kraujo donorai

Nacionalinis kraujo centras (NKC), siekdamas didinti kraujo donorų gretas, nuo šiol visiems šalies gyventojams, kurie ateis dovanoti kraujo, tačiau to padaryti negalės dėl netinkamų rodiklių – per žemo hemoglobino ar feritino kiekio, dovanos maisto papildus su geležimi. Suvartojus dalį papildų kurso, pakartotiniam tyrimui ar donacijai į vieną iš NKC padalinių gyventojai galės sugrįžti jau po mėnesio.  Pernai dovanojusiųjų kraują donorų iš viso buvo kiek daugiau nei 40 tūkst.

Nacionalinis kraujo centras savo socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalino svarbia žinia ir pagalbos prašymu: „Senka kraujo atsargos, todėl reikalinga jūsų pagalba!“ Nacionalinis kraujo centras pranešė, kurių kraujo grupių labiausiai reikia ir kuriuose padaliniuose kraujo donorai yra laukiami. Reikalingiausios kraujo grupės Šiuo metu ypač reikia šių grupių kraujo: O RhD + (I teig..) O RhD - (I neig..) A RhD + (II teig.) A RhD - (II neig.

Nacionalinio kraujo centro (NKC) duomenys rodo, kad vis daugiau Lietuvos gyventojų tampa naujais kraujo donorais. Pernai atlikta maždaug 4 proc. daugiau donacijų, nei 2022 m., o taip pat pirmakarčių donorų sulaukta 7 proc. daugiau. Praėjusiais metais surinktas ir rekordinis po pandemijos kraujo kiekis – daugiau nei 32 tūkst. litrų. NKC duomenimis, 2023 m. kraujo dovanojusių donorų iš viso buvo kiek daugiau nei 40 000, atliktų donacijų – 72 300, o surinkta daugiau nei 32 500 litrų kraujo.

Nacionalinis kraujo centras pradeda šventinį kraujobusų turą, gyventojai bus kviečiami aukoti kraujo. Du specialūs autobusai, kurie turi moderniausią donorų kraujui imti pritaikytą įrangą, aplankys didžiuosius šalies miestus – Vilnių, Kauną, Klaipėdą, Šiaulius ir Panevėžį. Kraujobusai įsikurs ir gyventojus paaukoti kraujo kvies prie miesto centrinių aikščių, kur stovi kalėdinės eglutės.

Vilniaus rotušėje lapkričio 24-ąją buvo pasveikinti ir apdovanoti labiausiai Lietuvos visuomenei nusipelnę Nacionalinio kraujo centro (NKC) donorai. Šiemet Garbės kraujo donorų gretas papildė kaip niekada daug geros širdies žmonių – net 190. Tradicinėje Garbės kraujo donorų apdovanojimų ceremonijoje sveikinimo žodį donorams tarė Pirmoji ponia Diana Nausėdienė. „Tai labai brangus ir prasmingas laikas, kai visų Lietuvos žmonių vardu galime išreikšti jums pagarbą ir pasakyti nuoširdžiausią ačiū.

„Kraujobusai“ – tokia naujovė išvažiavo į Lietuvos gatves. Tam, kad kraujo donorams nereikėtų šalti lauko palapinėse ar važiuoti tolimus atstumus iki Kraujo centrų padalinių, įstaiga nusipirko du specialius autobusus. Jie važinės po visą Lietuvą ir yra pritaikyti būtent imti donorų kraują. Pirmąjį „kraujobusą“ išbandė sostinės gyventojai. Kai kurie gerą darbą nusprendė padaryti tiesiog eidami pro šalį. Kėdė – tarsi įprastame Kraujo centro padalinyje, tačiau ten – autobusas.

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose Kraujo centras užtikrina kraujo komponentų nuolatinį prieinamumą – 24 valandas per parą 7 dienas per savaitę. Kasmet atliekama iki 25 000 kraujo donacijų – paruošiama daugiau nei 20 000 eritrocitų, apie 10 000 trombocitų vienetų. Kad būtų paruošiamas reikiamas kiekis kraujo komponentų, kasdien laukiama mažiausiai 100 donorų.

Pasitinkant Pasaulinę kraujo donorų dieną bei pirmojo kraujo perpylimo Lietuvoje šimtmetį, Nacionalinis kraujo centras (NKC) kviečia į donorystei skirtą renginį.

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Kraujo centras kreipiasi į visus neabejingus žmonės su prašymu – ypač trūksta kai kurių kraujo grupių kraujo. Žmonės kviečiami registruotis donorystei ir duoti kraujo.  Žinia apie kraujo trūkumą VUL Santaros klinikų Kraujo centras pasidalino socialinio tinklo „Facebook“ istorijose.  „Dėmesio! Ypač tūksta šių kraujo grupių: O+, A+, A-.  Donorystei registruokitės: TEL.: 867600078, 868862707. El.

