kolumbariumas

Panevėžyje šalia Kristaus Karaliaus katedros kapinių planuojama statyti kolumbariumą, pranešė savivaldybė. Šiems darbams atlikti jau parengtas techninis projektas. Tarp „Grauduvos“ laidojimo namų ir Žagienės gatvės esančiame 1,6 hektaro plote planuojama įrengti 115 sekcijų, sudarančių kolumbariumą.

Panevėžyje šalia Kristaus Karaliaus katedros kapinių planuojama statyti kolumbariumą, pranešė savivaldybė. Šiems darbams atlikti jau parengtas techninis projektas.  Tarp „Grauduvos“ laidojimo namų ir Žagienės gatvės esančiame 1,6 hektaro plote planuojama įrengti 115 sekcijų, sudarančių kolumbariumą.

Seimui leidus nuo lapkričio gyventojams nebemokėti už nišas savivaldybių įrengtuose kolumbariumuose, tuo galės pasinaudoti ne visų didmiesčių gyventojai. Už vietas kolumbariumuose teks ir toliau mokėti vilniečiams bei kauniečiams, nes tuose miestuose šios mirusiųjų palaikų saugojimo vietos įrengtos ne savivaldybių, o privačiomis lėšomis. Vilniuje – beveik 600 laisvų vietų ir visos mokamos Vilniuje veikia trys kolumbariumai – Kairėnų, Liepynės ir Sudervės kapinėse.

Populiarėjant mirusiųjų kremavimui, Vyriausybė siūlo keisti ne tik urnų laidojimo tvarką, bet ir leisti žmonėms rinktis – nori artimojo pelenus laidoti į žemę, ar laikyti kolumbariume. Iki šiol tai galėjo daryti tik juodai dienai pinigų susitaupę mirusiųjų artimieji, arba tie, kas gauna didesnes pajamas. Mat kai kur vieta kolumbariume kainuoja tūkstantį ir daugiau eurų. Aplinkos ministerija siekia, kad savivaldybės lėšomis statomi kolumbariumai būtų nemokami.

Kaune sparčiai pildantis vietomis kolumbariumuose, savivaldybė nusprendė diferencijuoti jų kainas, dvigubai brangiau įvertindama vietas prestižinėse Petrašiūnų kapinėse. Kaip nurodė projektą parengusi savivaldybė, laidojimas urnose yra smarkiai išpopuliarėjęs ir siekia 60 proc. visų palaidojimų, tad daugėja ir laidojimų kolumbariume. Šiuo metu Petrašiūnų ir Romainių kapinėse jau užimta 80 proc. kolumbariumų, todėl jie turėtų užsipildyti per vienerius metus.

Šiandien vis daugiau žmonių išreiškia pageidavimą po mirties būti kremuoti, o išskirtiniai kolumbariumai visame pasaulyje ilgainiui tapo ne tik atminimo vietomis, bet ir turistų lankomais objektais. Atvykus į iš pažiūros tradicines urnų saugojimo vietas galima bent trumpam pasijausti lyg futuristiniame filme arba pasigrožėti tūkstančių LED lempučių šviesa.

Kasmet žiniasklaidoje pasklinda kalbos, kur vienaip ar kitaip kartojama: draudžiama bet kur barstyti artimųjų pelenus, nes tai draudžia valstybės įstatymai. Tačiau įdomiausia tai, kad įstatymuose toks draudimas konkrečiai neįvardijamas, o dėl jo ginčijasi net specialistai.

Nelegalūs statiniai dygsta ne tik kokiuose nors parkuose, bet ir …kapinėse. Vilniaus Rokantiškių kapinėse išdygo nelegalus kolumbariumas. Statininys iškilo privataus žmogaus nuosavo kapo teritorijoje nesuodus nei savivaldybei, nei kapinių administratoriui. Apsukrus kapo šeimininkas dar ir sugalvojo čia pat susukti versliuką – jau buvo paskelbęs apie kolumbariumo nišų nuomą.

Prieš kiek daugiau nei mėnesį vilniečius pašiurpino plėšikų išpuolis Sudervės kapinėse – per naktį buvo nuniokoti 22 kolumbariumai. Vandalai nulaužė ir pavogė iš viso 23 bronzines žvakides. Tai jau antras per šiuos metus išpuolis šiame kolumbariume. Tačiau į portalą tv3.lt kreipėsi moteris, kuri tikino, kad tai ne didžiausia problema. Jų teigimu, minėtose kapinėse esantis kolumbariumas – nesaugus jau ir pačioms urnoms.

