kolegijos

Šiemet Lietuvos aukštosios mokyklos sulaukė daugiau studentų nei praėjusiais metais. Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) prezidento profesoriaus dr. Prano Žiliuko teigimu, nors per pastarąjį dešimtmetį į universitetus ir kolegijas stojančiųjų sumažėjo, šių metų duomenys nuteikia optimistiškai. „Rezultatai labai geri. Nesumažėjo kol kas pas mus ir pačių abiturientų, beveik pora šimtų daugiau.

Vyriausybė trečiadienį numatė atnaujinti ir stiprinti kolegijų tinklą, kai kurias iš jų reorganizuojant ir sujungiant. Dalies institucijų pertvarkai dar turės pritarti Seimas. Švietimo, mokslo ir sporto ministro Gintauto Jakšto teigimu, poreikį atnaujinti ir stiprinti kolegijų tinklą lemia taikomosios mokslo veiklos stiprinimo bei dėstytojų skatinimo vykdyti mokslinius tyrimus, kolegijų studijų kokybės, studentų skaičiaus kolegijose mažėjimo problemos.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos suburta komisija įvertino valstybinių kolegijų parengtus veiklos stiprinimo projektus, rašoma pranešime spaudai. Ekspertai rekomenduoja įgyvendinti penkis valstybinių kolegijų jungimosi projektus, dalį kolegijų reorganizuoti steigiant naujus padalinius universitetų sudėtyje. Šie siūlymai dar bus teikiami svarstyti Vyriausybei.

Trečiadienį pristatyti naujausi Lietuvos aukštųjų mokyklų reitingai. Lyderių pozicijose – anksčiau geriausiomis įvertintos ugdymo įstaigos. Žurnalo „Reitingų“ autoriai pateikė 2023 m. aukštųjų mokyklų reitingus. Jau dešimtą kartą pristatytas lyginamasis studijų krypčių vertinimas. Universitetų reitingas Universitetai vertinti pagal 39 skirtingus parametrus, sugrupuotus į penkis stambius kriterijus, kurių svoris svyruoja nuo 10 iki 25 taškų.

Valstybinės kolegijos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai pateikė projektus, kaip ketina stiprinti savo veiklą, dalis siūlo susijungti su kita kolegija ar universitetu, penktadienį pranešė ministerija.

Vyriausybė trečiadienį patvirtino 2023–2024 metų valstybinių kolegijų tinklo stiprinimo veiksmų planą, kuriuo numatoma jų reorganizacija. Pagal planą, kolegijos iki 2029 metų privalėtų turėti bent 1200 studentų, o absolventų įsidarbinimas pagal kvalifikaciją turėtų pasiekti ne mažiau kaip 76 procentus, taip pat nustatomi rodikliai dėl akademinio personalo.

Trečiadienį Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje (ŠMSM) pristatytas valstybinių kolegijų tinklo stiprinimo planas, kuris bus svarstomas Vyriausybės posėdyje. Naujajame plane numatoma, kad iki 2029 metų kolegijos privalėtų turėti bent 1200 studentų. „Lietuvos ir Vyriausybės tikslas pagrindinis labai aiškus – kad Lietuvos aukštasis mokslas būtų konkurencingas ir pasaulinio lygio, galėtų konkuruoti globaliai, dėl talentų, dėl dėstytojų, dėl mokslininkų.

„Reitingo“ žurnalų autoriai sudarė 2022 m. Lietuvos aukštųjų mokyklų reitingą. Vertinta, keliose aukštųjų mokyklų studijų kryptyse geriausiai parengti bakalauro ir magistrantūros studentai. Lyderių pozicijos nesikeičia – jas užima tos pačios ugdymo įstaigos. Tiesa, atotrūkis tarp pirmas ir antras vietas užimančių universitetų ir kolegijų – ryškus. Žurnalo „Reitingai“ autoriai trečiadienį pristatė naujausius aukštųjų mokyklų reitingus ir vertinimus.

