kometa

Kometos fragmentas naktį nušvietė dangų virš Ispanijos ir Portugalijos, o vienas įvykio liudininkas pasakojo, kad danguje pamatytas mėlynas ugnies kamuolys jį privertė jaustis kaip filme. Europos kosmoso agentūra (EKA) sekmadienį socialiniame tinkle X pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame užfiksuotas netikėtas vaizdas. Agentūra teigė, kad mėlyna šviesa, nusidriekusi per dangų virš vakarinio Ispanijos Kasereso miesto, buvo „stulbinantis meteoras“, skriejantis maždaug 45 km/s greičiu.

Europos kosmoso agentūra (The European Space Agency – ESA) informuoja, kad 12P/Pons-Brookso kometą jau dabar galima išvysti Šiaurinio pusrutulio naktinėje padangėje. Šią kometą bus galima stebėti po sutemų (valanda po saulėlydžio) vakariniame horizonte ir neapniukusiame danguje. Jei pasiseks, galbūt ją pavyks pamatyti žiūronų pagalba ar net plika akimi, vis dėlto kur kas didesnės galimybės, jei naudosite net ir mažu teleskopu. Ši kometa į Saulės sistemą užsuka kas 71-ius metus.

Mokslininkai užfiksavo ypatingą reginį, kurio Žemės gyventojai nematė jau maždaug 50 tūkstančių metų. Pro Žemę praskrido žalioji kometa, kuri prie mūsų planetos priartėjo maždaug trečdaliu atstumo, koks yra nuo Žemės iki Saulės. Žalioji kometa, paskutinį kartą mus aplankiusi prieš 50 tūkstančių metų, tada, kai šiuolaikinės civilizacijos Žemėje nebuvo nė kvapo. O ir planetą kaustė paskutinysis ledynmetis.

Sekmadienio naktį Didžiasalyje, Ignalinos rajone Vidmantas Panavas užfiksavo nuostabų vaizdą – dangus buvo tiesiog apsipylęs žvaigždėmis. Vyrui pasisekė išlaukti giedros nakties ir stebint meteorų lietų užfiksuoti šį reginį. Šiuo metu vyksta meteorų perseidų lietus, todėl dangaus stebėjimo entuziastams šis laikas itin palankus ir turintys gerą techniką gali užfiksuoti įspūdingus vaizdus. Tačiau ir kitiems verta pakelti akis į dangų.

Kodėl civilizacija yra tokia, kokia yra? Kas paskatino žmones kurti bendruomenes? Ar galėjo būti kitaip? Filosofiniai atsakymai į šiuos klausimus gali būti mums nepasiekiami, tačiau moksliškai kalbant, kaip teigiama žurnale „Earth-Science Reviews“ paskelbtame naujame dokumente, atsakymas galimai yra „didžiulė kometa“. Maždaug prieš 14 500 metų Žemė pradėjo kaisti.

Du nauji tyrimai pateikė neįtikėtinų įžvalgų apie tarpžvaigždinę kometą „2I/Borisov“, kuri buvo pastebėta 2019 m. rugpjūčio mėn. Dėl jos sudėties analizės, astronomai mano, kad jos įsiveržimas į Saulės sistemą buvo pirmas kartas, kai ji kada nors praskrido taip arti žvaigždės, o jos gimtojoje planetų sistemoje tikriausiai yra dujų milžinės planetos. Tikrai nuostabu, kad tiek daug galima išmokti remiantis kometos sudėtimi.

Pati ryškiausia per pastaruosius 7 metus kometa C/2020 F3 NEOWISE pateisino astronomų mėgėjų viltis. Liepos 23-ąją ji praskries arčiausiai mūsų, tačiau jau dabar naktimis galima ją stebėti ir plika akimi. Kometą C/2020 F3 NEOWISE kovo 27-ąją aptiko kosminis infraraudonųjų spindullių teleskopas WISE. Skirtingai nuo daugelio kitų kometų, skriedama netoli Saulės ji nesubyrėjo. Arčiausią savo tašką iki Žemės ji pasieks liepos 23-ąją – tuo metu atstumas nuo mūsų planetos sudarys 103,5 mln.

