Kovo 11
Kovo 11-oji – Lietuvos laisvės atkūrimo diena
Tai svarbi valstybinė šventė, žyminti Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą 1990 metais. Tą dieną Aukščiausioji Taryba, vadovaujama Vytauto Landsbergio, paskelbė Aktą dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo, taip nutraukiant ryšius su Sovietų Sąjunga.
Ši diena simbolizuoja laisvę, tautinį atgimimą ir tautos siekį gyventi nepriklausomoje valstybėje. Kovo 11-oji švenčiama su pasididžiavimu: vyksta renginiai, koncertai, vėliavos pakėlimo ceremonijos. Tai proga prisiminti tautos istoriją, demokratijos vertybes ir laisvės kainą.
Visas šventes, nedarbo dienas, vardadienius ir kitą informaciją rasite tv3.lt kalendoriuje!
Tarp „Lietuvos garbės“ svečių – šalies herojai ir žinomi veidai
Šios kovo 11-osios vakarą jau 14-tus metus iš eilės organizuojamas išskirtinis projektas – „Lietuvos garbė“. Kaip ir kasmet, čia pagerbiami mūsų šalies didvyriai.
Šio renginio nepraleido ir daugybė žinomų žmonių.
Į iškilmingus apdovanojimus renkasi garbūs svečiai: prodiuseris Rolandas Skaisgiris, aktorius Ramūnas Rudokas su žmona, Vilniaus meras Remigijus Šimašius, krepšininkai Kšištofas ir Darjušas Lavrinovičiai, premjeras Saulius Skvernelis ir kiti.
Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena minima Seime: iškilmingos kalbos
Seime 10 val. I rūmų Kovo 11-osios Akto salėje vyksta iškilmingas minėjimas, skirtas Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai. Šia proga iškilmingas kalbas pasakė aukščiausi valstybės vadovai ir Nepriklausomybės Akto signatarai.
Premjeras Skvernelis Kovo 11-osios proga sveikina Lietuvos žmones
Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis sveikina visus Lietuvos žmones su Nepriklausomybės atkūrimo diena. „Nuo 1990 metų kovo 11-osios nuėjome įspūdingų laimėjimų kelią. Laisvos Lietuvos sėkmės istoriją kūrėme visi. Kartu padėjome pilietinės visuomenės pamatus ir padarėme daug moderniai valstybei stiprinti skirtų darbų. Šiandien esame savo nuostabios šalies šeimininkai, Vakarų demokratinės bendruomenės ir didžiausio gynybinio Aljanso nariai.
Prezidentė Grybauskaitė kreipėsi į visus lietuvius
Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė sveikina Kovo 11-osios proga. Savo pranešime ji kreipėsi į lietuvius visame pasaulyje. Brangieji, sveikinu visus su Kovo 11-ąja! Tai šventė, kurioje visada girdime dainuojančią revoliuciją, įkvėptą atgimimo vilties. Tai diena, kai jaučiame pasididžiavimą savo tauta ir Lietuva. Ši pergalė, iškovota prieš beveik tris dešimtmečius, mums kas kartą primena, kad sutelkę ryžtą ir bendrą valią galime siekti aukščiausių tikslų.
Pranckietis sveikina Kovo 11-osios proga: Lietuva yra žinia aplink pasaulį
Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis sveikina Lietuvos žmones Kovo 11-osios – Nepriklausomybės atkūrimo dienos proga. Šiandien Lietuva švenčia savo laisvę ir nepriklausomybę, sveikiname vienas kitą, keliame vėliavas didžiuodamiesi savo šalimi. Lietuva yra žmonės – čia ir visur. Lietuva yra žinia aplink pasaulį. Lietuva buvo tas lūžio taškas devyniasdešimtaisiais ir tapo nuolatinio progreso valstybe. Šiandien mes švenčiame reikšmingų permainų liudijimą.