Žurnalo „Reitingai“ autoriai sudarė šalies geriausių švietimo įstaigų rezultatus ir vertinimus. Reitingų viršūnėje – ne tik elitinės gimnazijos, bet ir neatrankinės mokyklos. Didžiausiu skauduliu šalies mokyklose išlieka matematika, o dėl jos kritikos strėlės krenta Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM). Ekspertai ragina ministeriją mažiau žadėti, bet imtis realių veiksmų. Pokyčių reikalauja ir rusų kalba mokyklose. Skelbiama, kad net 75 proc.

Žurnalas „Reitingai“ pagal švietimo kokybę įvertino Lietuvos aukštąsias mokyklas. Lyderių gretose atsidūrė ir pernai pirmavę universitetai bei kolegijos. O štai kitos švietimo įstaigos arba prarado savo pozicijas, arba kopė aukščiau. Portalas tv3.lt kviečia tiesiogiai stebėti spaudos konferenciją, kur pristatomi tyrimų rezultatai. Tyrimo autoriai vertino tiek valstybinius, tiek privačius universitetus bei kolegijas.

Birželio 1 dieną prasidės šių metų priėmimas į trumpąsias studijas šalies kolegijose. Tokios studijos yra naujovė švietimo įstaigose, penktadienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Jų absolventai per 1,5–2 metus galės įgyti rinkoje paklausiausias specialybes.  Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė patvirtino šiųmetę konkursinę eilę stosiantiesiems į trumposios pakopos valstybės finansuojamas studijų vietas.

Naujausiame Lietuvos aukštųjų mokyklų reitinge karaliauja Vilniaus universitetas. Jis, kaip ir kasmet, pirmauja pagal tai, keliose studijų kryptyse geriausiai parengia bakalauro ir magistrantūros studentus, palyginus su kitomis aukštosiomis mokyklomis. Žurnalas „Reitingai“ trečiadienį pristatė naujausius aukštųjų mokyklų reitingus ir vertinimus. Jau aštuntą kartą pristatytas lyginamasis universitetų studijų krypčių vertinimas.

Lietuvoje veikia toli gražu ne viena aukštoji mokykla, kuriai nesvarbu, kokio gabumo studentus ji pritrauks, teigia švietimo specialistai. Maža to, esama ir tokių aukštųjų mokyklų, kurios į savo gretas mieliau priima ne puikiai besimokančius abiturientus, o tuos, kurie gali susimokėti už savo mokslus. Žurnalas „Reitingai“ pristatė naujausius aukštųjų mokyklų reitingus ir vertinimus.

Šiemet universitetų ir kolegijų reitingai – kitokie nei iki šiol. Reitingų sudarytojai nusprendė atsisakyti studentų nuomonės apie jų aukštąsias mokyklas. Palyginus su praėjusiais metais, reitingų lentelėje matyti ryškus pokytis – Vytauto Didžiojo universitetas grįžo į geriausių valstybinių universitetų trejetuką. Žurnalas „Reitingai“ trečiadienį pristatė naujausius aukštųjų mokyklų reitingus ir vertinimus.

Kasmet įvairiais karjeros keliais pasukti norintys abiturientai suka galvą, kurią aukštąją mokyklą pasirinkti. Ne paslaptis, kad skirtingos aukštosios mokyklos skirtingai paruošia įvairių profesijų specialistus. Todėl portalas tv3.lt kviečia susipažinti, kurie universitetai ir kolegijos pirmauja pagal bakalaurų ir magistrų parengimą. Žurnalas „Reitingai“, kaip ir kasmet, pristatė geriausių Lietuvos aukštųjų mokyklų reitingą pagal tai, kaip jos paruošia bakalauro ir magistro specialistus.