Lietuvius visą liepą džiugina neįprastas, tik kelis kartus per šimtmetį matomas spektaklis danguje. Ryškia uodega pasipuošusios kometos nuotraukomis socialiniuose tinkluose dalijasi ir profesionalai, ir mėgėjai, yra ir tokių, kuriems ją pavyko užfiksuoti su mobiliuoju telefonu. Etnokosmologijos ekspertas neslepia – tikimybės, kad kometa gali atsitrenkti į žemę, tikrai yra. Ir jei taip nutiktų dabar, civilizacijai akimirksniu ateitų pabaiga.  „Ta prasme, aš atvažiavau.

JAV kosminė agentūra NASA užfiksavo prie Žemės artėjantį Cheopso piramidės dydžio asteroidą, vėliau šį mėnesį praskriesiantį labai arti mūsų planetos, pirmadienį pranešė Didžiosios Britanijos žiniasklaida. NASA duomenimis, 45 tūkst. km per valandą greičiu lekiantis asteroidas 2019 OU1, kurio plotis – iki 160 metrų, arčiausiai Žemės praskries rugpjūčio 28 dieną, rašo dienraščio „Daily Express“ tinklalapis.

„Cosmos“ – tai naujoji papuošalų kūrėjų kolekcija iš natūralaus Baltijos gintaro. Dizainerių įkvėpimu išskirtinių aksesuarų kūrime tapo dangaus kūnai ir savitą stilių turinčios asmenybės. Viena jų – žinoma moteris, modelis, vizažistė Deimantė Kazėnaitė. Pasak „Ambersmile charms“ prekinio ženklo kūrėjos Julijos Paulauskienės, kolekcijos papuošalai sukurti atspindėti ir identifikuoti žmogaus asmenybę.

Raketa „Sojuz“ su veterane amerikiete astronaute, kosmoso naujoku prancūzu ir rusų kosmonautu penktadienį išskrido į Tarptautinę kosminę stotį (TKS). NASA astronautė Peggy Whitson, rusas Olegas Novickis ir prancūzas Thomas Pesquet iš Rusijos kosmodromo Kazachstane pakilo kaip planuota – penktadienį 2 val. 20 min. vietos (ketvirtadienį 22 val. 20 min. Lietuvos) laiku. Erdvėlaivis sėkmingai įskriejo į orbitą aštuoniomis minutėmis vėliau, o su TKS jis susijungs po dviejų dienų.

Į portalą tv3.lt kreipėsi kaunietis Darius, kuris pasidalino ypatinga vaizdo medžiaga. Joje, kaip pats vaikinas mano, užfiksavo danguje skriejančią kometą. „Sveiki. Vakar grįžtant nuo kapinių Kaune, Taikos prospekte, netoli pramonės žiedo, važiuojant pastebėjome krentančią žalią šviesą danguje. Pasirodo, kad tai kometa. Grįžęs atsinešiau iš mašinos video registratoriu....o gi pavyko užfiksuot“, - džiaugėsi kaunietis.

Stambus kosminis objektas praskries netoli Žemės per Heloviną, o JAV kosminės agentūros NASA astronomai, nufotografavęs tą dangaus kūną, įžvelgė jo panašumą į žmogaus kaukolę.

Pirmą kartą po kelių mėnesių miego pabudo ir į Žemę signalą pasiuntė Europos Kosmoso Agentūros zondas „Philae“, lygiai prieš septynis mėnesius nutūpęs ant už kelių šimtų milijonų kilometrų nuo mūsų skriejančios kometos. Mokslininkai jau galvojo, kad 10 metų vykęs projektas žlugo, nes zondas blogai nusileido ant kometos, tačiau „Philae“ pabudimas – nauja viltis žmonėms sužinoti daugiau apie visatos susikūrimą.

Mėnesius „miegojęs“ Europos kometos zondas „Philae“, skriejantis Saulės link, praėjusią naktį „nubudo“, sekmadienį pranešė Prancūzijos kosmoso agentūros CNES prezidentas. „Dviejų minučių periodu gavome naujus signalus iš („Philae“), kaip ir 40-ies sekundžių duomenis“, – sakė Jeanas-Yves‘as Le Gallis. Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Europos kosminis aparatas „Rosetta“ patyrė navigacijos problemų ir ryšio su Žeme sutrikimų po to, kai pataikė į dulkių ir dujų debesį, paleistą iš aparato sekamos kometos, ketvirtadienį pranešė misijos valdymo centras.