Skaudi žinia praėjusių metų lapkričio 20-osios vakarą Klaipėdoje iš 14-ojo viešbučio aukšto iškritusios ir užsimušusios garsios 22 metų manekenės Dovilės Didžiūnaitytės artimiesiems – kovo 20-ąją išniekinti 22 kolumbariumai Sudervės kapinėse, tarp kurių kolumbariumas, kuriame saugoma Dovilės urna su palaikais.

Lietuvos kapinėse esantys kolumbariumai pilnėja ne taip sparčiai, kaip manyta ėmus juos įrengti, nes daugumą urnų su kremuotais artimųjų palaikais žmonės užkasa į kapaviečių žemę, trečiadienį pranešė „Lietuvos žinios“. Pavyzdžiui, Vilniuje kolumbariumuose užimta apie 15 proc. vietų, informavo savivaldybės atstovai. Kėdainių kolumbariume yra 214 kriptų, kurių kiekvienoje telpa keturios urnos. Kėdainių kolumbariumas veikia trečius metus, jame užimta 20 kriptų, rašo dienraštis.

Lietuvai palydėjus iškilią menininkę Galiną Dauguvietytę paaiškėjo, kad gimtinės žemėje jos urna galėjo būti užkasta nelegaliai. Pasirodo užkasti urną su artimojo pelenais kur nori, ar išbarstyti artimojo pelenų pavėjui jo paties pageidautoje vietoje – mūsų įstatymai neleidžia. Garsenybės poilsio vietos dabar, žinoma, niekas neturėtų kapstyti, tačiau aiškėja, kad Lietuvoje veikiantys kremuotų palaikų laidojimo įstatymai neleidžia mums pasielgti taip, kaip įsivaizduojame.

Šiaulių Ginkūnų kapinėse statomo kolumbariumo pabaigtuvių šiauliečiai gali tikėtis jau spalio pabaigoje. Dabar planuojama įrengti vienuolika gelžbetoninių modulių, kuriuose tilptų 264 urnos, o vėliau – dar aštuonis modulius. Už vietą kolumbariume teks sumokėti vienkartinį – 1700 Lt – mokestį. Ginkūnų kapinėse kolumbariumas įrenginėjamas šalia centrinio įėjimo į kapines, netoli paminklo tremtiniams.

Šiauliuose, Ginkūnų kapinėse, bus statomas kolumbariumas. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius Gedeminas Vyšniauskas patvirtino viešojo pirkimo komisiją, kuri vykdys dalies kolumbariumo Ginkūnų kapinėse statybos darbų pirkimo procedūras, pranešė savivaldybė. "Jei konkursas ir statybos darbai vyks sklandžiai, jau rugpjūčio 1-ąją Ginkūnų kapinėse galime turėti kolumbariumą", - sakė administracijos direktorius.

 Panevėžyje pradedamas statyti kolumbariumas, pranešė savivaldybė. Panevėžio miesto savivaldybė su bendrove "Šilo statyba" pasirašė kolumbariumo statybos sutartį. Darbai turėtų būti baigti iki metų pabaigos. "Dabar viešuoju pirkimų būdu esame nupirkę pirmojo statybų etapo darbus. Bus suformuotas reljefas, įrengti takeliai, pastatytos keturios kolumbariumo sienelės su 424 keturvietėmis nišomis, mažosios architektūros elementai (suoliukai, šiukšliadėžės), granito stendas.

Ginkūnų kapinėse turėjusio išdygti kolumbariumo šiauliečiams teks palaukti iki kitų metų. Taip nusprendė Šiaulių miesto savivaldybės administracija. Nors planuota, kad už miesto biudžeto lėšas maždaug keturių su puse šimto vietų kolumbariumas turėtų būti pastatytas dviem etapais ir pirmieji darbai būtų prasidėję dar šiemet, tačiau administracijos direktorius Vladas Damulevičius sako, kad norėjosi šį projektą užbaigti iš karto.

Dar tik baigtas projektuoti Panevėžio kolumbariumas jau neturi ramybės. Savivaldybė skelbia nesurandanti, kas maždaug tūkstančio vietų sienelę urnoms ant buvusio šiukšlyno pastatytų už pusę milijono litų.  Sąlygas diktuoja statybininkai Nuolat kylančių būsimo kolumbariumo kainų viražai keistai atrodo ne tik valdžioje nesėdintiems vietos politikams, bet ir laidojimo paslaugas teikiantiems miesto verslininkams.

