Metų unijos vardą pelnė Raseinių kredito unija, bendruomeniškiausia pripažinta unija „Germanto lobis“, inovatyviausia – Utenos kredito unija, metų debiutante – Gyventojų ir smulkaus verslo kredito unija.

Gyventojai ir verslas mokėjimams grynaisiais komercinių bankų skyriuose atrado alternatyvą: didžiąją šių paslaugų rinkos dalį atsiriekė bankų konkurentai – mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigos bei kredito unijos, teigiama Lietuvos banko išplatintame pranešime.

Šiemet įsigalioję sugriežtinti kredito unijų veiklos riziką ribojantys normatyvai, kai kurioms kredito unijoms taikomos poveikio priemonės sumažino neatsakingą kredito unijų kreditavimą ir padėjo užtikrinti tvaresnę viso sektoriaus plėtrą. Vis dėlto kai kuriose kredito unijose rizika valdoma nepakankamai konservatyviai. 2013 m. antrąjį ketvirtį kredito unijų turtas beveik nepasikeitė ir liepos 1 d. siekė 2 mlrd. Lt.

Nuolat griežtinami reikalavimai kredito unijų veiklai kelia abejonių, ar Lietuvos bankas nesiekia įteisinti nevienodų konkurencinių sąlygų finansų rinkos dalyviams. Tokį klausimą kelia Lietuvos centrinė kredito unija (LCKU), kurios sistemai priklauso 63 iš 74 Lietuvoje veikiančių kredito unijų. LCKU svarsto galimybę kreiptis į Europos kooperatinių bankų asociaciją dėl kredito unijų diskriminavimo Lietuvoje kitų finansų rinkos dalyvių atžvilgiu.

Per šių metų pirmąjį pusmetį Lietuvos bankas surengė 5 specialius egzaminus, kuriuos laikė 13 kandidatų į kredito unijų vadovus ir 7 jau esantys kredito unijų vadovai, kurių kvalifikacija ir patirtis kėlė abejonių. Egzamino neišlaikė 10 kandidatų ir 4 esami vadovai, dar 3 vadovai į egzaminus neatvyko.  „Siekdami, kad kredito unijoms, kurioms indėlininkai patiki savo pinigus, vadovautų šią sritį puikiai išmanantys asmenys, pakėlėme jų kvalifikacijos ir patirties kartelę.

Šiemet pirmąjį ketvirtį iš rinkos pasitraukus dviem bankrutuojančioms kredito unijoms, visa unijų sistema išlaikė metinį augimo tempą. Besitęsiant sparčiai sektoriaus plėtrai, ypač daug dėmesio turėtų būti skiriama rizikai valdyti. Nuo 2012 m. balandžio 1 d. kredito unijų paskolų portfelis padidėjo 10,1 % – iki 1,1 mlrd. Lt, indėlių suma atitinkamu laikotarpiu išaugo 14,6 % – iki 1,77 mlrd. Lt. 2013 m. pirmąjį ketvirtį 40 kredito unijų uždirbo 3,3 mln.

Seimas priėmė Kredito unijų įstatymo pakeitimą, leidžiantį Kredito unijos asocijuotomis narėmis tapti ir mažosioms bendrijoms. Pataisos įsigalios 2013 m. liepos 1 d. Pernai rugsėjį įsigaliojęs naujas Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymas įtvirtino naujos teisinės formos juridinį asmenį – mažąją bendriją, siekiant spartinti verslo pradžią ir sudarant teisines prielaidas mažiausiomis išlaidomis įsitvirtinti rinkoje.

63 kredito unijos, siekdamos didinti skaidrumą rinkoje, pradėjo viešai skelbti finansinės veiklos ataskaitas. Vieningoje sistemoje veikiančių unijų ataskaitos viešai prieinamos asociacijos Lietuvos kredito unijos svetainėje www.alku.lt. Naujienas skelbia Asociacija Lietuvos kredito unijos (ALKU), kuriai priklauso 63 iš 75 Lietuvoje veikiančių kredito unijų.