Lietuvos aukštosios mokyklos netrukus atvers duris savo studentams. Tačiau baiminantis Covid-19 grėsmės, universitetai ir kolegijos bent dalį savo veiklos suplanavo vykdyti nuotoliniu būdu. O tais atvejais, kuomet studentai mokysis įprastiniu būdu, kai kurie universitetai numato, kad bus privalu dėvėti apsaugines kaukes. Portalas tv3.lt pasidomėjo, kaip dalis Lietuvos aukštųjų mokyklų ketina organizuoti paskaitas Covid-19 pandemijos metu.

Šalies universitetuose stojantieji labiausiai rinkosi studijuoti teisę Vilniaus universitete (VU) ir programų sistemas Kauno technologijos universitete (KTU), ketvirtadienį pranešė Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO). Jos teigimu, sutartis su VU dėl nemokamų teisės studijų sudarė 239 stojantieji, su KTU dėl programų sistemų – 235. Toliau penketuke – ekonomikos, medicinos ir politikos mokslų studijos VU, dėl jų sutartis sudarė atitinkamai 195, 167 ir ...

Geriausiai vertinamų Lietuvos aukštųjų mokyklų reitinguose matyti pokyčių – kai kurie universitetai šiemet pasiekė aukščiausius savo įvertinimus. Žurnalas „Reitingai“ trečiadienį pristatė skirtingų švietimo bei aukštojo mokslo institucijų reitingus ir vertinimus. Vienas jų – jau septintą kartą pristatomas institucinis šalies universitetų ir kolegijų reitingas. Iš viso universitetai buvo vertinti pagal 48 skirtingus parametrus, kurie yra sugrupuoti į šešis stambius kriterijus.

Numatoma, kad 2020 m. valstybės lėšomis į aukštąsias mokyklas bus priimta 16,5 tūkst. pirmakursių: iš jų 10,3 tūkst. į universitetus, 6,2 tūkst. į kolegijas. Tai 25 proc. daugiau nei buvo numatyta pernai.

Naujausi Lietuvos universitetų ir kolegijų reitingai išryškino geriausiai bakalauro ir magistro specialistus ruošiančias aukštojo mokslo kalves. Reitinguose matyti ne tik ryškus Vilniaus universiteto šuolis tarp pirmūnų, bet ir prastesnis nei anksčiau Klaipėdos universiteto, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ir Kauno kolegijos pasirodymas.

Į profesines mokyklas šiemet priimta 18 tūkst. moksleivių – aštuoniais šimtais daugiau nei pernai, trečiadienį pranešė Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMABPO). Bendrajame priėmime šiemet sutartis su profesinėmis mokyklomis sudarė 17 965 asmenų, pernai jų buvo 17 157. Tarp įstojusiųjų – 6,4 tūkst. moksleivių, dar neturinčių vidurinio išsilavinimo, bei beveik 11,6 tūkst. jau baigusiųjų dvylika klasių.

Lietuvos aukštosios mokyklos baigė antrąjį pagrindinio priėmimo etapą. Šiemet, lyginant su praėjusiais metais, antrajame priėmimo etape dalyvavo beveik tūkstančiu daugiau stojančiųjų, o daugiausiai kvietimų nemokamoms studijoms išdalino Vilniaus universitetas bei Vilniaus kolegija. Vis dėlto matyti, kad krinta mokamų studijų kolegijose populiarumas.

Atostogų metu laisvalaikį praturtinti gali ne tik knygos, filmai ar kelionės, bet ir savanorystė – galimybė įgyti karjerai ir asmenybės vystymuisi naudingos patirties, padedant spręsti visuomenei aktualias problemas. Galima rinktis iš kelių savanorystės formų: savanoriškos veiklos ir savanoriškos tarnybos, vietinės, nacionalinės ir tarptautinės, trumpalaikės arba ilgalaikės savanorystės.