Ketvirtadienį vėl kilo sujudimas dėl laukiamų iš kosmoso naujienų – mokslininkai vėl ėmė klausytis, ar atgijo robotinė laboratorija „Philae“, nutupdyta ant 67P/Čuriumovo-Gerasimenko kometos už 460 mln. kilometrų nuo Žemės. Socialiniame tinkle „Twitter“ padrąsinančios žinutės ėmė plisti su žyma #WakeUpPhilae, kai nuo 1 val. Grinvičo (3 val. Lietuvos) laiku atsivėrė seniai lauktas ryšio langas tarp Žemės ir skalbyklės dydžio zondo, praėjus lygiai keturiems mėnesiams nuo jo atvykimo į kometą.

Elizabeta Kondakova gimė 1997-ųjų sausio 22 dieną (taip, rytoj – jos gimtadienis). Šiuo metu mergina gina moterų ledo ritulio klubo „Kometa“ vartus. Mergina taip pat atstovauja Rusijos jaunimo rinktinės komandą. Jos ūgis – 170 cm, svoris – 50 kilogramų.

Kometoje beveik sėkmingai nutūpęs ir duomenis apie ją siuntęs zondas, kuris nutilo išsekus baterijoms, gali vėl atgyti kovo mėnesį, gavęs daugiau saulės šviesos, pareiškė pirmadienį Prancūzijos kosminių tyrimų vadovas. „Zondo „Philae“ saga turėtų tęstis“, – sakė žurnalistams Paryžiuje Nacionalinio kosmoso tyrimų centro (CNES) vadovas Jeanas-Yves Le Gallis (Žanas Ivas le Galis) apie robotinę laboratoriją, tupinčią ant dulkėto ledo luito, skriejančio kosmine erdve.

Europos kosmoso agentūra (ESA) ketvirtadienį paskelbė pirmąją nuotrauką, padarytą ant kometos branduolio nusileidusio zondo „Philae“, pridūrusi, kad ši kibernetinė laboratorija tebėra stabili, nors nesugebėjo patikimai prisitvirtinti. Pradinį mokslininkų džiaugsmą dėl sėkmingo istorinio nusileidimo šiek tiek aptemdė žinia, kad harpūnai, kurie turėjo įsmigti į kometos branduolio paviršių, nesuveikė kaip tikėtasi, todėl zondas dukart atšoko prieš galutinai nutūpdamas ant 4 km kometos paviršiaus.

Europos mokslininkai ketvirtadienį tikisi sulaukti duomenų srauto, kai jų pasiųstas kibernetinis zondas buvo atliko pirmąjį per kosminių tyrimų istoriją nusileidimą ant kometos branduolio, pradedant naują reikšmingą etapą itin ilgos trukmės misijoje, per kurią bus ieškoma atsakymų į daugelį klausimų apie Saulės sistemos evoliuciją.

 Alvyda Bajarūnaitė, Simonas Bendžius, LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Kometose jau seniai buvo aptinkama medžiagų, kurios iš esmės leistų atsirasti gyvybei, sako Vilniaus universiteto jaunesnysis mokslo darbuotojas Laurynas Mačiulis. „Netgi yra mokslinių hipotezių, kad būtent iš kometų gyvybė ir buvo atnešta į Žemę. Manau, kad mokslininkai ir siekia atskleisti tas paslaptis“, – apie Europos kosmoso agentūros bandymą šiandien ant kometos nutupdyti robotą kalba L. Mačiulis.

Europos mokslininkai ruošiasi operacijai, kuri vainikuos du dešimtmečius trukusius pasiruošimus ir 1,3 mlrd. eurų (4,49 mlrd. litų) kainavusią misiją, kai trečiadienį bus mėginama pirmąkart nutupdyti kosminį aparatą ant kometos branduolio paviršiaus. Per šią rizikingą operaciją automatinė kosminė laboratorija „Philae“ atsiskirs nuo Europos kosmoso agentūros (ESA) palydovo „Rosetta“ ir nusileis ant kometos, skriejančios už 510 mln. kilometrų nuo Žemės.

Nedidelio kalno dydžio kometa sekmadienį praskriejo šalia Marso, pradžiugindama astronomijos entuziastus kartą per milijoną metų pasitaikančiu prasilenkimu. Kometa „Siding Spring“ (C/2013 A1) buvo labiausiai priartėjusi prie Raudonosios planetos sekmadienį 18 val. 27 min. Grinvičo (21 val. 27 min. Lietuvos) laiku, skriedama 203 tūkst. kilometrų per valandą greičiu. Tuo metu „Siding Spring“ buvo tik už 139,5 tūkst.