Kovo 11-ąją švęs su eitynėmis ir nemokamu viešuoju transportu
Kovo 11-ąją Vilniuje švenčiantieji eis Laisvės keliu – sostinės gyventojai ir svečiai kviečiami į eitynes su 400 m ilgio Trispalve ir nemokamas ekskursijas po senamiestį, kurias ves būrys gidų įvairiomis kalbomis. Į šventinius kovo 11-osios renginius bus galima atvykti nemokamu viešuoju transportu. „Sveikinu su Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo švente ir iš visos širdies kviečiu – didžiuokimės savo Laisve, savo laisvu miestu.
Paskelbti „Lietuvos garbė 2018“ nominantai: 7 įkvepiančios istorijos
Kovo 11-ąją dieną TV3 televizijos eteryje tradiciškai buvo išdalintos „Lietuvos garbės“ statulėlės. Jos teikiamos kartais nepastebimiems Lietuvos didvyriams – žmonėms, atlikusiems žygdarbį, įkvėpusiems aplinkinius ir kuriantiems gražesnę Lietuvą. Iškilmingą ceremoniją vedė puikiai pažįstamas Audrės Kudabienės ir Marijono Mikutavičiaus duetas, o muzikinius pasirodymus dovanojo ryškiausios muzikos žvaigždės.
Nepriklausomybės aktą atradusiam L. Mažyliui – ypatingas titulas
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas (TSPMI) 2017 metų valstybės kūrėju paskelbė Vasario 16-osios aktą Vokietijos archyve radusį Vytauto Didžiojo universiteto profesorių Liudą Mažylį. „Praėjusiais metais Liudas Mažylis nustebino istorikų bendruomenę ir visą Lietuvą Berlyno valstybiniame archyve atradęs Vasario 16-osios Valstybės atkūrimo akto originalą.
Kovo 11-osios eitynėse skambėjo: „Lietuva – lietuviams“
Į tautininkų eitynes sekmadienio pavakarę sostinės Katedros aikštėje susirinko apie tūkstantis žmonių. Jų dalyviai skandavo kritikuojamą šūkį „Lietuva – lietuviams“, nešė plakatą su užrašu „Lietuva – lietuviams“ trispalvės fone, Lietuvos valstybės ir istorines, Ukrainos, Latvijos, Estijos vėliavas, audeklus su užrašu „Astravui – ne“. Būtent dėl šūkio „Lietuva – lietuviams“ eitynės susilaukia kritikos kaip nacionalistinės.
Sostinę užplūdo tūkstantinės minios: lietuviai švenčia nepriklausomybę
Lietuva sekmadienį švenčia nepriklausomybės atkūrimo 28-ąsias metines: po iškilmingo minėjimo Seime Nepriklausomybės aikštėje pakeltos Baltijos šalių vėliavos, tūkstantinė minia dalyvavo kariuomenės orkestro vedamose eitynėse į Katedrą. „Į šią aikštę susirenkame per šventes – kaip į namus, kaip į šeimą. Skambant Tautos giesmei žiūrėsime į vėliavas viena kryptimi, drauge. Ši kryptis yra visada teisinga“, – per vėliavų pakėlimo ceremoniją sakė Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis.
REKLAMA
REKLAMA
Kaimynų sveikinimas Lietuvai: pasiuntė ypatingą žinią
Sekmadienį Vilniuje sveikindamas Lietuvą su nepriklausomybės atkūrimu Lenkijos Seimo pirmininkas Marekas Kuchcinskis kvietė stiprinti ne tik dvišalį, bet ir regioninį bendradarbiavimą. „Prieš mus daug iššūkių – reikia remti tuos dalykus, kurie susiję su lenkais Lietuvoje ir lietuviais Lenkijoje, kuriuos laikome laikome didžiausia mūsų bendro paveldo brangenybe.
Šventinė V. Landsbergio kalba iš ligoninės: skatino grįžti prie partizanų naikinimo bylų
Teisininkai turi grįžti prie partizanų naikinimo bylų, kad daugiau dėl sofistinių išvedžiojimų netriumfuotų „nuteistieji už Lietuvos žmonių komunistinį genocidą“, sako pirmasis atkūrus nepriklausomybę Lietuvos vadovas Vytautas Landsbergis. Per iškilmingą Nepriklausomybės atkūrimo minėjimą Seime sekmadienį transliuotas V. Landsbergio, šiuo metu esančio ligoninėje, vaizdo įrašas. Savo kalboje jis priminė Strasbūro teismo sprendimą, kad Lietuva partizanų naikinimą nepagrįstai pripažino genocidu.