Birželio 25 dieną baigėsi apklausa dėl kolumbariumo būtinybės Tauragėje. Pasisakiusiųjų ne tiek ir daug, bet visi jie už tai, kad mūsų rajone kolumbariumo reikia. Apklausa skelbta Tauragės rajono mero Prano Petrošiaus iniciatyva. Ja siekta išsiaiškinti, ar tauragiškiams reikalingas kolumbariumas. Kaip „Tauragės kurjeriui“ pranešė mero patarėja Rita Grigalienė, savo nuomonę elektroniniu paštu pareiškė apie 30 respondentų, ir visi jie pritarė minčiai, kad Tauragėje kolumbariumas reikalingas.

Rita ŽADEIKYTĖ   Šiaulių kolumbariumo statyba nukeliama kitiems metams. Vėluoja projektuotojai. Be to, norima statyti didesnį kolumbariumą, nei planuota, o tai reiškia, kad reikės daugiau Savivaldybės biudžeto lėšų. Statys didesnį, nei žadėta Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius Vladas Damulevičius pranešė, kad šiemet kolumbariumas Ginkūnų kapinėse tikriausiai neatsiras.

  Agnė Kairiūnaitė, LRT radijas, LRT.lt Šalyje daugėja kolumbariumų: jie jau veikia sostinėje, Klaipėdoje, Kaune, Kretingoje bei Rokiškyje. Steigti kolumbariumus taip pat rengiamasi Panevėžyje, Utenoje bei Šiauliuose. Netrukus veikti pradeda dar vienas kolumbariumas, įrengtas Jonavoje. Šiuo metu Šmatų kapinėse Jonavoje pastatytame kolumbariume įrengtos 45 nišos. Vieta čia kainuoja 2,5 tūkst. litų.

 Jei šiųmetis Panevėžio biudžetas būtų padalytas miesto gyventojams, kiekvienas per metus gautų 2076 Lt pajamų, o išleisti planuotų 2148 Lt. Kiekvienam po 2000 Lt Per 90 mln. Lt skolų turinčios Aukštaitijos sostinės neapleidžia optimistinės mintys šįmet išleisti daugiau, nei pajėgia surinkti į iždą. Miesto Tarybos patvirtinto 2013-ųjų Panevėžio biudžeto planuojamos pajamos siekia 202 mln. 482 tūkst. Lt, numatomos išlaidos – 209 mln. 470 tūkst. Lt. Išlaidos išdalytos pagal 15 programų.

Užstrigus naujų miesto kapinių įrengimui, Šiaulių miesto valdžia per daug nesuka galvos ir džiaugiasi radusi alternatyvą - kolumbariumą. Daušiškių kapinių detalusis planas, vertinant optimistiškai, turėtų būti parengtas tik šių metų rudenį, tad realūs kapinių įrengimo darbai ir šiemet neprasidės.

Kauno miesto taryba ketvirtadienį patvirtino urnų su mirusiųjų pelenais laidojimo kolumbariumų nišose įkainius. Tai padaryti Seniavos ir I Romainių kapinių kolumbariumuose kainuos 1,5 tūkst. litų, Petrašiūnų kapinėse – 1,8 tūkst. litų. Pastarosios viešosios kapinės yra paveldo objektas, čia kolumbariumų įrengimo sąnaudos bus didesnės, dėl to ir vieta urnai – brangesnė.

Daug metų apie kolumbariumą kalbantis, bet jo iki šiol neturintis Panevėžys galbūt įkurs net du. Miesto ūkio skyriaus vedėjas Antanas Karalevičius teigia, kad dviejų vietų žmonių palaikų pelenams laidoti nėra per daug. Iki šiol Savivaldybės akys krypo tik į Ramygalos gatvės kapines, o dabar jau numatytos galimos vietos kolumbariumui ir Šilaičių kapinėse. Vakar Miesto ūkio ir aplinkos komitetas surengė išvažiuojamąjį posėdį apžiūrėti kolumbariumui statyti tinkamų vietų.