Sekmadienį Marsas sulauks nekviestų svečių. Tiksliau, viešnios – didžiulės kometos. Palyginus su ja, garsioji Čuriumovo-Gerasimenkos kometa, ant kurios po mėnesio leisis ESA zondo „Rosetta“ nusileidimo aparatas „Philae“, tėra vos 3 km skersmens nykštukas. Bet ar pamenate, kaip tas „nykštukas“ atrodė modeliuotose nuotraukose virš Los Andželo? O štai Marso link švilpia 16 kartų didesnis sviedinys – 50 km skersmens kometa C/2013A1, dar vadinama Saiding Springu.

Europos kosmoso agentūra (ESA) trečiadienį patvirtino išrinkusi vietą ant kometos paviršiaus, kur kitą mėnesį turėtų būti nutupdyta kibernetinė laboratorija. Šaldytuvo dydžio zondas „Philae“ turėtų nutūpti „J srityje“, prioritetinėje nusileidimo ant kometos 67P/Čuriumov-Gerasimenko vietoje, sakoma agentūros pranešime. Lapkričio 12 dienos operacija bus pirmasis bandymas per visą kosmoso tyrimų istoriją nutupdyti kibernetinę laboratoriją ant toli kosmose skriejančios kometos paviršiaus.

Europos kosmoso agentūra (EKA) pirmadienį atskleidė vietą kometoje, kur lapkritį mėgins nutūpti tyrimų zondas, pirmasis žmonijos istorijoje pasieksiąs šią amžiną Saulės sistemos klajūnę.

Galiausiai pasiekęs 67P/Churyumov-Gerasimenko kometą, Rosetta zondas pasirengė pagelbėti narplioti vandenynų atsiradimo Žemėje klausimą. Rosetta zondas įėjo į istoriją praeitą savaitę, kai pirmasis pradėjo suktis apie kometą. Dabar jis turi imtis pagrindinės savo misijos: išsiaiškinti 67P/Churyumov-Gerasimenko kometos paslaptis ir jos ryšius su gyvybe Žemėje. Europos kosmoso agentūros (ESA) zondas jau atsiuntė neįtikėtinas svetimo peizažo nuotraukas.

Europos kosmoso ekspertai penktadienį pranešė sėkmingai „pažadinę“ šaldytuvo dydžio kibernetinį zondą, turintį tapti pirmuoju kosminiu aparatu, nutūpsiančiu ant kometos branduolio paviršiaus. 100 kilogramų sveriantis zondas „Philae“ buvo pažadintas po ilgiau nei trejus metus trukusios hibernacijos, pradedant svarbiausią etapą milijardą JAV dolerių kainavusioje misijoje, startavusioje prieš daugiau kaip dešimtmetį.

Europos kosmoso agentūros (ESA) VLT (Very Large Telescope) teleskopu Čilėje padarytose nuotraukose pirmą kartą nuo 2013 m. spalio pasirodė 67P/Čiurumovo-Gerasimenko kometa. Dabar ji vėl išniro iš už Saulės žvelgiant iš Žemės pusės, praneša „Space.com“. Ši kometa yra ESA kosminio zondo „Rosetta“ tyrimų programos tikslas.

Šiandien prie Saulės maksimaliai priartėsiančios kometos ISON ryškis staiga smarkiai padidėjo. Australų astronomas Robertas Matsonas paskelbė, kad ISON ryškis dabar atitinka ryškiausios danguje žvaigždės – Sirijaus – ryškį.

Net jei suartėjimo su Saule dienomis subyrės ir nustos egzistuoti, kometa ISON atsisveikinimui gali surengti įspūdingą spektaklį – panašų į tą, kokį Žemės gyventojams 2011 m. gruodį dovanojo iliustracijoje matoma Lavdžojaus kometa. 2012 m. rugsėjį atrasta ir didžiulio populiarumo sulaukusi kometa ISON arčiausiai Saulės atsidurs rytoj, lapkričio 28 d. Tada ją nuo mūsų šviesulio skirs 1,16 mln.

JAV astrofizikai nesutaria, kas ištiks kometą ISON, kai ji ketvirtadienį praskries labai arti Saulės, tačiau dauguma įsitikinę, kad ji suirs. Iš ledo ir kosminių dulkių sudarytos kometos yra prieš milijardus metų vykusio žvaigždžių ir planetų formavimosi proceso liekanos. Kai kometa priartėja prie karštos žvaigždės, tokios kaip Saulė, jų branduoliai gali visiškai išgaruoti arba subyrėti.