Naujausi bendrojo ugdymo mokyklų bei aukštųjų mokyklų reitingai rodo, kad jau kelerius metus iš eilės šalies ugdymo įstaigų lyderiai nesikeičia. Naujausiuose reitinguose taip pat matyti, kuriose mokyklose geriausius pasiekimus pasiekia ketvirtokai bei aštuntokai, kurių aukštųjų mokyklų absolventus geriausiai vertina darbdaviai. Žurnalas „Reitingai“ penktą kartą pristato institucinį visų šalies gimnazijų reitingą.

Situacija švietimo bendruomenėje įtempta ne tik dėl ketvirtą savaitę besitęsiančių pedagogų streikų, bet ir dėl daugybės vienu metu vykdomų reformų. Kaip pastebi švietimo sistemą ir kokybę analizuojantys specialistai, reformos vykdomos pamirštant jų kokybę, o kai kurios netrukus startuosiančios švietimo naujovės gali paskatinti emigracijos bangą.

Naujausi šalies ugdymo įstaigų reitingai ne tik išryškino geriausiai abiturientus bei studentus paruošiančias mokslo kalves, bet ir atskleidė grėsmingas tendencijas.

Valstiečiai svarsto pokyčius švietimo sistemoje, kad stojant į aukštąsias mokyklas svarbesni būtų ne valstybinių brandos egzaminų rezultatai, o abiturientų pažymių vidurkiai. Tačiau ir mokytojai, ir mokiniai čia įžvelgia reikšmingų spragų ir abejoja pokyčių sėkme, kol švietimo sistema nebus reformuota iš esmės.

Trečiadienį Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) pristatė pirmuosius stojimo į aukštąsias mokyklas rezultatus. Šiemet stojančiųjų skaičius kiek mažėjo, kartelė stojantiesiems augo, o net 60 studijų programų susidomėjimo nesulaukė. Abiturientai kvietimų studijuoti sulauks ketvirtadienį, kol kas vyksta stojančiųjų pirmojo etapo prašymų nagrinėjimas. Pirmame etape stojimo prašymus pateikė 27,7 tūkst. stojančiųjų.

Baigę studijas dirba 7 iš 10 bakalauro ir 8 iš 10 magistro studijų absolventai, o jų atlyginimai, priklausomai nuo baigtų studijų krypties, svyruoja nuo 425 iki 1424 eurų, rodo atliktas tyrimas. Tendencijos jau kelerius metus nesikeičia – didžiausiais atlyginimais gali pasigirti informacinių technologijų specialistai, mažiausiais – humanitarinių ir meno studijų krypčių absolventai.

 Socialinių mokslų kolegija (SMK) atveria duris Kaune ir nuo šiol veiks visuose trijuose didžiausiuose Lietuvos miestuose – Klaipėdoje, Vilniuje ir Kaune. Kaune SMK įsikurs moderniame Verslo Parke AUŠRA, centrinėje miesto dalyje (Vytauto pr. 23). Pradėdama veiklą Kaune, SMK siekia sudaryti galimybes Kauno ir aplinkinių miestų jaunimui studijuoti nenutolstant nuo namų.

Bendrasis priėmimas į aukštąsias Lietuvos mokyklas prasidės birželio 1 dieną. Būsimų studentų laukia naujovės. Viena jų nustebino net ilgametę patirtį turinčius aukštųjų mokyklų atstovus. Šiemet norintiems gauti brandos atestatą, privaloma išlaikyti 2 brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros bei vieną laisvai pasirinktą.

Nerami metų pabaiga Lietuvos kolegijų bendruomenėse. Kol Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) rimtai užsiėmusi su universitetų jungimu ir profesinėmis mokyklomis, kolegijos gyvena nežinomybėje. O ši atsirado dar pavasarį, kai ŠMM prakalbo apie viso aukštojo mokslo tinklo pertvarką. Tik ta pertvarka kol kas aplenkė kolegijas, sukėlusi sumaištį po neaiškių ir net keistomis išvadintų garsiųjų jungimo galimybių.