Seimo pirmininko sveikinimas: nepriklausomybė – dabar kiekvieno atsakomybė
Sekmadienį sveikindamas Lietuvos žmones su nepriklausomybės atkūrimu Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis ragino saugoti valstybę ir nepriklausomybę. „Minėdami valstybės nepriklausomybės atkūrimo šimtmetį, pasirašėme „Šimtmečio deklaraciją“, linkėdami Lietuvai amžinai išsaugoti valstybę, nepriklausomybę ir demokratiją. Dabar tai kiekvieno iš mūsų atsakomybė“, – istorinėje Kovo 11-osios salėje sakė parlamento pirmininkas.
Sugalvojo, kaip įamžinti Kovo 11-osios akto signatarų atminimą
Vilniaus miesto savivaldybės Naujosios Vilnios seniūnijoje keliolika gatvių svarstoma pavadinti mirusių 1990-ųjų kovo 11-osios signatarų garbei. Jei pritars sostinės taryba, atsirastų 15 naujų pavadinimų, skirtų šiems signatarams: Romualdui Ozolui, Vladimirui Beriozovui, Kazimierui Uokai, Eduardui Vilkui, Medardui Čobotui, Valerijonui Šadreikai, Jokūbui Minkevičiui, Petrui Poškui, Stanislovui Gediminui Ilgūnui, Jonui Mačiui, Juozui Dringeliui, Pranciškui Tupikui, Gintautui Iešmantui, Nijolei Amb...
Lietuva mini iškilmingą partizanų vado jubiliejų
Sekmadienį Lietuvoje iškilmingai minimos 28-osios Nepriklausomybės atkūrimo metinės ir partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago 100-osios gimimo metinės. „Kovo 11-ąją – kaip ir prieš šimtą metų – buvo vėl atkurta mūsų valstybė. Dar kartą sau ir visam pasauliui Lietuva įrodė nepalaužiamą galią atgimti. Vėl tapti savarankiška ir stipri, pripažinta ir verta pasididžiavimo.
Sauliaus Skvernelio sveikinimas: Kovo 11-oji – mūsų drąsos, stiprybės ir vienybės šventė
Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis nuoširdžiai sveikina Lietuvos žmones su Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena. „Neseniai minėjome svarbią mūsų istorijai datą – valstybės atkūrimo šimtmetį. Nėra jokios abejonės, kad laisvės metai įkvėpė ateities kartoms ryžto ir Kovo 11-ąją atvedė mus į Nepriklausomybę. Esame savo šalies šeimininkai, modernios, veržlios Europos bendrijos nariai, garbingi didžiausio gynybinio Aljanso dalyviai.
V. Landsbergis sveikina su artėjančia kovo 11-ąja: Lietuva graži net iš ligoninės
Pirmasis nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos vadovas Vytautas Landsbergis šeštadienį pasveikino Lietuvą artėjančios kovo 11-osios proga, nors ir praleis šventinius renginius ligoninėje. Maždaug mėnesį Santaros klinikose Vilniuje besigydantis profesorius pabrėžia, kad nepriklausomybės atkūrimo reikšmę vis labiau supranta vaikai. „Lietuva tikrai graži, net iš ligoninės. Matau visokių šventiškų nuotaikų ir ypatingai mokyklose.
Dėmesio: savaitgalį sostinėje ribojamas eismas
Kovo 11-ąją sostinėje dėl šventinių renginių, skirtų 100-mečio Nepriklausomybės atkūrimo dienai paminėti, numatomi laikini eismo ribojimai. Daugiausia eismo pakeitimų – Gedimino prospekte, Senamiesčio bei Naujamiesčio teritorijose, pranešė savivaldybės įmonė „Susisiekimo paslaugos“. Šeštadienį ir sekmadienį draudžiamas stovėjimas stovėjimo aikštelėse Šv. Jonų, Gynėjų gatvėje tarp Gedimino prospekto ir A. Tumėno gatvės bei A. Goštauto gatvėje tarp Gedimino prospekto ir A. Tumėno gatvės.