Vokietijos sveikatos apsaugos ministras antradienį pareiškė, kad šalis iš dalies pakeis kraujo donorystės gaires, kad visiems asmenims, nepriklausomai nuo jų seksualinės orientacijos, būtų taikomos vienodos taisyklės. Karlas Lauterbachas transliuotojui RND sakė, kad oficialios gairės bus pritaikytos taip, kad potencialūs donorai nebebūtų vertinami skirtingai dėl jų seksualinės orientacijos.

„Senka A (II) grupės kraujo atsargos“ – tokius pranešimus vis tenka pastebėti spaudoje, o pandemijos metu buvo kilęs realus pavojus, jog kraujo atsargos tikrai išseks ir tai kainuos žmonių gyvybes. Tiesa, pasak Nacionalinio kraujo centro vadovo Daumanto Gutausko, pandemijos metu kraujo rezervu padėjo pasirūpinti Lietuvos kariuomenė ir kitos jėgos struktūros, o ramiu laikotarpiu pakankamą rezervą gali padėti užtikrinti socialiai atsakingas verslas.

Penktadienį Panevėžyje bus pagerbti miesto ir regiono kraujo donorai, neatlygintinai davę kraujo daugiau nei 30 kartų.  Iš viso ketinama pasveikinti 61 donorą iš Panevėžio, Rokiškio, Biržų, Pasvalio, Kupiškio. Jiems bus įteikti nusipelniusių donorų pažymėjimai ir gėlės, pranešė Nacionalinio kraujo centras. „Visoje Lietuvoje turime daug geros valios žmonių, reguliariai neatlygintinai aukojančių savo kraują.

Kraujo donorų infekuotumo pernai metų apžvalga Lietuvoje rodo, jog sumažėjo sergančiųjų hepatitu, tačiau padaugėjo sifilio atvejų, antradienį paskelbė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC).  „Mažėjančios infekuotumo tendencijos ir tendencija, kai tarp pastovių kraujo donorų nustatomas mažesnis infekuotumas, lyginant su pageidaujančiais tapti donorais, rodo gerėjančias galimybes užtikrinti kraujo saugumą Lietuvoje“, – pažymėjo ULAC direktorius Saulius Čaplinskas.

Homoseksualūs asmenys galės nevaržomai tapti kraujo donorais, numato pirmadienį pristatyti gegužės 1-ąją įsigalioję Sveikatos apsaugos ministerijos parengti pakeitimai. Nuo šiol specialiame klausimyne donorams šalies kraujo centruose nebeliks klausimo dėl homoseksualių lytinių santykių vyrams – visų donorų vienodai bus klausiama apie nesaugius lytinius santykius, turėtus per pastarąjį pusmetį.

Niekas nesiginčys, kad kraujo donorystė yra reikalinga, juk be kraujo atsargų mirtų daugelis ligonių ir būtų neįmanoma atlikti dalies chirurginių operacijų. Tiesiog dirbtinio kraujo, kurio galėtų įpilti į mūsų venas, dar niekas neišrado. Kai kurie žmonės reguliariai aukoja savo kraują, suvokdami kilnią donorystės prasmę, jiems gera žinoti, kad gali kažkam išgelbėti gyvybę. Tokių žmonių Lietuvoje yra tik apie 2 procentus.

Jeigu pasakytume, kad kiekviena donorų padovanota kraujo porcija yra būtina, kad būtų galima išgelbėti kieno nors gyvybę, tikriausiai nesuklysime. Tai gali būti jūsų artimas giminaitis, draugas ar netgi jūs. Tam, kad su kraujo donoryste susipažintume iš arčiau, pateikiame kelis įdomius faktus, tarp kurių tikėtina atrasite tai, kas išties gali nustebinti. 1. Žodis „donoras kilęs iš lot. donare – „dovanoti“. Žmogus, kuriam reikia perpilti donoro kraują, yra vadinamas recipientu.

Kiekvieną sekundę kažkam gali prireikti donorų kraujo. Jei niekas neduotų kraujo, dalis žmonių kasdien tiesiog mirtų, nes dirbtinio kraujo dar niekas nesukūrė. Žmogaus kraujagyslėmis cirkuliuoja apie 4-6 litrus kraujo, vienos kraujo donacijos metu iš donoro paimama apie 450 ml kraujo – tai kiekis, kurio yra saugu netekti ir kuris pilnai atsinaujina per kelis mėnesius.