Kalifornijos technologijų instituto astronomai iš lapkričio 21 - 25 d. darytų kometos ISON radioastronominių stebėjimų duomenų spėja, jog uodeguotoji viešnia galimai jau suiro, nors prie Saulės maksimaliai priartės tik poryt, lapkričio 28 d. Pastarąsias šešias paras Ispanijoje ir JAV veikiančiais teleskopais kometą ISON įdėmiai sekė Milimetrinės radioastronomijos instituto (IRAM) ekspertai.

Nuo lapkričio 7 d. kometa ISON pradėjo smarkiai ryškėti. Tačiau Liudviko-Maksimiliano universiteto (Vokietija) Saulės sistemos tyrimų instituto astronomai prieš keletą dienų stebėdami kometą atkreipė dėmesį, kad uodeguotoji viešnia „užsiaugino“ ir sparnus. Astronomai mano, kad prieš keletą dienų (lapkričio 14-16 d.) nuo kometos ISON galvos atskilo keletas stambių fragmentų. Būtent taip aiškinamas sparnus primenančių struktūrų atsiradimas.

Prieš kelias dienas pastebėtas staigus kometos ISON ryškio padidėjimas sukėlė ją stebinčių astronomų įtarimą, kad jai vis labiau artėjant prie Saulės ir šylant, iš branduolio gelmių galėjo prasiveržti stiprus susikaupusių dujų ir dulkių srautas. Neatmetama galimybė, kad galėjo suskilti ir ledinis kometos branduolys.

Už maždaug 450 mln. kilometrų nuo Žemės sprogo prie Saulės artėjanti kometa C/2012 X1 (LINEAR), pranešė „Spaceweather.com“. Ją stebėję astronomai mėgėjai informavo, kad spalio 21 dieną šios kometos ryškis staiga išaugo 100 kartų lyginant su prognozuotoju, o pačios kometos atmosfera dabar primena 2007 m. sprogusią 17P/Holmeso kometą.

Naujausio tyrimo rezultatai, paskelbti žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences", byloja, kad prieš 12,9 tūkst. metų Kvebeko apylinkėse (Kanada) nukrito didžiulis meteoritas ar kometa, rytinėje Šiaurės Amerikos žemyno pakrantėje sukėlusi išsilydžiusių uolienų lietų. Po šio įvykio prasidėjo staigus klimato atšalimas ir paskutinis ledynmetis, per kurį išmirė daug stambių žinduolių rūšių (pvz., kardadančiai tigrai, mastodontai, gigantiškieji tinginiai ir kt.), skelbia „LiveScience.

NASA Spitzerio kosminis infraraudonųjų spindulių teleskopas birželio 13 dieną padarė naujas ISON kometos, artėjančios į vidinę Saulės sistemos dalį, nuotraukas. „Šimtmečio kometa“ neretai vadinama ISON šių metų rudenį gali tapti įspūdingu dangaus objektu, galbūt net prilygsiančiu 1680 m. danguje matytai ir didelį nerimą kėlusiai Didžiajai kometai. Ji buvo matoma net dienos metu, o jos nepaprastai žėrinti ilga uodega Europoje buvo laikoma didelę nelaimę pranašaujančiu ženklu.

Kometa ISON skambiai vadinama „amžiaus kometa“. 2013 metų pabaigoje ji dangų turėtų nušviesti net ryškiau nei Mėnulis. Tačiau dabar atsirado spėlionių, kad rezultatai gali nuvilti, rašo space.com. Kai kometą pirmą kartą aptiko rusų astronomijos mėgėjai, ji nuo Saulės skriejo už maždaug 620 mln. mylių. Tuomet ISON buvo 100 tūkst. kartų blankesnė už bet kurią plika akimi matomą žvaigždę. Tik šiek tiek vėliau nustatyta, kad 2013 m. lapkričio 28 d. kometa prie Saulės priartės per 730 tūkst. mylių.

NASA Žemei pavojingų objektų skyriaus tyrėjai paskelbė, kad naujausi „Saiding Springo“ kometos („C/2013 A1“) stebėjimai sudarė galimybes patikslinti kometos trajektoriją. Paaiškėjo įdomus dalykas: pasirodo, kometa praskris arčiau Marso nei buvo skaičiuota iki šiol, tačiau jos šansai įsirėžti į Marsą 2014 metais yra mažesni nei buvo skaičiuota, informuoja Universetoday.com.

