knygų mugė

Vilniuje tradicine tapusi tarptautinė knygų mugė sutraukė tūkstančius lankytojų ištroškusių knygų. Pasak knygų leidėjų, šiais metais tarp tautiečių populiariausios lietuvių autorių knygos. Deja, jų pasirinkimas šiemet gerokai mažesnis, mat knygų išleidimo kainos didėja, žmonės jų įperka mažiau, o ir dėl karo Ukrainoje pasijuto popieriaus trūkumas. Jaunimas taip pat vietoj tradicinių knygų vis dažniau renkasi komiksus, knygas, kurioms įtaką padarė socialiniai tinklai.

Ketvirtadienį tarptautinėje Vilniaus knygų mugėje atidaryta 9-oji AGATA „Muzikos salė“. Jau pirmąją renginio dieną čia plūdo tūkstančiai linksmai nusiteikusių lietuviškos muzikos gerbėjų, norėjusių susitikti su mėgstamais muzikos kūrėjais, įsigyti naujausius leidinius bei pasiklausyti žinomų atlikėjų kūrybos. Vienas laukiamiausių muzikos industrijos renginių truks iki sekmadienio.

Prezidentas Gitanas Nausėda apsilankė ketvirtadienį prasidėjusioje 24-ojoje knygų mugėje. Šalies vadovas teigia šiame renginyje besilankantis ne vienerius metus, tad kai kuriuos mugės lankytojus atpažįsta ir pagal veidus. „Atpažįstu jau veidus tų, su kuriais matydavausi ankstesniais metais.

Vilniuje, „Litexpo“ rūmuose, ketvirtadienį prasideda kasmetinė tarptautinė Vilniaus knygų mugė, truksianti keturias dienas.  Mugėje numatoma šimtai renginių – nuo susitikimų su autoriais iki diskusijų apie svarbiausias visuomenės temas, tarp jų – ir dėmesys dirbtinio intelekto temai, kokia įtaką jis turės literatūros kūrimui. Mugėje numatyti ir koncertai.

Šį ketvirtadienį prasidės 9-oji AGATA „Muzikos salė“. Keturias dienas truksiantis renginys – tai daugiausia atlikėjų ir muzikos profesionalų pritraukianti muzikos industrijos šventė Lietuvoje, kurios šių metų programoje yra daugiau nei 50 koncertų, susitikimų bei diskusijų.

Vasario pabaigoje parodų centre „Litexpo“ sostinėje 24 kartą vyksianti Vilniaus knygų mugė siekia renginiui grąžinti priešpandeminę atmosferą. „Šių metų Vilniaus knygų mugė po ilgos pertraukos, regis, grįžta tokia, kokią ją atsimename geriausiais jos gyvavimo laikais. 2021 metais mugę teko atšaukti dėl pandemijos, 2022 metais pirmąją mugės dieną prasidėjo karas Ukrainoje. Šiemet, nors ir vėl mugėje minėsime karo metines, vis dėlto norisi matyti daugiau šviesos.

Savaitgalį parodų ir kongresų centre „Litexpo“ vykusią 23-iąją tarptautinę Vilniaus knygų mugę aplankė 52,7 tūkst. žmonių, pranešė organizatoriai. „Šių metų mugės rezultatai – daug geresni nei pernai, nors į priešpandeminį lygį dar negrįžome“, – pranešime spaudai sakė viena mugės organizatorių, Lietuvos leidėjų asociacijos prezidentė Lolita Varanavičienė. 2020 metais Vilniaus knygų mugė buvo pritraukusi 72,9 tūkst. lankytojų.

Tūkstančiai lietuvių sugužėjo į prasidėjusią kasmetinę knygų mugę. Daugelis pripažįsta – knygos pabrango, bet joms pinigų vis tiek negaila. Ypatingi mugės akcentai – 700-asis Vilniaus jubiliejus ir kraujuojančios Ukrainos karo metinės. Tad tarp įvairių leidyklų stendų vis šmėžuoja mėlynai geltonos dvispalvės.

Knyga yra gėrio, šviesos šaltinis, tačiau piktose rankose gali tapti melo bei šantažo ginklu, ketvirtadienį kalbėdamas tarptautinės Vilniaus knygų mugės atidaryme teigė prezidentas Gitanas Nausėda. „Knyga yra galingas ginklas. Knyga piktose rankose gali tapti manipuliacijų, šantažo, istorinio melo, istorijos faktų perrašinėjimo ginklu, tokių pavyzdžių turime labai daug, jei žvelgtume į Rytus nuo mūsų.

