kompostas

„Ką daryti, kai vejoje samanų daugiau nei žolės?“ – klausia Andrius V. iš Biržų. Atsako agronomė Regina Sereikienė. Samanos mėgsta pavėsį ir mažai patręštą dirvą. Nuo jų galima gintis dviem būdais – mechaniniu arba cheminiu. Atsikratyti samanų padės vejos vėdinimas, giliai subadant velėną. Tada į gilesnius velėnos sluoksnius lengviau patenka oro. Samanų naikinimas pievoje Jei samanų nedaug, jas galima išgrėbstyti.

Po žiemos tvarkant aplinką – pernykščius lapus, nugenėtas nudžiūvusias medžių ar krūmų šakas galima tvarkyti ir jas kompostuojant, o nusprendus šias atliekas sudeginti svarbu laikytis aplinkosaugos reikalavimų, primena Aplinkos apsaugos departamentas. Svarbiausią informaciją apie žaliųjų atliekų tvarkymą rasite Aplinkos apsaugos departamento specialistų parengtoje atmintinėje.

Namus puošiančios žydinčios gėlės – puiki puošmena, tačiau nuvytus gėlėms svarbu žinoti, kur jas mesti. Druskininkų savivaldybė socialiniuose tinkluose pasidalino Alytaus regono atliekų tvarkymo centro informacija, kaip tinkamai atsisveikinti su nuvytusiomis gėlėmis. „Žydinčios gėlės gražu. Bet viskas turi pradžią ir pabaigą... Ir kai gėlės nuvysta, primename, kur jas dėti“, – rašoma socialiniuose tinkluose.

Savivaldybės turės registruoti gyventojų turimas kompostines, taip pat jau parengti Aplinkos ministerijos (AM) reikalavimai, kaip jas įrengti namų ūkiuose ir bendruomenių daržuose. Nauja tvarka kurpiama paskubomis Liberalo Simono Gentvilo vadovaujama AM pasiūlė įteisinti, kad savivaldybės registruotų visas gyventojų turimas kompostines – gautas iš savivaldybių ir įsigytas pačių gyventojų.

Žiemą kambariniai augalai, tarp jų ir orchidėjos, pradeda žiemoti. Norėdami padėti užtikrinti, kad šį sezoną, jos klestėtų ekspertai pasidalijo dažniausiai pasitaikančiomis klaidomis, kurios gali pražudyti orchidėjas.  Orchidėjos turi sunkiai prižiūrimų kambarinių augalų reputaciją, tačiau jomis reikia rūpintis kiek kitaip nei kitais augalais.

Turite savo sklype ar sode augalų likučių ir kitų atliekų? Pasigaminkite iš jų kompostą! Paskutiniu metu vis labiau populiarėja „zero waste“ idėja, kurios principas – švaistymo mažinimas. Sužinokite, kaip žingsnis po žingsnio  pasigaminti kompostą. Kompostas gali būti gaminamas iš augalinės ir gyvūninės kilmės (kiaušinių lukštų) atliekų. Tai – puikios trąšos, kurios yra prieinamos ištisus metus. Mes jums papasakosime, kaip tinkamai pasigaminti trąšas.

Pamažu krentantys medžių lapai kelia galvos skausmą sodininkams. Tačiau keli jų žino, kad nukritusių lapų nebūtina grėbti, mat palikti jie turi didžiulę naudą žemei. Taigi, ar iš tiesų būtina grėbti lapus prieš žiemą? Sodininkystės ekspertai atsakydami į vieną svarbiausių klausimų, grėbti ar negrėbti lapus, teigia, kad juo galima palikti ir panaudoti kelioms paskirtims, rašo express.co.uk.

Maisto likučiai gali būti puiki trąša sodo augalams. Sodininkai teigė, kad vienas konkretus daiktas ne tik padės augalams klestėti, bet ir atgrasys nuo kenkėjų, tokių kaip žiurkės ir katės. Tręšimas yra vienas svarbiausių sodininkų darbų. Tinkamai tręšiant augalai gausiau žydi ir veda geresnį derlių. Tačiau kokybiškos trąšos gali būti brangios. Laimei, sodininkai pasidalino, kokias virtuvės atliekas galima panaudoti siekiant sutaupyti pinigų ir kartu sumažinti išmetamų šiukšlių kiekį.