Įspėjimai vairuotojams: Kovo 11-ąją venkite centro
Kovo 11-ąją sostinėje dėl šventinių renginių, skirtų 100-mečio Nepriklausomybės atkūrimo dienai paminėti, numatomi laikini eismo ribojimai. Daugiausia eismo pakeitimų – Gedimino prospekte, Senamiesčio bei Naujamiesčio teritorijose, pranešė savivaldybės įmonė „Susisiekimo paslaugos“. Nuo penktadienio iki sekmadienio draudžiamas automobilių stovėjimas prie Arkikatedros varpinės, o šeštadienį ir sekmadienį – stovėjimo aikštelėse Šv.
Prezidentė ir premjeras sveikina Lietuvą: Būkime verti savo laisvės
Lietuvai šeštadienį švenčiant nepriklausomybės atkūrimo 27-ąsias metines prezidentė Dalia Grybauskaitė linki būti vertiems savo laisvės. „Prieš dvidešimt septynerius metus mūsų tauta ir sau, ir pasauliui vėl įrodė, kokia stipria vidine jėga yra apdovanoti žmonės, siekiantys išsivadavimo ir nepriklausomybės, – rašoma šalies vadovės sveikinime. – Mūsų valstybei, vis dar labai jaunai, prieš akis – daugybė iššūkių ir dar daugiau galimybių. Augti, mokytis, kurti ir dirbti. Saugoti nepriklausomybę.
Padėkite atpažinti: tai – Kovo 11-ąją užsieniečius įžeidinėję ir jiems grasinę vyrai
Kovo 11-oji – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena – yra graži ir ypatinga šventė daugeliui lietuvių. Tačiau kai kurie tokia proga pademonstruoja gėdingą ir kritikos vertą elgesį. Prieštaringai vertinamose Tautinio jaunimo sąjungos organizuojamose eitynėse Vilniuje dalyvavo apie 1-1,5 tūkst. žmonių. Jose tradiciškai skambėjo tautinių mažumų kritikuojamas šūkis „Lietuva – lietuviams“, tačiau kai kuriems tokio radikalumo neužteko.
Patriotiškas savaitgalis sostinėje: lietuvaitės pademonstravo visišką laisvės pojūtį
Kovo 11-oji daugeliui asocijuojasi su patriotizmu ir laisve. Pastarąjį bruožą lietuvaitės supranta ir aktyviai jį demonstruoja. Sostinės klube „Mojo Lounge“ linksmybėms nusiteikę klubinėtojai kaip reikiant paminėjo Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną. Šokiai, garsi muzika, puiki nuotaika ir būrys laisvę švęsti nusiteikusių žmonių. Visas karščiausias akimirkas klube užfiksavo profesionalus fotografas Vilmantas Žilinskas.
Tautininkų eitynėse ir vėl skambėjo „Lietuva – lietuviams“
Prieštaringai vertinamose Tautinio jaunimo sąjungos organizuojamose eitynėse Vilniuje dalyvavo apie 1-1,5 tūkst. žmonių. Jose tradiciškai skambėjo tautinių mažumų kritikuojamas šūkis „Lietuva – lietuviams“. Nešini plakatu „Didžiuojasi, jog esu lietuvis“, trispalvėmis bei istorinėmis Lietuvos vėliavomis eitynių dalyviai žygiavo nuo Katedros aikštės link Nepriklausomybės aikštės. Jų gretose ėjo keletas Seimo narių, signatarų, kelių baikerių klubų nariai.
Daugiau nei 100 šaulių prisiekė prie Krašto apsaugos ministerijos
Kovo 11 d. 10 val. aikštėje prie Krašto apsaugos ministerijos Lietuvos šaulių sąjunga pasipildė gausiu būriu naujų narių. Jaunojo šaulio pasižadėjimą davė daugiau nei 100 vaikinų ir merginų iki 18 metų. Kartu prisiekė ir 23 suaugusieji šauliai.