Dažnai net nesusimąstome, kaip yra paprasta padėti pasveikti sunkiam ligoniui ar net išgelbėti žmogaus gyvybę. Būtent kraujo donorystė – yra tas būdas, kuomet nepatiriant jokios žalos savo organizmui ir dovanojant kraują galima tapti tikru, gyvenimus gelbstinčiu herojumi! Liepos 12-24 dienomis Santaros kraujo centras vykdė tradicija tapusį renginį „TU – mano viltis“ ir sveikino aktyviausius kraujo donorus.

Kėdainiškė Lina Gudavičienė kreipiasi į geros valios žmones ir prašo jų padėti. Moters vyrui Kastyčiui Gudavičiui nustatytas žaibiškas hepatitas B, tad Lina prašo, kad žmonės nuvyktų į Kauno klinikų kraujo centrą ir paaukotų kraujo, grupė nesvarbi, nes kraujas bus išskaidytas. „Apie 70% vyro kepenų jau yra pažeisti, situacija tikrai labai bloga, vyras stebimas reanimacijoje.

Praėjusį penktadienį Vilniaus Rotušėje buvo pagerbti dosniausi Lietuvos kraujo donorai. Jau tradicija tapusio Nacionalinio kraujo centro šventinio vakaro metu susirinko keli šimtai žmonių – donorų dosnumo dėka pasveikę pacientai, patys donorai ir jų artimieji, žymūs sportininkai ir visuomenininkai, užsikrėtę donorystės idėja. Vakaras prasidėjo nuo jautraus Patricijos Šarknickaitės pasirodymo.

Neatlygintinos kraujo donorystės turas ir VšĮ „Nacionalinio kraujo centro komanda“ šiandien lankėsi Šalčininkų miesto šventėje - „Ir vėl ruduo, ir vėl Derliaus šventė“. Nuo pat ryto miestelėnai pasipuošę vaikštinėjo gatvėse, apžiūrinėjo gausų šių metų derlių pristatančias ūkininkų palapines ir gausiai pirko rudens gėrybes. Padovanoti kraujo bei išgelbėti kitų gyvybes norinčių netrūko. Žmonės kvietė vieni kitus atlikti gerą darbą ir už tai gauti karmos taškų.

Šiandien Tarptautinė kraujo donorystės diena. Mes esame didelė bendruomenė ir turime padėti vienas kitam. Kraujo donorystė vienas iš tų būdų, kaip pagelbėti sergantiems ar atsitikus nelaimei. Vienas kraujo davimas gali išgelbėti iki trijų gyvybių. Tai taip paprasta. Rytoj prasideda Nacionalinis neatlygintinos kraujo donorystės turas per visą Lietuvą. Gauti visą informaciją galite čia. Svarbu žinoti, kad tai paprastas ir procesas bei po jo Jums tikrai viskas bus gerai.

Taip ragino LR Seimo tarpparlamentinių ryšių grupės su Azerbaidžano Respublika pirmininkas Juras Požela renginyje „Kraujas gyvenimui“, skirtame Kalnų Karabacho karinio konflikto aukoms atminti. Akciją surengė Azerbaidžano ambasada kartu su Nacionaliniu kraujo centru. Vilniaus rotušėje susirinko keli šimtai žmonių – politikų, verslininkų, pramogų pasaulio ir nevyriausybinių organizacijų atstovai. Akcijos metu kraujo paaukojo 25 žmonės, daugiausia – azerbaidžaniečių.

Sausio 5 d. Kauno klinikų Gimdymo skyriuje išgelbėta gimdyvė, kuriai diagnozuota itin reta komplikacija. Embolija vaisiaus vandenimis (EVV) yra staigi ir pavojinga gimdymo komplikacija, kai pro placentos kraujagysles į motinos kraujotaką patekę vaisiaus vandenys sukelia ūminį širdies nepakankamumą, gimdos atoniją, kraujo krešėjimo sutrikimą ir masyvų kraujavimą. Kauno klinikų Akušerijos ginekologijos anesteziologijos ir intensyviosios terapijos skyriaus vadovas prof.

Shin klubas labai prašo pagalbos Karate Kyokushin šeimos nariui, mažajam KOVOTOJUI Kasparui: Mūsų 8 metų sūnui Kasparui diagnozavo sunkią aplastinės anemijos formą. Paskirtas gydymas neveiksmingas - kraujo rodikliai toliau krenta žemyn. Kad gyvenimo ir pasveikimo prognozės būtų palankios, jam reikia kuo skubiau atlikti kamieninių kaulų čiulpų ląstelių transplantaciją.