Didžiajai daliai įmonių Ūkio banko ir kredito unijų veiklos sustabdymas turėjo mažą įtaką. Tai paaiškėjo šių metų kovą bendrovei „Spinter tyrimai“ atlikus 500 nefinansinių įmonių vadovų ir finansininkų apklausą. Tai, kad kredito unijų ir Ūkio banko veiklos nutraukimas mažai paveikė jų veiklą, teigia 83,4 % apklausoje dalyvavusių įmonių, 3,4 % respondenčių sako, kad šio veiksnio įtaka joms buvo vidutinė, 3,6 % – didelė.

Kredito unijos nerimauja dėl klaidinančių antraščių „Bankrutuojančios kredito unijos“ ir atsiriboja nuo „Snoro“ likimo, bet savaitraščio „Ekonomika.lt“ šaltiniai praneša apie nepamatuotas unijų investicijas. Kredito unijos prarado 17 mln. litų, iš kurių 11 mln. litų investavo į Graikijos vertybinius popierius, o 6 mln. litų laikė likviduojamame banke „Snoras“, teigia savaitraščio „Ekonomika.lt“ šaltiniai.

„Didieji šalies bankai beveik visai nekredituoja naujų įmonių net tada, kai jos yra pasirašiusios sutartis su Nacionaline mokėjimo agentūra dėl Europos Sąjungos paramos, o kreditams suteiktos valstybinės garantijos. Pradedantiesiems verslą tenka ieškoti kitų finansinių šaltinių. Mes kreipėmės į šalies kredito unijas“, – pasakoja Šarūnas Nacevičius, Medžio anglies gamintojų asociacijos prezidentas. Ekonomistė dr.

2012 m. kredito unijų priimtų indėlių suma pašoko beveik 30 % – iki 1,8 mlrd. Lt, o paskolų portfelis padidėjo daugiau nei 20 % – iki 1,1 mlrd. Lt. Besitęsiant sparčiai sektoriaus plėtrai, ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas rizikai valdyti. Nors kredito unijos specialiuosius atidėjinius blogoms paskoloms pernai padidino beveik triskart, vertinant atskiras įstaigas, dar yra požymių, kad paskolų susigrąžinimo galimybės vertinamos nepakankamai konservatyviai.

Lietuvos banko valdyba nustatė griežtesnius reikalavimus besisteigiančioms ir jau veikiančioms kredito unijoms. LB patvirtino Kredito unijos veiklos metmenų ir veiklos plano sudarymo reikalavimų aprašą. Vienų metų veiklos metmenys turi būti pateikti Lietuvos bankui, kreipiantis dėl leidimo steigti kredito uniją, o vienų metų veiklos planas – kreipiantis dėl licencijos kredito unijos veiklai išdavimo.

Lietuvos bankas (LB) vėl ėmėsi papildomų saugiklių pernelyg sparčiai augančių kredito unijų veiklos rizikai valdyti ir susirūpino dar dviejų kredito unijų veikla: „Švyturio taupomosios kasos” veikla apribota, o Panevėžio kredito unija įspėta. LB valdyba pritarė kredito riziką ribojančių normatyvų pakeitimams – itin sparčiai augančios unijos privalės laikytis griežtesnių kapitalo, likvidumo ir paskolos dydžio reikalavimų.

Daugelis tų pačių  finansinių paslaugų komerciniuose bankuose apmokestinamos keletą kartų brangiau nei kredito unijose. Šie paslaugų įkainių skirtumai pastebėti per komercinių bankų mokėjimo paslaugų sąnaudų tyrimo pristatymą Lietuvos banke. „Pagal paskutinį tyrimą piniginių komercinių bankų operacijų skaičius nuolat didėja, o jų sąnaudos dažnai viršija gaunamas pajamas. Nepaisant to, kad kredito unijose daugelis finansinių paslaugų yra panašios į bankų, jų mokesčiai kur kas mažesni.

10 kartų didesnės nei skandinaviškų bankų siūlomos palūkanos padėjo lietuviškoms kredito unijoms pritraukti per metus beveik trečdaliu daugiau indėlininkų pinigų. Bet kad neįklimptų į nuostolius ir nevirstų „sekundėmis“ ar „snorais“, unijos privalo tas brangias lėšas rizikingai investuoti, rašo „Lietuvos žinios“. Šiuo metu kai kurių kredito unijų siūlomos terminuotų indėlių palūkanos yra iki 10 kartų didesnės nei didžiųjų bankų.