Naujai prisiekusius šaulius pasveikino ceremonijoje dalyvavęs krašto apsaugos viceministras Antanas Valys, šaulių sąjungos vadas atsargos pulkininkas leitenantas Liudas Gumbinas, Šaulių Vilniaus rinktinės vadas majoras Mindaugas Milius.
Signataras: labiausiai nuvilia politikavimas
Kurdama laisvą, konkurencingą valstybę, Lietuva praleido per daug progų, o pastaruoju metu labiausiai nuvilia politikavimas, persikeliantis net į verslą ir ekonomiką, sako Kovo 11-osios Akto signataras Stasys Kropas. „Baigdamas norėčiau pasakyti, kas mane labiausiai stebina ir nuvilia pastaruoju metu. Politikavimas. Sąjūdžio metais mes visi buvome politikai, tačiau politika buvo nukreipta viena kryptimi – Lietuvos naudai.
Neringa Šiaudikytė atskleidė, kodėl myli Lietuvą
Rodos, kovo 11-ąją meilės jausmas krūtinėse prabudo net tiems, kurie yra besąlygiškai įsimylėję kurią kitą pasaulio šalį. Ne išimtis ir dainininkė Neringa Šiaudikytė neslepianti simpatijos Prancūzijai. tv3.lt kalbinta atlikėja prasitarė, jog Paryžius jai jau spėjo tapti antraisiais namais. Čia ji lankosi ne tik dėl malonumo, bet ir dėl šeimos verslo reikalų.
Kovo 11-ąją Vilniaus šviesoforai „įjungė“ Trispalvę
Nepriklausomybės atkūrimo dienos proga visoje šalyje plevėsuoja trispalvės, o Vilniuje geltoną žalią raudoną „įjungė“ net ir šviesoforai. Šiandien penkių Gedimino prospektų sankryžų šviesoforai sukeitė spalvas vietomis ir nušvito Lietuvos Vėliavos spalvomis! „Turime džiaugtis savo laisve ir jos atkūrimu. Šiandien net ir šviesoforai rodys ne sustojimo ženklus, o kvies mus švęsti. Tad džiaukimės nepriklausomybe ir įvertinkime tai, ką turime.
Lietuva švenčia nepriklausomybės atkūrimo 26-ąsias metines
Lietuva penktadienį švenčia nepriklausomybės atkūrimo 26-ąsias metines. Šia proga įvairiuose miestuose rengiami koncertai, iškilmingi minėjimai, parodos. Istorinis atsiskyrimas nuo Sovietų Sąjungos tradiciškai iškilmingai paminėtas posėdyje Seime. Po jo prie parlamento vyks trijų Baltijos vėliavų pakėlimo ceremonija ir paradas iki Katedros aikštės.
Kovo 11-osios akto signataras: žmonės pamiršta, ką reiškia negalėti kažko nusipirkti
„Aktą dėl Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo jau nuo senų senovės kardu ir savo pralietu krauju buvo pasirašiusi visa Lietuva. Kiekviena mūsų karta vis sukildavo: vieni būdavo nuslopinami, tada atgimdavo kiti ir taip diena iš dienos kovėmės dėl savo tėvynės laisvės.
Kovo 11-osios Akto signataras Vytautas Landsbergis švenčia gimtadienį
Sekmadienį, spalio 18-ąją, Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas, Kovo 11-osios Akto signataras, visuomenės veikėjas, meno, muzikos ir kultūros istorikas Vytautas Landsbergis švenčia gimtadienį – jam sukanka 83-eji. V. Landsbergis gimė 1932 m. spalio 18 d. Kaune, architekto Vytauto Landsbergio-Žemkalnio ir akių gydytojos Onos Jablonskytės-Landsbergienės šeimoje. Gimtajame mieste baigė vidurinę ir J. Gruodžio muzikos mokyklas.
