kreditinės kortelės

Vykintas Pugačiauskas, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Tuo metu Rusijos okupuotame Kryme nėra šviesos, nutrauktas susisiekimas iš kitų Ukrainos miestų ir nebeveikia kreditinės kortelės. „Visa“ ir „Mastercard“ penktadienį paskelbė, kad dėl prieš savaitę įvestų Jungtinių Valstijų sankcijų nutraukia kortelių išdavimą ir aptarnavimą Kryme.

 JAV Nacionalinio saugumo agenūtra (NSA) stebi užsienio bankų ir kreditinių kortelių bendrovių operacijas. Neretai ši veikla yra vykdoma pažeidžiant nacionalinę teisę bei tarptautinius susitarimus. Vidiniai NSA dokumentai atskleidžia, kad Europos finansinių mokėjimų tinklas Swift yra stebimas net keliais lygiais, rašo „Der Spiegel“. 2010 metų vasarą verslininkas iš Viduriniųjų Rytų panoro pervesti 50 tūkst. JAV dolerių iš vienos minėto regiono šalies į kitą.

JAV federaliniai agentai paskelbė apie milžiniškos operacijos pabaigą – areštuota 13 žmonių, įtariamų su padirbtomis kreditinėmis banko kortelėmis pagrobus per 200 mln. JAV dolerių. Areštai vyko keturiose valstijose – Niujorke, Naujajame Džersyje, Pensilvanijoje ir Konektikute, o painią bylą narpliojo Federalinis tyrimų biuras ir JAV teisingumo ministerija. Teigiama, kad amerikiečių kibernetiniai nusikaltėliai turėjo bendrininkus kitose šalyse.

Internetinių atsiskaitymų rinkos vandenis sudrumstė naujas veikėjas – kompanija „Stripe“, savo paprastumu bandysianti mesti iššūkį tokiems grandams kaip „PayPal“ ir „Google Checkout“. Skaitmeniniame amžiuje internetiniai mokėjimai tampa vis populiaresne atsiskaitymo už prekes ir paslaugas forma. Įprastas atsiskaitymų ir pinigų perlaidų procedūras slegia procesinė našta ir šią problemą bando spręsti sparčiai augantis internetinių atsiskaitymų bendrovių būrys.

Internetinių atsiskaitymų rinkos vandenis sudrumstė naujas veikėjas – kompanija „Stripe“, savo paprastumu bandysianti mesti iššūkį tokiems grandams kaip „PayPal“ ir „Google Checkout“. Skaitmeniniame amžiuje internetiniai mokėjimai tampa vis populiaresne atsiskaitymo už prekes ir paslaugas forma. Įprastas atsiskaitymų ir pinigų perlaidų procedūras slegia procesinė našta ir šią problemą bando spręsti sparčiai augantis internetinių atsiskaitymų bendrovių būrys.

Bankas SNORAS veiklos sustabdymo momentu 2011 m. lapkritį klientams buvo išdavęs daugiau kaip 483 tūkst. galiojančių įvairių tipų debetinių ir kreditinių mokėjimo kortelių. Sustabdžius banko SNORAS veiklą klientai nebegali naudotis turimomis mokėjimo kortelėmis, tačiau privalo padengti turimus kreditinius įsipareigojimus. Bankroto administratorius nustatė tvarką, kaip klientai, turintys panaudotus mokėjimo kortelių kredito limitus ir įskaitytiną sumą, gali padengti savo įsipareigojimus Bankui.

Dar visai neseniai nemažai vidurinę mokyklą pabaigusių jaunuolių nuspręsdavo universitetines studijas atidėti bent vieneriems metams ir paskirti savo laiką poilsiui nuo mokslų ar kokiai nors prasmingai veiklai. Kaip pasakoja „Guardian.co.uk“, dabar ši situacija po truputį keičiasi. Planuojama, jog šių metų spalį mokesčiai už aukštąjį mokslą Didžiojoje Britanijoje išaugs tris kartus.

Pavogus kreditinių kortelių duomenis ir kitą svarbią inormaciją, iš gausybės kompanijų sąskaitų milžiniškos sumos be jų žinios paaukotos labdarai. Tūkstančiai privačių ir vyriausybinių organizacijų nerimaudami tikrina savo sąskaitas po sėkmingos hakerių atakos, kurios metu iš amerikiečių apsaugos kompanijos Kūčių vakarą buvo pavogta informacija apie jų kreditinių kortelių duomenis ir panaudota aukoms bei labdarai.