„Ne paslaptis, kad esame rakštis minkštojoje komercinių bankų vietoje.... Užimdami itin mažą rinkos dalį esame ignoruojami... Kredito unijos atliko savo pareigą Lietuvai sunkiu metu“ – šiandien Lietuvos mokslų akademijoje vykusioje konferencijoje „Kooperatinės bankininkystės plėtros tendencijos ir perspektyvos“ dalis akademikų ir kredito unijų atstovų diskutuodami nerinko žodžių.

Kredito unijų vadovams – griežtesni kvalifikacijos reikalavimai ir egzaminas Tobulindamas kredito unijų veiklos priežiūrą Lietuvos bankas nustatė griežtesnius reikalavimus kredito unijoms vadovaujantiems asmenims. Kredito unijos vadovai, kurių kvalifikacija kels abejonių, arba pretendentai į tokias pareigas, neatitinkantys minimalių nustatytų reikalavimų, privalės laikyti specialų egzaminą.

Siekdamas sudaryti palankesnes sąlygas gyventojams gauti daugiau informacijos apie šalies bankų, kredito unijų ir mokėjimo įstaigų fiziniams asmenims taikomus standartinius mokėjimo paslaugų įkainius, juos Lietuvos bankas pradeda skelbti savo interneto svetainėje adresu www.lb.lt/ikainiai. Dėl informacijos apie įkainius gavimo ir skelbimo Lietuvos bankas pasirašė susitarimus su 13 šalies bankų ir užsienio bankų filialų, Lietuvos centrine kredito unija ir 5 mokėjimo įstaigomis.

Birželį, lyginant su gegužės mėnesiu, verslo įsiskolinimų portfelis padidėjo nežymiai ir siekė 4,2 mlrd. litų. Šiuo metu šalyje yra užregistruota daugiau nei 30 tūkst. įmonių, kurios turi pradelstų finansinių įsipareigojimų. Per birželį verslas padengė 70 mln. litų skolų arba 20 mln. litų mažiau nei praėjusį mėnesį. „Labiausiai verslo pradelsti įsipareigojimai sumažėjo telekomunikacijų ir komunalinių paslaugų kompanijoms, tačiau jie didėjo bankams, kredito unijoms ir lizingo bendrovėms.

Balandį Lietuvos gyventojų pradelstos skolos išaugo 83 mln. Lt ir siekė 2,31 mlrd. Lt. Per praėjusį mėnesį gyventojai padengė 52 mln. litų pradelstų įsiskolinimų, skelbia „Creditinfo Lietuva“. Per balandžio mėnesį naujų skolininkų, prieš tai neturėjusių pradelstų skolų, skaičius išaugo beveik 17,6 tūkst. Per šių metų keturis mėnesius, lyginant su atitinkamu laikotarpiu pernai, naujų skolininkų, prieš tai neturėjusių pradelstų skolų, skaičius padidėjo beveik dešimtadaliu.

Ar ūkininkui paskolinti keliolika milijonų litų nepaskandins kooperatiniu principu prieš penkiolika metų sukurtos Panevėžio kredito unijos? Kad vienam stambiausių rajono ūkininkui Arūnui Čimolonskui paramą suteikusią finansinę įstaigą užgriuvo bėdos, tvirtino „Sekundei“ atsiųsto elektroninio laiško autorė. Jos teigimu, A.Čimolonsko ūkio mėnesio apyvarta mažesnė nei unijai sumokamos palūkanos.

Lietuvoje veikiančios kredito unijos nuo rugsėjo pradeda teikti lengvatinius mikrokreditus mažoms įmonėms, veikiančioms ne ilgiau kaip vienus metus, socialinėms įmonėms bei fiziniams asmenims, ketinantiems pradėti ar norintiems plėtoti savo verslą. Lietuvos centrinė kredito unija (LCKU) kartu su 57 kredito unijomis pasirašė sutartį su verslumo skatinimo fondo valdytoja UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) dėl 50 mln. litų vertės mikrokreditavimo projekto.