Kovo 11-osios užkulisiai: tai gal ambasadoriumi būsi? (III)
Vėlų kovo 11-osios vakarą, 22 val. 44 min., Lietuva paskelbė atkurianti nepriklausomybę, o jau kitą rytą –kovo 12-ąją Maskvoje prasidėjo TSRS liaudies deputatų suvažiavimas.
Pasak kai kurių balsas.lt pašnekovų – Lietuvos respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo (AT) narių, paskelbti nepriklausomybę Vilniuje buvo skubama dėl to, kad Maskvoje galėjo būti priimta nauja konstitucija, kuri gerokai apsunkintų Lietuvos išstojimą iš TSRS.
Kovo 11-osios užkulisiai: iš Lietuvos į Maskvą – rezgamo sąmokslo žlugdyti (II)
Vėlų kovo 11-sios vakarą, 22 val. 44 min. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba absoliučia balsų dauguma priėmė Lietuvos nepriklausomybės atstatymo aktą. Iš 130 jau išrinktų deputatų (antrasis rinkimų turas dar nebuvo pasibaigęs – red. past.) „taip“ tarė 124. Susilaikė 6, o prieš nebalsavo nė vienas.
Kovo 11-osios užkulisiai: kaip Lietuva aplenkė Maskvą (I)
Kai 1990-ųjų kovo 10 d. nauji deputatai susirinko į pirmąjį, tuomet dar LTSR Aukščiausiosios Tarybos posėdį, rinkimai į ją dar nebuvo pasibaigę – laukė antrasis turas, kuriame turėjo būti išrinkti trūkstami deputatai. Tačiau 130 jau išrinktų vėlų kovo 11-sios vakarą, 22 val. 44 min. absoliučia balsų dauguma priėmė Lietuvos nepriklausomybės atstatymo aktą.
Kovo 11-osios renginių metu keisis viešojo transporto darbas
Vilniaus miesto savivaldybė informuoja, kad šį trečiadienį, kovo 11 d., dėl mieste vyksiančių Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 25-mečio minėjimo renginių keisis 88 autobusų maršruto trasa ir galimi nukrypimai nuo eismo tvarkaraščių. Atkreipiame vilniečių dėmesį, kad šį šventinį trečiadienį viešasis transportas važiuos pagal sekmadienio tvarkaraščius.
Vasario 16-oji – valstybingumo užtaisas, iššovęs Kovo 11-ąją
Vasario 16-oji. Valstybės atkūrimo diena. Ką ji mūsų tautiečiams reiškė tuomet ir ką reiškia dabar? Kaip laikui bėgant pasikeitėme mes ir mūsų vertinimai?
Apie tai kalbamės su istoriku, Vilniaus universiteto docentu, istorijos daktaru Algirdu Jakubčioniu.
A. Jakubčionis: Vasario 16-oji yra ta diena, kai visa Lietuva turi švęsti, džiaugtis, kad mes turime tokią šventę.
A. Mamontovas: kiekvieną dieną turime kovoti už Lietuvą
Gerbti ir didžiuotis tuo, ką turime. Vienas iš sakinių šovusių į galvą einant į susitikimą su muzikos kūrėju, atlikėju, fotografu Andriumi Mamontovu. Visada paprastas ir turintis savo nuomonę – kartais tai atrodo taip neįprasta Lietuvoje. „Mūsų galvose verda chaosas.
A. Kaušpėdas: dar pamatysime, kaip vaduosis Baltarusija ir pati Rusija. Dar bus daug nuotykių
„Atsimenu, kad visą naktį su draugais kalbėjomės, diskutavome ir šventėme“, - paprašytas prisiminti dieną po Kovo 11-osios Akto pasirašymo sakė legendinės roko grupės „Antis“ vokalistas Algirdas Kaušpėdas. - O kitą dieną nieko ypatingo neįvyko, paprasčiausiai, viskas atrodė labai spalvotai“. Paklaustas, kokiomis spalvomis viskas nusidažė, atlikėjas nė kiek nesuabejojo: „Tautinėmis, bičiuli, ryškiai geltona, žalia, raudona.