„Egzistuoja maža, tačiau nepaneigta tikimybė, kad kitų metų spalį į Marsą rėšis kometa 2013 A1“, - tvirtina NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorijos tyrėjas Donas Jomansas (Don Yeomans). Toks įvykis tyrėjams būtų neeilinė proga: vieni jį vertina kaip „gigantišką klimato eksperimentą“, kiti – kaip „įvykį, po kurio Marse gali pasidaryti šilčiau ir drėgniau nei yra dabar“. Tretiems tai būtų puikus šansas siųsti pirmąją žmonių misiją, kuriai kometos smūgis būtų ne žalingas, o kaip tik nepaprastai nau...

Šiemet Velykos sutampa su gana intensyviu kosminiu judėjimu Žemės prieigose. Jei tik dangus bus giedras, švenčių dienomis netrukus po saulėlydžio plika akimi dangaus skliaute turėtume įžiūrėti kometą. Nors oficialiai ji vadinama „Pan-STARRS“ (C/2011 L4), ji taip pat buvo praminta ir „Velykų kometa“, rašo Italijos dienraštis „Corriere della Sera“. Ši kometa buvo atrasta 2011 m. birželio 6 d. 1,8 metro skersmens „Pan-Starrs 1“ teleskopu Havajuose.

Nuo penktadienio šiaurės pusrutulyje bus galima stebėti dangumi praskriejančią kometą, praneša BBC. Kometa „C/2011 L4 Pan-Starrs“ nuo kovo 8 dienos turėtų būti matoma su žiūronais ar teleskopu, bet po kelių dienų ji taps ryškesnė ir matoma plika akimi. Astronomai pietų pusrutulyje jau stebėjo šią kometą ir teigia, kad ji buvo tokio ryškumo kaip Didžiųjų Grįžulo Ratų žvaigždės. Kometa pirmą buvo pirmą kartą pastebėta 2011 metais „Pan-Starrs“ teleskopu Havajuose.

Iki šiol tik Pietų pusrutulyje matoma ryški kometa „Pan-STARRS“ (C/2011 L4) nuo šio ketvirtadienio, kovo 7-osios, bus matoma ir Šiaurės pusrutulio dangaus skliaute. Jei tik leis oro sąlygos, ją bus galima pamatyti plika akimi maždaug po pusvalandžio nuo saulėlydžio, kybančią labai žemai horizonto vakarų–pietvakarių kryptimi, praneša space.com.

Jei kitais metais Marsas susidurtų su kometa C/2013 A1, jo klimatas po šios kosminės katastrofos smarkiai pasikeistų, mano mokslininkai. Tiesa, neaišku, ar Raudonajai planetai tokiu atveju grėstų globalinis atšilimas, ar atšalimas. Šių metų sausį atrasta maždaug 50 kilometrų skersmens kometa C/2013 A1 prie Marso labiausiai priartės 2014 m. spalio 19 dieną.

Astronomai teigia, kad 2014 metų spalį Marsą gali ištikti didžiulė katastrofa – su planeta gali susidurti kometa C/2013 A1. Tai sukeltų sprogimą, prilygstantį 20 milijardų megatonų trotilo sprogimui, praneša „RIA Novosti”. Kometą C/2013 A1 šių metų pradžioje atrado Saiding Springo observatorijos Australijoje astronomai.

Šiais metais nakties danguje turėsime galimybę stebėti dvi ryškias kometas, gerai įžiūrimas plika akimi, praneša NASA. Apie vieną iš jų, ISON (C 2012 S1), dar vadinamą šimtmečio kometa, jau ne kartą esame rašę. Astronomų manymu, kai rudenį ji labiausiai priartės prie Žemės, taps tokia ryški, kad bus matoma net dienos metu. Kai kurie mokslininkai net prognozuoja, kad tuo metu ši kometa švies ryškiau už Mėnulio pilnatį.

NASA kosminis zondas „Deep Impact“ pirmą kartą nufotografavo kometą ISON (C 2012 S1), kurią kai kurie astronomai vadina „šimtmečio kometa“: šiemet pasiekusi vidinę Saulės sistemos dalį ji ilgainiui taps tokia ryški, kad bus matoma net dienos metu. „Deep Impact“ nuotraukoje matomas šviesus kometos branduolys, judantis tolimų žvaigždžių fone. Ši nuotrauka buvo padaryta sausio 17 - 18 d. NASA zondui skriejant maždaug 793 mln. kilometrų atstumu nuo ISON kometos, praneša „Space.