Kolumbariumai populiarūs daugelyje pasaulio šalių. Lietuvoje jų atsirado XX amžiuje. Jų yra Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, bet jie visi jau užpildyti. Kaune ketinama statyti keletą naujų. Kolumbariumų poreikis darosi vis aktualesnis, nes vis daugiau mūsų tautiečių pareiškia valią, kad po mirties jų palaikai būtų sudeginti. O praėjusių metų pabaigoje Kėdainiuose ėmus veikti krematoriumui kolumbariumų poreikis dar labiau padidėjo.

Ketvirtadienį Kauno miesto taryba turėtų apsispręsti dėl kolumbariumų įrengimo kai kuriose miesto kapinėse. Siūloma kur tik įmanoma, juos kapinių pusėje „prilipdyti“ prie kapines juosiančių tvorų. Planuojama, jog pirmasis kolumbariumas mieste bus pastatytas iki kitų metų Vėlinių, ir taip bus iš dalies sumažinta šiuo metu ypač aktuali laidojimo vietų stygiaus problema Kaune.

Kėdainiuose veiklą pradėjus pirmajam krematoriumui šalyje, Kaune svarstomos galimybės įrengti kolumbariumus. Įmonės „Kapinių priežiūra“ duomenimis, kolumbariumus būtų galima įrengti septyniose iš 25 miesto kapinių. Daugiausiai, apie 1,5 tūkst. vietų turintis statinys galėtų atsirasti pirmosiose Romainių kapinėse. Mažesnius, daugiau kaip pusės tūkstančio vietų kolumbariumus siūloma įrengti antrosiose Romainių ir Petra šiūnų kapinėse.

Laidojimo tradicijos Lietuvoje keičiasi ir vis daugiau žmonių pasirenka artimųjų kremavimą. Teigiama, kad toks laidojimo būdas pigesnis ir paprastesnis. Bet ar iš tiesų taip yra Lietuvoje? Maždaug po mėnesio Kėdainiuose pradės veikti vienintelis šalyje krematoriumas ir palaikų deginti nebereikės vežti į užsienį. Tačiau lieka problema, kur urnas su palaikais laidoti, nes kolumbariumų Lietuvoje beveik nėra.

Pa­ti iš­si­ka­su­si sau duo­bę, be­pla­nuo­da­ma įreng­ti nau­jas ka­pi­nes Dau­šiš­kiuo­se ir į tą duo­bę įme­tu­si net 9 mln. li­tų, Šiau­lių val­džia nau­jas ka­pi­nes ga­lės pa­siū­ly­ti ge­riau­siu at­ve­ju po dve­jų me­tų. Šiau­liuo­se kas­met vi­du­ti­niš­kai palaido­ja­ma 1,5 tūkst. žmo­nių, o vie­tų ka­pi­nė­se be­veik ne­bė­ra.

Statistikos departamento duomenimis, kasmet mūsų šalyje miršta per 40 tūkstančių žmonių. Artimo netektis – ne vien liūdnos atsisveikinimo minutės, bet ir rūpesčiai: kur bus supiltas naujasis žemės kauburėlis, kaip jį lankysime ir prižiūrėsime. Bepigu buvo seniau, kai daugelis mūsų gyvenome čia pat: kartą ar du per metus vistiek nuvažiuodavome, kad ir į kitą Lietuvos pakraštį – pavasarį gėlių pasodinti, o vėlyvą rudenį ir žvakutę uždegti.

Panevėžio miesto Šilaičių kapinėse vietos laidojimui likę maždaug metams. Šiemet kapines planuojama praplėsti dar keliais hektarais, tačiau ir jų užtektų ne taip jau ilgam. Situaciją gali palengvinti nebent krematoriumas. Daugelis Lietuvos miestų jau dabar priversti rūpintis, kur teks laidoti mirusiuosius artimiausioje ateityje, nes vietos kapinėse mažėja. Todėl tiek daug vilčių dedama į šią gegužę veikti pradėsiantį pirmąjį šalyje krematoriumą.

Anot specialistų, Klaipėdos kapinėse vietų pakaks tik artimiausiems 6–10, Vilniaus kapinėse – 10, Kauno – 30 metų. Nors pirmojo Lietuvoje krematoriumo Kėdainiuose pirmąją kremavimo liniją planuojama paleisti dar šią gegužę, savivaldybių atstovai vis dar labiau linkę ieškoti papildomų teritorijų tradicinėms kapavietėms arba siūlyti laidoti artimuosius šeimų kapuose, nei imtis kremavimo idėjos populiarinimo.