krateriai

Internautai kėlė teorijas internete, kad kraterius Sibire galėjo išmušti apokaliptiniai asteroidai ar ateiviai, tačiau greitai paaiškėjo, kad skylės atsirado amžino įšalo viršūnėse, esančiose virš gamtinių dujų telkinių. Tačiau staiga atsirandantys krateriai buvo pribloškiantys. Kai kurie įtarė klimato kaitą, o kiti pirštu rodė į gausią regiono iškastinio kuro gavybą.

NASA zondas „Mars Reconnaissance Orbiter“ (MRO) Raudonosios planetos paviršiuje pastebėjo didžiulį naujų kraterių spiečių. Astronomai tvirtina, jog jo pakraštyje esantis didysis masyvo krateris šiuo metu – didžiausias tokio tipo krateris Saulės sistemoje, informuoja space.com. Didžiojo kraterio šiame spiečiuje skersmuo – 49 metrai. Tai yra didžiausias naujas smūginis krateris Saulės sistemoje.

Kai kurios vietos Mėnulio paviršiuje skendi aklinoje tamsoje milijonus, o gal ir milijardus metų. Gali būti, kad kai kurie Mėnulio krateriai nėra matę Saulės šviesos beveik nuo pat jo susiformavimo. Tačiau NASA mokslininkai įsigudrino pažvelgti ir į amžinoje tamsoje skendinčių kraterių vidų, skelbia „Space.

Sakysite, ši Mėnulio nuotrauka daryta iš orbitos? Spėkite dar sykį. Sunku patikėti, tačiau asttrofotografas Tjeri Legotas (Thierry Legault) tokį kadrą nufotografavo stovėdamas Prancūzijoje, viename iš Paryžiaus priemiesčių (Blancourt) esančiame savo namo kiemelyje. Pastarosiomis naktimis astronomijos entuziastas Mėnulio nuitraukų prifotografavo ištisas serijas.

Remiantis naujausiais NASA duomenimis, Merkurijaus planeta kažkada buvo aktyvi ir dinamiška, skelbia BBC. Iš Merkurijaus orbitos JAV kosminio zondo „Messenger“ parsiųsti duomenys parodė, kad planetos paviršiuje esantys krateriai geologinio proceso metu buvo deformuoti. Išvados, paskelbtos žurnale „Science“, nuginčija visus teiginius apie arčiausiai Saulės esantį pasaulį. Ištyrus Merkurijaus gravitacinį lauką paaiškėjo, kad planeta turi neįprastą vidinę struktūrą.

NASA kosminis zondas MESSENGER Merkurijaus paviršiuje aptiko daugybę keistų įdubų, kurių kilmė kol kas nežinoma. Iš Merkurijaus orbitos MESSENGER padarytose nuotraukose matyti tūkstančiai specifinių įdubų, išsibarsčiusių skirtinguose planetos paviršiaus regionuose. Jų skersmuo svyruoja nuo 18 metrų iki daugiau nei 1,6 kilometro, o gylis – nuo 18 iki 36 metrų. Niekas nežino, kaip jos atsirado, skelbia „Physorg.

Mažą, bet labai aktyvų, vos 500 kilometrų skersmens Saturno planetos palydovą Enceladą galima pavadinti slidininkų svajone. Šeštasis pagal dydį Saturno palydovas padengtas slidinėjimui idealiais  sniego šlaitais. Mokslininkai nustatė, kad 1789 metais atrastas palydovas turi daugybę sniego šlaitų, kuriems puikiai tiktų slidinėjimui. Apie tai neseniai tarptautinėje konferencijoje paskelbė mokslininkas Paul Shank.

Mėgindami paaiškinti masinius gyvybės išmirimus Žemės planetoje, kai kurie mokslininkai prieš keletą dešimtmečių suformulavo hipotezę, jog kažkur netoli Saulės sistemos galbūt egzistuoja dar neatrasta žvaigždė Nemezidė, kuri savo gravitacija veikia Oorto debesyje skriejančių kometų trajektorijas taip, jog šios periodiškai bombarduoja Žemę. Tačiau naujausio tyrimo rezultatai byloja, jog jokios „Mirties žvaigždės“ netoli Saulės sistemos nėra – ar bent jau mirtinomis katastrofomis ji nesisvaido.

Ši ir kelios artimiausios naktys yra idealiausias metas birželio mėnesį stebėti Mėnulį mėgėjiškais teleskopais, primena astronomai. Šiandien – pirmoji priešpilnio diena, palankiausias metas Mėnulio krateriams ir jūroms stebėti nedideliais mėgėjiškais teleskopais, praneša „Space.com". Ypač šiomis giedromis naktimis, teikiančiomis atgaivą nuo Europą užklupusių karščių.

Vietname kaimo žmonės, karo paliktus bombų kraterius pavertė į tvenkinius, skirtus auginti žuvį, kuri yra pagrindinis jų mitybos elementas. Quang Binh ir Vinh Linh provincijų (buvusios karinės zonos pietuose ir šiaurėje) gamtovaizdžiai primena mėnulio paviršių, su 30 ir 50 pėdų pločio ir kelių jardų gylio krateriais. Tūkstančiai numestų bombų buvo skirtos sunaikinti ginklų fabrikus, tačiau kartu jos „nušluodavo“ ten besiganančius buivolus ir ryžių laukus. (Carsten Peter nuotr.

Jei Žemėje prieš 3,9 mlrd. metų būtų egzistavusi gyvybė, ją būtų nušlavęs susidūrimas su asteroidu, rodo nauji Mėnulio kraterių tyrimai. Kaip rodo nauji topografiniai žemėlapiai, „neramios Saulės sistemos jaunystės“ metu Žemę ir jos palydovą bombardavo didžiuliai asteroidai. Susidūrimai buvo tokie galingi, kad jie būtų išgarinę visą mūsų planetoje buvusį vandenį ir sunaikinę bet kokius organizmus, rašo „Telegraph.co.