kraujo tyrimai

Dažnas šeimos gydytojo kabinete apsilankome tik turėdami konkrečių nusiskundimų sveikata, tačiau profilaktinėms sveikatos būklės patikroms laiko randame nedaugelis. Šeimos gydytoja Greta Kabašinskienė įspėja, kad jei nejaučiame jokių neįprastų simptomų – nebūtinai reiškia, kad esame sveiki, mat nieko nė neįtariantiems pacientams neretai nustatomas ryškus tam tikrų vitaminų ar mineralų trūkumas, kepenų pažeidimai ar dislipidemija.

Prireikus į polikliniką atnešti šlapimo ar išmatų tyrimui, vaistinėje dairomės specialaus indelio. Laikai, kai išmatas tyrimui vaikai nešdavo degtukų dėžutėje, seniai praėjo, ir vis dėlto kartais kyla klausimas – ar visais atvejais reikia specialaus indelio, nejaugi netinka bet koks, turimas namuose? Specialistai sako, kad specialūs mėginiams skirti indeliai yra būtini, mat kituose indeliuose esantys plika akimi nematomi įvairių medžiagų likučiai, pelėsis ar bakterijos gali turėti neigiamos įt...

Ne veltui sakoma, kad sveikata – didžiausias turtas, kurį reikia branginti ir saugoti, vis tik, dažnai ji nustumiama į antrą planą, nors kartais pakanka atlikti kraujo tyrimus, kurie gali daug ką išduoti apie sveikatos būklę ar gresiančias ligas. Gydytoja hematologė Eglė Simaškienė, „Vitagama“ įkūrėja naujienų portalui tv3.lt papasakojo, kaip dažnai reikėtų atlikti profilaktinius kraujo tyrimus, kokių tyrimų vertėtų nepraleisti ir paaiškino, ką jie gali išduoti.

Kraujo tyrimai yra vieni pagrindinių tyrimų, kurie atskleidžia pacientų sveikatos būklę. Visgi jų rezultatus supranta retas, dėl ko žmonės atskuba pas gydytojus jau nusistatę sau net onkologines ligas. Laboratorinės medicinos gydytoja paaiškina, kodėl kraują tyrimams reikia imti iš venos, kas daro įtaką rezultatams ir kaip juos reikia vertinti.

Kaunietė Dalia Grakulskytė (32) marketingo specialistė ir lektorė, daugiausia dėmesio skirianti duomenų analitikai ir duomenų panaudojimui skaitmeninėje rinkodaroje, sudidūrė su negailestingu likimu – moteris 2018-ų metų vasarą sužinojo, kad serga ŽIV (žmogaus imunodeficito virusu). Moteris gydosi kasdien išgerdama po tabletę antiretrovirusinių vaistų. Dalios tyrimai rodo, kad jos kraujyje CD4 ląstelėse, kurias naikina ŽIV virusas, jo nėra.

Ligonių kasų specialistai pastebi, kad pasitaiko atvejų, kai kraujo tyrimai gydymo įstaigose papildomai apmokestinami neva dėl to, kad reikalingas skubus ištyrimas arba dėl to, kad taikomas brangesnis kraujo paėmimo metodas. Ligonių kasos pabrėžia, kad visais atvejais tiek vaikams, tiek suaugusiesiems už šeimos gydytojo kompetencijai priskirtus kraujo tyrimus mokėti nereikia. Nesvarbu, ar tai planiniai, ar skubūs tyrimai, ir kokiu būdu kraujo mėginiai paimami.

Sunku būtų įsivaizduoti šiuolaikinę mediciną be greitai ir tiksliai atliekamų laboratorinių tyrimų. Jie būtini ne tik ligoms diagnozuoti, gydyti, bet ir neatsiejami nuo profilaktikos. Kaip reikėtų pasiruošit įvairiems tyrimams ir kada dar nevertėtų nerimauti dėl gautų nuo normos kiek nuklystančių rezultatų?  VUL Santaros klinikų Mikrobiologijos laboratorijos vedėja laboratorinės medicinos gydytoja dr. Silvija Kiverytė akcentavo, kad per pastaruosius 10 metų įvyko didžiuliai pokyčiai.

Socialiniuose tinkluose pastaruoju metu netyla diskusijos – kaip dažnai vaikams rekomenduojama atlikti kraujo tyrimus. Anot pediatrės, vaikų klinikos „Mama, aš sergu“ įkūrėjos Indrės Plėštytės-Būtienės dažnas tėvų iš Lietuvoje tikrai persistengia ir tyrimų rezultatais siekia ne pasirūpinti vaiku, o pelnyti sau ramybę. „Iš tiesų, palyginus su kitomis šalimis, ypač Didžiąja Britanija, Norvegija, Vokietija, Lietuvoje pernelyg dažnai atliekami kraujo tyrimai.