Maisto likučių atliekų kompostavimas yra puikus būdas organines medžiagas paversti mulčiu. Tačiau, ekspertai perspėja, kad kai kurių atliekų vertėtų pasisaugoti ir jų nekompostuoti, nes jos, anot jų, pritraukia graužikus. Atliekų kompostavimas yra ne tik puikus būdas praturtinti veją ar daržoves organinėmis medžiagomis, tačiau ir sumažinti virtuvės atliekų kiekį.

Kol už lango dar baltuoja sniego paklodės, bet galvoje jau sukasi mintys apie daržus, puikus metas imtis kompostavimo darbų. Tai pats tinkamiausias užsiėmimas tiems, kurie jau pasiilgo panašių lauko darbų ir nesulaukia momento, kada galės suleisti rankas į žemę. Daržininkė entuziastė Solveiga Pranckūnė dalijasi patarimais, kaip pradėti kompostuoti ir kaip vėliau panaudoti pasigamintą kompostą darže.

Nors sodininkystės sezonas jau eina į pabaigą, artėjanti žiema yra puikus metas pasiruošti kitam sezonui. Shannon Keary, „Instagram“ žvaigždė ir tinklalaidės „Diaries of a Lady Gardener“ autorė papasakojo, kaip namuose pasigaminti natūralių trąšų. Pastaruosius ketverius metus savo sklype besidarbuojanti Shannon pasakojo portalui express.co.uk: „Per tuos metus labai daug išmokau. Šią vasarą sužinojau daug dalykų apie namines trąšas.

Pradėję kristi medžių lapai sukelia ne menką galvos skausmą. Daugelis surinkę lapus juos meta į sąvartyną, tačiau visuomet verta prisiminti, kad nukritę medžių lapai priklauso žemei, o ne šiukšlių dėžei. Be to, to daryti nereikėtų ir dėl to, kad nukritę lapai jūsų namų aplinkai turi daug naudos. Sužinokite, ką galite padaryti su jais. Lapų grėbimas – kasmetinė užduotis, kuri nėra viena maloniausių, o ir sukelia papildomą fizinį darbą.

Užsiimant sodininkyste ir daržininkyste neišvengiamai susiduriama su nemažu kiekiu gamtinių šiukšlių, kurios atsiranda grėbiant lapus, ravint gėlynus ar pjaunant veją. Įprastai keliaujančios į artimiausią šiukšlių konteinerį, šios šiukšlės vis dažniau atsiduria ir kompostavimo dėžėse, kur tampa natūraliomis trąšomis daržo ir sodo augalams tręšti.

Ruduo neįsivaizduojamas be krintančių lapų. Šis procesas iš tikrųjų turi nepaprastą reikšmę medžiams, tačiau daugeliui žmonių, kurie turi savo kiemus, nukritę lapai tampa galvos skausmu. Visgi, neskubėkite jų mesti į šiukšlių dėžę, nes lapus galite puikiai panaudoti savo naudai. Štai 4 nukritusių lapų panaudojimo būdai. 1. Mulčias Viena iš priežasčių, kodėl rudenį krenta lapai, yra ta, kad medžiai galėtų visą reikiamą energiją nukreipti į šaknis ir peržiemoti.

Birželį soduose prasidėjęs spartus augimas kviečia pasiraitoti rankoves – ir vaismedžiams,ir uogakrūmiams šiuo metu reikialabai daug šviesos, vandens ir šilumos, o dar daugiau – maisto medžiagų. Žinoma, negalima reguliuoti šilumos, tačiau vandeniu ir maisto medžiagomis galima pasirūpinti. Laistome ir maitiname Pradžiūvusi dirva drėkinama kuo giliau, kad vandenį galėtų paimti ir ten esančios šaknys. Mažesnius medelius bei krūmus pravartu laistyti ir paraugintomis srutomis.

