kompensacija už šildymą

Gyventojai prašymus dėl kompensacijų (ir kitos piniginės socialinės paramos) kviečiami teikti elektroniniu būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (SPIS) svetainėje www.spis.lt.  Šioje sistemoje gyventojai taip pat gali pasitikrinti preliminarų kompensacijų dydį, pasinaudoję skaičiuokle www.spis.lt Asmenys, kurie neturi galimybės prašymų dėl kompensacijų pateikti per informacinę sistemą SPIS, priimami pagal išankstinę registraciją.

Antradienį Seimas galutinai pritarė įstatymo pataisoms, kurios numato, kad prašant kompensacijų už šildymą ir kitų socialinių išmokų vėl bus vertinamas jų gavėjų turtas. Jei prezidentas pasirašys Seimo priimtą įstatymą, gyventojų turtas vėl bus vertinamas prieš prasidedant 2023–2024 metų šildymo sezonui.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su Vilniaus savivaldybe skaičiuoja, kad pernai ir šiemet dvigubai daugiau gyventojų prašė finansinės pagalbos, t. y. įvairų išmokų ir kompensacijų už šildymą. Tačiau padidėjusio išmokų ir kompensacijų skaičiaus valdininkai neskubėjo sieti su infliacija ar išaugusiomis kainomis. Anot jų, pavyzdžiui, kompensacijų už šildymą gyventojai prašė dažniau, nes buvo išplėstas jų gavėjų sąrašas.

Gyventojai džiaugiasi pagaliau sulaukę dar praėjusiais metais prašytų kompensacijų už besibaigiančio sezono šildymą. Tačiau ne visi kompensaciją gauna taip, kaip tikėjosi, –pinigais. Daliai žmonių savivaldybės nuperka malkų. Gyventojai skundžiasi, kad atšilus orams malkų jiems nebereikia, o valdininkai tikina, kad pinigus žmonės iššvaistys, todėl jų ir neduoda. Tik tiems, kas prageria? Štai Panevėžio rajono gyventoja Jolanta pasakoja laukianti kompensacijos už namų šildymą.

Dalis gyventojų pasakoja, kad komunaliniams mokesčiams ir maistui išleidžia visas gaunamas pajamas. Taupyti nėra iš ko, todėl praradus pajamų šaltinį belieka tik skolintis arba badauti. Tokioje situacijoje atsidūrusi gyventoja piktinosi institucijų abejingumu. Anot jos, niekas nesiruošia padėti pajamas praradusiems žmonėms. Į portalą tv3.lt kreipusis kaunietė Nijolė skundėsi, kad jau nuo sausio 16 d. negauna jokių pajamų. „Esu neįgali, dirbti negaliu, todėl gaudavau neįgalumo pensiją.

Jei mieste gyvenantys panevėžiečiai buvo nustebę, gavę šildymo sąskaitas, kuriose sumos vien už šią paslaugą siekė apie 100 eurų, tai rajono gyventojams, pamačius skaičius, teko net prisėsti. Čia sąskaitos pasiekė neregėtas aukštumas – vieniems teko susimokėti 345 eurus, kitiems net 454 eurus. Pasipiktinę rajono gyventojai kreipėsi ir į skirtingas įstaigas pagalbos, tačiau kol kas rezultato nėra. Vienintelė išeitis – kompensacija arba namo renovacija. Tačiau tai – ne visiems pasiekiama.

Prasidėjęs šildymo sezonas kelia nerimą daugeliui gyventojų. Dažnas jų suskubo pildyti prašymus valdžios žadėtoms kompensacijoms už šildymą. Tačiau prašymai buvo patvirtinti tik daliai gyventojų, kiti vis dar laukia sprendimo ar buvo atmesti. Specialistai tikina, kad prašymų skaičius šiemet rekordinis ir vardija dažniausias klaidas, kurias daro žmonės pildydami prašymus.

Dar iki prasidedant šildymo sezonui gyventojai suskubo teikti prašymus kompensacijoms gauti. Tačiau dalia tokių prašymų buvo atmesta. Žmonės įtaria, kad savivaldybės specialiai nenori skirti kompensacijų, todėl prašymus ir atmeta.  Studentė Emilija (tikrieji vardas ir pavardė redakcijai yra žinomi) pasakojo, kad užpildė prašymą gauti kompensacijai už šildymą. Tačiau jos prašymas buvo atmestas, nes ji gyvena Palangoje, o studijuoja Vilniuje.

Panevėžio miesto  ir rajono gyventojos, ne vienerius metus nesukusios sau galvos, kad jų vaikų asmens dokumentuose nėra jokio įrašo apie tėvą, šiemet suskato juo rūpintis. Tačiau ne dėl moralinių, o labai pragmatiškų motyvų. Dėl komunalinių kompensacijų Nuo sausio savivaldybių socialinės paramos skyriai nustojo skirti kompensacijas už būsto šildymą, karštą ir geriamąjį vandenį moterims, kurių vaikų dokumentuose nėra įrašo apie tėvą ir jam nėra priteisti alimentai.