Atvirai apie netikėtą onkologinę ligą prabilusi garsi nuomonės formuotoja, sporto trenerė Indrė Burlinskaitė-Vaisieta atskleidė, kad klastingos ligos, Hodžkino limfomos, nerodė net kraujo tyrimai. Nerimą sukėlė pasirodę nespecifiniai simptomai – kosulys, nuovargis, dusulys. Apie tai, kodėl esant onkologinei ligai dažnai jos neišduoda net kraujo tyrimai, kalbamės su Santaros klinikų gydytoja hematologe Austėja Dapkevičiūte-Purliene.

Panevežio trečiojo amžiaus universitetas Raguvos fakulteto bendruomenė pakvietė ligonių kasų specialistus aptarti senjorams aktualius dalykus. Į raguviškių klausimus atsakė Panevėžio teritorinės ligonių kasos Gyventojų aptarnavimo skyriaus vedėja Sigita Paulauskienė ir Kontrolės skyriaus patarėja Aldona Stukienė.

Bendras kraujo tyrimas – viena paprasčiausių procedūrų, atliekama profilaktinio patikrinimo metu, tačiau būtent šis tyrimas gali išduoti ne tik organizme vykstančius uždegiminius procesus, bet ir sunkias ligas.  Dažnai žmonės neįsivaizduoja, kokie įvairūs yra tyrimai ir kiek daug informacijos galima gauti iš vieno kraujo lašo, TV8 laidoje „Sveikas rytojus“ teigė laboratorinės medicinos gydytoja Eglė Maciuškienė.

Moteris pasidalijo savo neįprasta istorija – gydytojai jai pasakė, kad ji yra nėščia, nors daugiau nei metus ji neturėjo lytinių santykių. Skamba neįmanomai, tiesa? Būtent taip galvojo ir „TikTok“ vartotoja Samantha Gibson, kai iš medikų išgirdo, kad laukiasi, rašo thesun.co.uk. Savo patirtimi ji pasidalijo internete paskelbtame vaizdo įraše, kuriame atskleidė: „Kai nueini pas gydytojus atlikti kraujo tyrimų ir paaiškėja, kad esi nėščia, nors nedarei to daugiau nei metus.

Jau daugiau nei pusšimtį metų Lietuvoje ir daugelyje kitų šalių kraujo tyrimus gydytojai rekomenduoja atlikti nieko nevalgius bent 8 valandas. Tokia praktika buvo taikoma dėl siekio pašalinti maisto įtaką tyrimo rezultatams. Gydytoja Eglė Marciuškienė paaiškina, jog badavimas prieš tyrimus ne tik mažina pacientų norą tirtis, bet dažnu atveju netgi nedaro reikšmingos įtakos pačių tyrimų rezultatams.

Moterys, besirūpindamos kitais, dažniausiai pamiršta save. Ir susirūpina tik tuomet, kai pajunta pirmuosius negalavimų simptomus. Medikai ragina nedelsti ir laiku pasitikrinti sveikatą. Medicinos diagnostikos ir gydymo centro Laboratorinės diagnostikos centro specialistai ragina moteris nedelsti – savo sveikata pasirūpinti, kol dar nevėlu, ir bent kartą per metus atlikti išsamius kraujo tyrimus, kurie padės įvertinti sveikatos būklę.

Vilnietė Rūta skundėsi, kad su karščiuojančiu vaiku atskubėjusi į šeimos kliniką grįžti namo buvo priversta su ašaromis akyse. Moteris teigė, kad už tokiose situacijose įprastai nemokamai atliekamus kraujo tyrimus jos buvo paprašyta susimokėti. Klinika pažymi, kad tokie tyrimai valstybės gali būti kompensuojami tik tada, kai yra paskiriami gydytojo. Tiesa, pernai buvo pasitaikęs atvejis, kai įstaiga mokestį už sveikatos paslaugas vis tik paėmė nepagrįstai.

„Antėja laboratorija“ sukūrė pirmąjį Baltijos šalyse 3D žmogaus kūno modelį, kuris, pagal žmogaus turimus simptomus, padeda parinkti tinkamiausią tyrimų programą.  Pristatomas 3D žmogaus kūno modelis palengvina pradinius ligų identifikavimo procesus – asmuo turi galimybę greitai ir patogiai, jausdamas negalavimus tam tikrose kūno vietose, naudodamasis 3D žmogumi, pasiskaityti, kokias ligas, vitaminų ar mikroelementų trūkumą gali reikšti juntami simptomai.