Įsibėgėjant pavasariui darže ir sode atsiranda vis daugiau darbų. Vienas iš jų – dirvos paruošimas sėjimui ir sodinimui. Tačiau jeigu nenorite naudoti pirktinių trąšų, kuo jas pakeisti, pataria tinklaraštininkė, apželdinimo kursų „Geltonas karutis“ organizatorė Lina Liubertaitė. Pasak apželdinimo specialistės, pati geriausia trąša augalams yra kompostas – jis yra visiškai nemokamas, natūralus ir turintis visų reikalingų medžiagų.

Lapkričio ir kovo mėnuo – tinkamiausias laikas persodinti kambario gėles. TV3 laidoje „Svajonių sodai“ – savo bendrovę „Juknevičiaus kompostai“ įsteigusio Andriaus Juknevičiaus patarimai, kaip iš didelės pasiūlos išsirinkti tai, ko reikia mūsų gėlėms. Specialisto teigimu, kuo geresnis gėlių augintojas, geresnis gėlininkas, tuo prastesnė žemė gali būti.

Vietoj naminių gyvūnėlių šiukšliadėžėje besirangantys ir gerą darbą atliekantys sliekai. Ir tai ne koks apsileidimas, bet žingsnis švaresnės planetos link. Gyvą šiukšliadėžę namuose turinti vilnietė neslepia – maistu ji dalijasi su jau šeimos nariais tapusiais sliekais. Vilnietė Aurelija daugiabutyje savo namuose turi dešimtis augintinių. Ir visi jie telpa štai šioje medžiaginėje šiukšlių dėžėje.

Vašingtonas antradienį tapo pirmąja JAV valstija, įteisinusia galimybę paversti žmonių palaikus kompostu, ekologinėms idėjoms prijaučiančiam gubernatoriui Jay Inslee pasirašius įstatymą, turintį padėti sumažinti atmosferos taršą šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis, atpalaiduojamomis laidojant įprastu būdu arba kremuojant.

Sodybų ir sodų šeimininkai rudenį laužo galvas, kur dėti gausybę vasaros paliktų organinių atliekų. Paprasčiausias būdas – išmesti į konteinerį, tačiau taip pasielgus prarandamas vertingas augalų maistinių medžiagų šaltinis. Nupjauta žolė, kitos žaliosios atliekos gali būti daug naudingesnės nei cheminės trąšos. Atliekų nauda Kompostavimas – tai prižiūrimas natūralus procesas, kai gamta pati perdirba atliekas ir tręšia dirvą. Organines medžiagas skaido įvairūs mikroorganizmai ir bestuburiai.

Pagaliau sulaukėme lietaus, kuris prisotins žemę ilgai lauktos drėgmės. Augalai pradės augti ne dienomis, o valandomis. Kad augantiems daigeliams nepritrūktų maisto medžiagų, būtina juos pamaitinti mineralinėmis trąšomis. O nusistačiusieji prieš jas nesunkiai gali pasigaminti skystų trąšų naudodami kompostą.

LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Rūšiuoti reikėtų ne tik plastiką ar popierių, bet ir biologiškai yrančias atliekas, kurios pūdamos sąvartynuose išskiria dujas, sukeliančias šiltnamio efektą. Vilniuje jau svarstoma kompostavimo dėžes statyti prie daugiabučių, teigia savivaldybės atstovė, tačiau kol kas Lietuvoje kompostuojami daugiausia tik rudeniniai lapai. Daugiabučių gyventojams lapų išvežimu rūpintis nereikia, o individualių valdų savininkai išvežti turi patys, tačiau tai daro retai.

Palaipsniui pradeda atsirasti verslininkų, kurie savo verslus kuria sugebėdami pelną gauti iš šiukšlių arba atliekų – to, ką daugelis tiesiog išmeta į sąvartynus. Naujienų agentūros „Reuters“ duomenimis, amerikiečiai 2010 metais išmetė apie 250 mln. tonų šiukšlių, iš kurių trečdalis buvo perdirbta. Dabar, dėka vis didėjančio dėmesio aplinkos apsaugai, kai kurie verslai pradeda užsidirbti iš šiukšlių ir atliekų.