Tautininkų Kovo 11-osios eitynėse – šūkis „Lietuva - lietuviams“ ir ant baslio pamauta galva
„Tai pirmos eitynės, kurios labai taikiai sugyveno su savivaldybe, - dar prieš patriotines eitynes antradienį kalbėjo Lietuvos Tautininkų sąjungos pirmininkas Julius Panka. – Jeigu pernai savivaldybė dar kišo pagalius į ratus, tai šiais metais suderinome viską be problemų“. Šįkart patriotinės eisenos maršrutas nebuvo tradicinis. Eisenos dalyviai rinkose Rotušės aikštėje. Gerą valandą savo dainomis visus šildė Jonas Čepulis ir Aleksandras Makejevas.
G. Kirkilas: Lietuvos Kovo 11–oji yra ir istorinis padrąsinimas Ukrainai
Šiandien – Kovo 11–ąją – Lietuvai yra džiaugsminga ir iškilminga šventė. Tai – Lietuvos Laisvės ir Nepriklausomybės diena. Laisvės, kuri, kaip rašoma mūsų Konstitucijoje, yra neliečiama. Nepriklausomybės, kurią, pirmąkart paskelbę dar 1918 metų vasario 16–ąją, susigrąžinome 1990 metų kovo 11–ąją ir kurią toliau kartu puoselėjame. Tai mūsų – Lietuvos žmonių – laisvių ir teisių diena.
D. Grybauskaitės sveikinimas Kovo 11-osios proga: kelkime sau kuo daugiau bendrų tikslų
Nepriklausomybės atkūrimo dienos proga sveikina šalies žmones Mieli Lietuvos žmonės, jau beveik ketvirtį amžiaus Kovo 11-ąją mūsų širdyse vėl ir vėl atgimsta Lietuva. Tai diena, kai mūsų siekiai ir viltys susijungia vardan Laisvos ir Nepriklausomos valstybės. Atvirą, veržlią ir patikimą Lietuvą savo idėjomis ir darbais kasdien kuriame mes visi. Visų pastangos ir rūpestis – geriausias pilietiškumo ir meilės Lietuvai įrodymas. Mūsų visų Lietuvai.
K. Girnius: svarbiausias valstybės šventes išnaudoti konfrontacijai – klaida
Dešimt Sąjūdžio kūrėjų boikotuoja Kovo 11-osios minėjimą Seimą, galimybę prie jų prisijungti siūlo apsvarstyti ir kitiems. Tačiau valstybinės šventės – ne vieta ir ne laikas spręsti tarpusavio nesutarimus, primena Vilniaus universiteto docentas dr. Algirdas Jakubčionis. Jam pritaria ir politologas Kęstutis Girnius, teigiantis, kad svarbiausios valstybės šventės neturi būti naudojamos konfrontacijai išreikšti.
J. Panka: biurokratai popierius kilnoja, o Tauta žygiuoja ir švenčia taip, kaip nori
Vilniaus miesto savivaldybė, kaip ir praėjusiais metais, nėra linkusi kovo 11-ąją leisti Gedimino prospektu žygiuoti tautiniam jaunimui. Tačiau pasak Lietuvos tautinio jaunimo sąjungos pirmininko Juliaus Pankos, žygiuojama ir švenčiama bus bet kuriuo atveju, net ir be savivaldybės leidimo. Oficialų prašymą kovo 11 dieną surengti eitynės sostinės Gedimino prospektu Lietuvos tautinio jaunimo sąjunga pateikė dar prieš Kalėdas, portalui Balsas.lt patvirtino sąjungos pirmininkas J. Panka.
Teisę į rentą siūloma suteikti ir po Kovo 11-osios išrinktiems deputatams
Kovo 11-osios Akto nepasirašiusiems, į Aukščiausiąją Tarybą po Kovo 11-osios išrinktiems deputatams siūloma suteikti tokias pat socialines garantijas kaip signatarams. Su tokiu pasiūlymu į parlamento vadovybę kreipėsi Signatarų klubo nariai. Pasak Seimo vicepirmininko socialdemokrato Algirdo Syso, minėtas siūlymas paliestų tik keletą žmonių, į Aukščiausiąją Tarybą, išrinktų 1990 metų balandį.