Vilnius ir Kaunas nepasidalija… naujagimių. Tiksliau, naujagimių retų ligų tyrimų, už kuriuos pinigus moka valstybė ir kuriuos jau kone pusšimtį metų atlieka viena vienintelė įstaiga – Vilniaus Santaros klinikos. Kauno klinikos tuo piktinasi: esą atlikti genetinius tyrimus puikiausiai galėtų ir jos specialistai. Naujas sveikatos apsaugos ministro įsakymo projektas tam atriša rankas, tačiau tuo nepatenkinta jau Santaros klinikų vadovybė.

Tikriausiai ne kartą esame susidūrę su žmonėmis, kurie teigia neinantys pas gydytoją, nes jaučiasi sveiki, o jei tik apsilanko profilaktinei apžiūrai – medikai tuoj pat randa kokią nors netikėtą ligą. Vis dėlto, tokie įsitikinimai klaidingi, kadangi būtent profilaktiniai laboratoriniai tyrimai gali padėti aptikti ligą dar šiai neprogresavus ir nepasireiškus pirmiesiems simptomams.

Gydytojui liepus pasidaryti kraujo tyrimą, dažnam mūsų pasidaro nelabai gera. Kas bus, jei specialistai kraujyje aptiks ką nors negero? Svarbu atminti, kad kraujo tyrimai yra įprastinė procedūra, todėl nereikia nerimauti ar jaudintis, jog jums kažkas nutiko. Taip pat reikia nepamiršti ir to, kad kiekvieno paciento kraujo tyrimas pateiks kitokius rezultatus. Kraujo tyrimo metu, priklausomai nuo paciento amžiaus, šeimos istorijos, ligų ir simptomų, atliekamos įvairios analizės.

Buvusį Ukmergės teismo pastatą, kuriame buvo rasti dideli kiekiai gyvsidabrio, iš naujo tirs visuomenės sveikatos centro specialistai. Pastatą dabar valdo Valstybės turto fondas. Jo vadovė Aurelija Jakaitienė BNS sakė, kad nuo gautų tyrimo rezultato priklausys pastato likimas. „Su visuomenės sveikatos centru esam sutarę, kad jie atliks papildomą tyrimą. Kaip tik šiuo metu esam užsakę tyrimą, ir jie turi jį padaryti šiuo metu, kai taip karšta.

Vilniuje pradėjo veikti biocheminių ir imunologinių kraujo tyrimų robotas, kuris automatiškai skirsto pacientų kraujo mėginius į automatinius analizatorius, pranešė Medicinos diagnostikos ir laboratorinių tyrimų asociacija. Pasak jos atstovų, robotą kraujo tyrimams atlikti pastatė medicininių tyrimų laboratorija „Sosdiagnostika“. Pasitelkusi robotą, laboratorija galės per dieną atlikti iki 20 000 kraujo tyrimų šalies gyventojams.

Asmeninė kraujo tyrimų laboratorija po oda? Manote, tai neįmanoma? Mokslininkai iš Šveicarijos įrodė, kad stebėti kraujo spaudimą ir cholesterolio kiekį galima po oda paslėpus kraujo būklę stebintį jutiklį. Šveicarų sukurtame mikroskopinio dydžio įrenginyje įmontuoti specialūs jutikliai, kurie fiksuoja širdies susitraukimų skaičių, reaguoja į kraujo ir spaudimo pakitimus. Mokslininkų teigimu, prietaisas labai jautrus ir gali perspėti net apie artėjantį širdies priepuolį.

Vieni vos tik blogai pasijutę skuba ieškoti pagalbos, o kiti priešingai – kenčia skausmus iki paskutinės minutės ir tik tuomet kreipiasi į medikus, kai jau būna per vėlu. Gydytojų teigimu, dažnai net ir penkios uždelstos minutės gali būti lemtingos ištikus infarktui ar rimtai apsinuodijus.

Medicina žengia į priekį. Greitai gydytojai galės nustatyti ar tikrai vėžys buvo sėkmingai pašalintas iš organizmo. Tai bus atliekama pacientams taikant jautrų kraujo tyrimą. Jo dėka bus ištirtas visas sergančiojo organizmas. Taip pat šis tyrimas parodys, kaip pacientai, sergantys vėžiu, reaguoja į gydymo kursus. Medikų teigimu, kol kas vėžio gydymą yra sunku stebėti, nes tai yra susiję su ypatingai brangiais aparatais, o naujasis būdas bus nepamainoma priemonė.