Ar aušta laikai, kai žodžiai „aukštasis mokslas“ nebereikš nieko? Jei aukštasis mokslas prieinamas visiems, tai gal jis visai nebėra aukštasis. Aukštųjų mokyklų reitingai atskleidžia gąsdinančią problemą – žemiausius balus turintys studentai privačiose kolegijose laukiami išskėstomis rankomis.

Nauji šalies universitetų, kolegijų bei mokyklų reitingai išryškino ne tik geriausiai specialistus paruošiančias mokslo kalves, bet ir grėsmingas tendencijas. Šįkart reitinge matyti moksleivių žinių spragos – lietuvių kalbos ir matematikos egzaminų užduotys lengvėja, bet žinių moksleiviams vis tiek stinga.

Liepos 23 dieną LAMA BPO paskelbė pagrindinio priėmimo pirmojo etapo kvietimo rezultatus. Šiame etape prašymus pateikė 33 198 stojantieji (2014 m. – 35 550), iš jų 20 466 stojantieji yra šių metų abiturientai. 61 procentas stojančių aukščiausiu prioritetu rinkosi universitetų studijų programas, 39 procentai kolegijų.

Nors tarp stojančiųjų į universitetus ir kolegijas populiariausia sritis – socialiai mokslai, tačiau, LAMA BPO duomenimis, daugiausia stojančiųjų  į universitetines studijų programas pageidavimo pirmu numeriu nurodo mediciną. „LSMU Medicina yra populiariausia studijų programa, t. y. daugiausia stojančiųjų pageidauja studijuoti šią studijų programą pirmuoju prioritetu.

Virginija Motiejūnienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Magistro studijas pabaigusieji arba vientisųjų studijų absolventai Lietuvoje įsidarbina greičiau nei kolegijų absolventai ir gauna didesnius nei Lietuvos vidurkis atlyginimus. Tokią išvadą rodo Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro atliktas tyrimas. Specialistai tyrė, kaip pasiskirstė absolventai Lietuvos darbo rinkoje per metus nuo studijų baigimo ir kokį atlyginimą gavo.

Žinių radijas Kolegijos Lietuvoje širsta , kad jų studentus vilioja universitetai. Aukštojo mokslo įstaigų šalyje yra 43, o studijuojančių apie 187 tūkstančiai. Žurnalo „Reitingai“ žurnalistė Jonė Kučinskaitė sakė, jog aukštojo mokslo įstaigos peržengė akademinės etikos ribas ir potencialių studentų ieško jau tarp studijuojančiųjų kolegijose.

Žinių radijas Pirmadienį baigiasi papildomas priėmimas į aukštąsias mokyklas. Bus išdalintos per pagrindinį priėmimą likusios laisvos studijų vietos. Finansuojamų vietų ir studijų stipendijų universitetuose bei kolegijose liko beveik 3,5 tūkst. Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti prezidentas Pranas Žiliukas „Žinių radijui“ sakė, kad kvietimai studijuoti bus paskelbti trečiadienį.

Pirmadienį pasibaigus prašymų priimti į universitetus ir kolegijas registracijai, savo pageidavimus Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) informacinėje sistemoje pateikė per 35,5 tūkst. kandidatų. LAMA BPO atstovė spaudai Aldona Steponavičiūtė BNS sakė, kad dauguma stojančiųjų - šių metų abiturientai.

Graudžios abiturientų raudos dėl egzaminų sudėtingumo jau spėjo nurimti. Dabar seka kitas svarbus etapas moksleivių gyvenime - pasirinkti studijų kryptį ir programą. Švietimo politikos koordinatorė Milda Kuraitė sako, kad nemaža dalis abiturientų specialybes/studijų programas renkasi tik sužinoję savo brandos egzaminų įvertinimus, dėl to planai paaiškėja tik paskutinėmis dienomis iki tada, kai reikia užpildyti LAMA BPO sistemoje savo pasirinkimus.