Ligos ir nelaimės neatostogauja. Kasdien kraujo ir jo komponentų laukia daugiau 200 ligonių Lietuvoje! Sveikatos apsaugos ministerija kviečia tapti neatlygintinais kraujo donorais visus geros valios 18–65 m. amžiaus sveikus, saugios gyvensenos žmones. Ypač laukiami Kauno ir Šiaulių regionų gyventojai.

Kiekvienais metais birželio 14 d. visos pažangios pasaulio šalys mini Pasaulinę kraujo donoro dieną. Šis įvykis skirtas viešinti informaciją apie saugaus kraujo ir kraujo komponentų būtinybę, išreikšti padėką visiems donorams, kurie savanoriškai ir neatlygintinai dovanoja savo kraujo kitų žmonių gyvybėms gelbėti. Vakar Vilniaus V. Kudirkos aikštėje Nacionalinio kraujo centro organizuotoje akcijoje lankėsi sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis.

 Higienos institute veikiančio Kraujo donorų registro, kuris kaupia duomenis apie šalies donorus bei kraujo ir jo sudedamųjų dalių ėmimus (donacijas) nuo 2012 m. birželio 1 d., duomenimis, pernai dažniau kraujo ar jo sudėtinių dalių davė vyrai. Jiems atliktos 25 402 donacijos, o moterims – 15 208, tačiau moterys dažniau kraujo davė neatlygintinai. Daugiausiai donorų, neatlygintinai duodančių kraujo ar jo sudedamųjų dalių, priklauso 20-29 metų amžiaus grupei.

V.Kudirkos aikštėje viešoji įstaiga Nacionalinis kraujo centras kviečia paminėti Pasaulinę kraujo donorų dieną. Šiemet pirmą kartą kraujo donorų dienos renginiai vyks penkiuose miestuose: Vilniuje, Klaipėdoje, Panevėžyje, Mažeikiuose, Palangoje. „Pasaulinės kraujo donorų dienos renginiai visame pasaulyje vyksta birželio 14 d. Ši data pasirinkta siekiant pagerbti Nobelio premijos laureatą, gimusį 1868 metais birželio 14 dieną, dr. Karlą Landšteinerį, kuris sudarė ABO kraujo grupių sistemą.

Sveikatos priežiūros įstaigos paskelbė kvietimą kraujo donorams: Nacionalinis kraujo ir organų transplantacijos centras teigia, kad kraujo prieš prasidedant Londono olimpinėms žaidynėms reikės net 30 proc. daugiau, nei paprastai. Papildomo kraujo atsargos yra sudėtinė pasirengimo sporto turistų bangai, užplūsiančiai šalies sostinę vasarą, dalis.

Penktadienį miesto Savivaldybės salėje apdovanoti aktyviausi kraujo donorai, akcijų savanoriai, donorystės rėmėjai. Seniai į bendrą būrį buvo susibėgę aktyviausi Panevėžio kraujo donorai ir nemokamos donorystės idėją puoselėjantys žmonės. Tie, kuriems žodžiai „atjauta“ ir „gailestingumas“ reiškia ne tuščią skambesį, o konkrečią veiklą ir poelgius.

Vyriausybė prieštarauja, kad daug kraujo neatlygintinai davę donorai galėtų pretenduoti į valstybinę pensiją. Anot jos, iki 1997-ųjų už aukojamą kraują pinigų neėmę donorai vis dėlto jį aukojo atlygintinai.

Saugus kraujas – tai jautriausiu įmanomu būdu patikrintas donorų kraujas, kuris neužkrės recipientų sunkiomis, o kartais ir nepagydomomis ligomis, kaip hepatitas C, hepatitas B ar ŽIV.   Šiandien vykusioje spaudos konferencijoje pirmą kartą Lietuvoje ir Baltijos šalyse buvo pristatytas saugaus kraujo žymėjimas. Nacionalinis kraujo centras taip pažymėjo rytoj, gegužės 19-ąją, minimą Pasaulinę Hepatito dieną.

Netvarka ir pasityčiojimas. „Ligoniui po operacijos reikės kraujo. Ieškokite donorų! Vieną suradome, o dėl kitų visai į neviltį puolėme, nes kraujo grupė reta. Ir tada pažįstami pasiūlė paskambinti į Nacionalinį kraujo centrą. O ten, pasirodo, tos kraujo grupės kraujo jie turi užtektinai ir gali duoti paruošto kraujo tiek, kiek reikia, bet toji ligoninė iš jų net neprašė! Tai kas čia per žaidimai su ligonių artimųjų jausmais?" – susijaudinusi klausė tėvą į operacinę palydėjusi moteris.