Bendrovė „Google“ Jungtinėse Valstijose  pristatė naują savo paslaugą „Google Wallet“, siūlančią susimokėti už pirkinius ar paslaugas mobiliaisiais telefonais. Ši paslauga remiasi artimojo belaidžio ryšio NFC technologija. Jis leidžia nedideliu atstumu susisiekti su parduotuvės kasoje įrengtu NFC skaitytuvu ir atlikti tranzakciją be fizinio kontakto.

Nūdien už apsipirkinėjimo įpročių slypi ištisas mokslas. Pasak bankrate.com, jūsų mėgstamiausi prekybos centrai dažniausiai samdo mažmeninės prekybos tyrėjus, tokius kaip Paco Underhill, knygos „Kodėl mes perkame: apsipirkinėjimo mokslas“ (Why We Buy: A Science of Shopping) autorius. P. Underhill stebėjo šimtų tūkstančių pirkėjų elgesį parduotuvėse ir padarė tam tikras išvadas.

Patiklūs gyventojai dažnai kenčia nuo sukčių, kurie randa įvairių būdų išvilioti šių elektroninės bankininkystės kodų kortelės ar net išgauna mokėjimo kortelių slaptažodžius. Dažnai žmonės nukenčia ir per savo pačių neapdairumą. Pernai atliktas sociologinis tyrimas parodė, kad Lietuvos vartotojams trūksta informacijos, kaip saugiai atsiskaityti negrynaisiais pinigais.

Kredito korteles vertinančio internetinio puslapio CardRatings.com redaktoriai neseniai paskelbė ataskaitą apie geriausias ir blogiausias 2010 metų kredito korteles, rašo „The New York Times“. Tarp blogiausiai vertinamų kredito kortelių buvo su didžiausiomis palūkanų normomis ir didžiausiais mokesčiais. Kaip geriausios įvertintos teikiančios mažiau atlygio ir didesnius mokesčius, tačiau siūlančios gerą vertę, paslaugas ir patogumų.

Daugiau nei 200 tūkst. Didžiosios Britanijos banko „Lloyds Bank“ vartotojų turėjo sumokėti dvigubai už pavedimus, kuriuos Naujųjų metų išvakarėse atliko iš savo kreditinių ar debetinių kortelių, rašo „The Telegraph“. Besilinksminantys restoranuose bei klubuose ar pirkėjai, ieškantys geresnio pasiūlymo turėtų atrasti, kad jų sąskaitų išrašuose yra po du identiškus mokesčius už jų bankų kortelėmis atliktas operacijas. Klaida kilo dėl „Lloyds TSB Cardnet“ mokėjimo pervedimo paslaugų sutrikimo.

Italijos bankų asociacija (ABI) paskelbė „karą gryniesiems pinigams“, ragindama didinti elektroninių operacijų apimtis šalyje. Italijos bankininkai tvirtina, kad vangus kreditinių kortelių naudojimas finansinėms organizacijoms ir kompanijoms kainuoja 10 mlrd. eurų.

Kompanijos „Visa“ duomenimis, šiandien Didžiosios Britanijos gyventojai turėtų išleisti apie 265 mln. svarų sterlingų atsiskaitydami už prekes, įsigytas internetu, praneša „Bloomberg“. Manoma, kad šiandien bus užregistruota daugiausiai internetinių pirkimų. Kreditinių kortelių kompanijos pranešime teigiama, kad bus atlikta iki 2600 pinigų perdavimo operacijų kiekvieną minutę per vadinamąjį „mega pirmadienį“, kurio metu metinis vienos dienos išlaidų rodiklis padidės 5,5 proc.

„Ryanair“ vadovai kreipėsi į „Boeing“ kompaniją prašydami sukurti lėktuvų tualetus, už kuriuos būtų galima atsiskaityti kreditinėmis kortelėmis, praneša „news.au“. Avialinijų vadovas Michaelas O‘Leary pareiškė, jog į lėktuvų gamintojus kreiptasi nusprendus, kad ankstesnė idėja apmokestinti tualetus susidurs su sunkumais dėl to, jog keleiviai norės mokėti dviejų rūšių valiuta – svarais ir eurais. „Galiausiai tai tikrai nutiks.