Šiais metais 17 Lietuvos aukštųjų mokyklų auditorijose studentai galės klausytis 75 aukštos kvalifikacijos dėstytojų iš užsienio paskaitų. Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis pasirašė įsakymą dėl valstybės paramos užsieniečių dėstytojų vizitams 2013 m. skyrimo. Tokią finansavimo iniciatyvą Švietimo ir mokslo ministerija vykdo skatindama Lietuvos aukštąsias mokyklas kuo aktyviau dalyvauti tarptautinėje protų apykaitoje.

Pasibaigus stojimo prašymų pateikimui, ima aiškėti, kokias studijų kryptis renkasi šių metų abiturientai. Nors kasmet specialistai perspėja, kad socialinių mokslų populiarumas negarantuoja sėkmingos karjeros ar itin greito įsidarbinimo, kaip kad technologinių mokslų, šios studijų srities populiarumas nemažėja.

Iki prašymų registracijos pabaigos LAMA BPO informacinėje sistemoje likus keturiolikai dienų, stojantiesiems jau paskelbti birželio 19 – liepos 4 d. laikotarpiu vykusios pagrindinės stojamųjų egzaminų sesijos rezultatai. Sesijos metu stojantieji, užsiregistravę į menų studijų srities ir meno pedagogikos studijų programas, laikė stojamąjį egzaminą, o pasirinkusiems pedagogo kvalifikaciją suteikiančias studijų programas vyko motyvacijos vertinimas.

Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (LSAS) gegužės ir birželio mėnesiais atliko studentų viešosios nuomonės tyrimą universitetų ir kolegijų reitingui parengti. Jau ketvirtus metus iš eilės šis tyrimas yra vienas iš savaitraščio „Veidas“ atliekamų kolegijų ir univeristetų reitingų dalių. Šiais metais nuomonės tyrime dalyvavę studentai įvertino administracijos ir dėstytojų darbą bei jų požiūrį į studentus.

Studijų ir aukštosios mokyklos pasirinkimas – daug nulemiantis dalykas jauno žmogaus gyvenime ir net gyvenant naujųjų technologijų amžiuje, kai, atrodytų, pačios įvairiausios informacijos gavimas nereikalauja labai daug pastangų, šį sprendimą priimti nėra paprasta.

Naujas tarybas suformavo dar penkios kolegijos – Alytaus, Kauno technikos, Vilniaus, Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos bei Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla. Taip pat sudaryta nauja Vilniaus dailės akademijos taryba. Švietimo ir mokslo ministrui Gintarui Steponavičiui patvirtinus visuomenės pasiūlytus narius, skelbiamos šių aukštųjų mokyklų tarybų sudėtys. Naujas tarybas jau turi 12 iš 13 valstybinių kolegijų bei 11 iš 13 valstybinių universitetų.

Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) šiandien paskelbė pirmojo etapo rezultatus.Iš viso registravosi 44 502 stojantieji, tačiau buvo priimti tik užpildyti pagal visus reikalavimus 37 896 stojančiųjų prašymai (2010 m. – 35 277). Iš jų 26 577 (70,1 proc.) šiemet baigusiųjų bendrojo lavinimo mokyklas, rašoma pranešime spaudai.

Pasibaigus mokslo metams auditorijas komplektuoja ne tik universitetai ar kolegijos, bet ir profesinės mokymo įstaigos. Pastarųjų vadovai tikina, kad šiais ir kitais metais padėtis bus ne iš gerųjų – profesinių mokyklų duris varstys mažiau mokinių. Liepą jau sujungtos 6 tokio tipo mokyklos – jos tapo mokymo centrais. Tikisi pritraukti mokinių „Kol kas – ne kokie rezultatai, tendencijos yra prastesnės nei 2010-aisiais. Praėjusiais metais tuo pačiu metu buvo surinkta apie 70 proc.