V. Balkus: Kovo 11-ą pralaužti ledai. Kas įkrito į properšą?
Prisipažinsiu atvirai, Kovo 11-osios eitynes Vilniuje ėjau stebėti ne be išankstinio nusistatymo. Vis tik esu buvęs aistringas futbolo sirgalius, žymioje Pietų IV tribūnoje ne vieną dešimtį kartų ir rungtynes stebėjęs ir ,ką čia slėpsi, ir kitaip laiką leidęs, ir po rungtynių „trečiame kėlinyje“ kelissyk dalyvavęs. Ir nors nuo tų laikų praėjo beveik 2 dešimtmečiai, vis tik žodis „skustagalviai“ arba jų angliškasis pavadinimas „skinheads“ kelia visiškai vienareikšmiškas asociacijas.
A. Butkevičius: kovo 11-osios eitynės - protestas iš pareigos
Nepriklausomybės akto signataras, buvęs krašto apsaugos ministras Audrius Butkevičius sako, kad didelis kovo 11-osios eitynėse dalyvavusių žmonių skaičius buvo žmonių atsakas į bandymus suvaržyti piliečių konstitucines teises. "Šis mūsų dalyvavimas demonstracijoje nebuvo vienos ar kitos politinės jėgos rėmimas.
Sveiki sulaukę dar vienos Kovo 12-osios
Kaip jau teko brūkštelėti vakar, kai šventėme Kovo 11-osios akto sukaktuves, prieš 23 metus į aikštę priešais Seimą kovo 12 dieną buvo atropojęs nedidelis skaičius nukvakėlių ir/arba provokatorių, liejusių krokodilo ašaras – kodėl Algirdas Mykolas Brazauskas (AMB) neišrinktas šalies vadovu. Truputį šventę pagadino, bet nieko esminio iš to neišėjo. Kitą dieną „The day after“ (kitą dieną – liet. iš ang.
„Lietuvos garbė 2013“: įspūdingoje ceremonijoje pagerbti paprasti žmonės, atlikę nepaprastus darbus
Šventinę muziką grojantis paradinėmis uniformomis vilkintis orkestras, raudonas kilimas, degantys fakelai, vėjyje besiplaikstančios Lietuvos trispalvės, iškilmingai pasipuošę svečiai, aukščiausi valstybės vadovai ir raitas ant žirgo nuo Vilniaus Aušros Vartų atjojantis... Marijus Mikutavičius. Tai – ne scena iš filmo, o tradicinių apdovanojimų „Lietuvos garbė 2013“ pradžia.
Mes gyvename Lietuvoje, bet elgiamės tarsi būtume išvaryti iš namų
Agnė Kairiūnaitė, LRT Klasikos laida „Manasis aš“, LRT.lt Mūsų mentalitetas yra keistas, ir nežinia, kodėl esame tokie, kokie esame – kaip išvaryti iš namų. Viena vertus, mes nedrąsūs. Kita vertus, niekuo netikime, esame abejingi, lyg visa, kas vyksta aplinkui ir yra svarbiausia, mūsų nedomintų. Taip teigia architektas Audrys Karalius, svarstydamas apie lietuvių mąstymo ypatumus. Dvidešimt treji metai žmogaus gyvenime – nemažai.
Kovo 11-oji – Nepriklausomybės atkūrimo teisinė konstrukcija
Vytautas Sinkevičius, „Nepriklausomybės sąsiuviniai“, LRT.lt Nepriklausomybės atkūrimą lėmė lietuvių tautos troškimas gyventi nepriklausomoje Lietuvos valstybėje.
Patriotizmas nepamatuojamas
Du kartus Patriotų premija apdovanotas Lietuvos istorijos instituto mokslo darbuotojas, humanitarinių mokslų daktaras šiaulietis Dangiras Mačiulis mano, kad kritiškai žvelgti į praeitį ir ja didžiuotis yra suderinami dalykai. „Nebūtinai tas, kuris garsiausiai rėkia ir į krūtinę mušasi, yra didžiausias patriotas“, – sako D. Mačiulis.