Sostinės parodų ir kongresų centre „Litexpo“, ketvirtadienį prasideda tarptautinė Vilniaus knygų mugė. „Knygų mugė skirta publikai. Praėjusiais metais Vilniaus knygų mugė sutapo su karo Ukrainoje pradžia, mes pasiekėme vos 50 proc. rezultato, kurio tikėjomės. 2021 metais knygų mugę sustabdė pandemija. Labai tikimės, kad šie metai bus kitokie – grįšime į senus gerus laikus, į 2020-uosius, kai Vilniaus knygų mugę aplankė daugiau nei 70 tūkst.

Kitą savaitgalį Vilniuje prasidėsiančioje knygų mugė lankytojus pasitiks Ukrainos stendas, 500 renginių, dėmesys taip pat bus skiriamas 700-ąjį gimtadienį švenčiančiai sostinei. „Knygų mugė skirta publikai. Praėjusiais metais Vilniaus knygų mugė sutapo su karo Ukrainoje pradžia, mes pasiekėme vos 50 proc. rezultato, kurio tikėjomės. 2021 metais knygų mugę sustabdė pandemija.

Šiauliuose, Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje, šeštadienį prasideda septintoji knygų mugė. „Kasdien permainingai keičiantis energijos kainoms ir sklindant gandams apie jos stygių ateityje, vienas žmonijos energijos šaltinis per amžius išlieka stabilus ir nuolat atsinaujinantis. Tai – kultūra“, – teigiama mugę organizuojančios bibliotekos pranešime. Pasak renginio organizatorių, mugės dalyviai galės susitikti su autoriais, apžvelgti naujas knygas, dalyvauti edukaciniuose užsiėmimuose.

Klaipėdoje pirmadienį prasideda pasikeitusi ir tarptautiniu kultūros festivaliu „Interkultūracija“ šiemet tapusi dešimtoji knygų mugė. „Išaugome, padidėjome ir pasirinkome tokį kultūros festivalio programos formatą, keičiame iš esmės rūbą, esame festivalis – „Inkultūracija“. Planuojame tęsti šią festivalio temą ir daugiau dėmesio skirti kultūros programai, o ne patiems knygų pardavimams, bet ryšys su leidėjais, žinoma, nenutrūksta“, – praėjusią savaitę surengtame festivalio pristatyme sakė Klai...

Po metų pertraukos grįžtanti Vilniaus knygų mugė žada turtingą diskusijų, susitikimų su rašytojais programą, kartu renginyje bus ribojami lankytojų srautai, dalis susitikimų su rašytojais ir kūrėjais vyks šiems dalyvaujant nuotoliniu būdu. „Litexpo“ direktorius Justinas Bortkevičius teigė, kad pagrindinis mugės prioritetas yra užtikrinti dalyvių ir lankytojų saugumą – tam bus reguliuojami srautai, bus reikalaujama dėvėti bent FFP2 respiratorius.

Po metų pertraukos Vilniuje vėl vyks tarptautinė knygų mugė, tačiau laikantis epidemiologinių reikalavimų dėl koronaviruso pandemijos, bus ribojamas lankytojų srautas, antradienį pranešė Lietuvos parodų ir kongresų centras „Litexpo“. Dėl COVID-19 pandemijos 2021-aisiais atšauktas renginys šiemet vyks vasario 24–27 dienomis, kaip įprasta, „Litexpo“ parodų rūmuose.

Vilniaus knygų mugė vyks kitų metų vasario 24–27 dienomis Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“, antradienį pranešė organizatoriai. Šiemet dėl koronaviruso pandemijos neįvykęs vienas didžiausių kultūros renginių į kitus metus persikelia kartu su savo tema – „Vaizdas kaip tekstas“. Lietuvos leidėjų asociacijos vykdančioji direktorė Rūta Elijošaitytė-Kaikarė sako nesitikėjusi, kad paskutinę 2020 metų knygų mugės dieną paskelbta naujos mugės tema „Vaizdas kaip tekstas“ taps dar labiau aktu...

Vyriausybei kol kas nekalbant apie galimus masinių renginių atnaujinimus, visgi skelbiama, kad literatūros gerbėjų pamėgta Knygų mugė įvyks gegužės 6-9 dienomis.  Renginio aprašyme skelbiama, kad mugės metu bus laikomasi visų saugumo reikalavimų. Tiesa, kokie jie tiksliai bus – kol kas neaišku, tai paaiškės artėjant renginiui ir bus atsižvelgiama į Vyriausybės nutarimus.

Vilniaus knygų mugė, vienas didžiausių kultūros renginių Lietuvoje, šių metų vasarį įvyko jau dvidešimt pirmą kartą. Mugės organizatoriai paskelbė kitų metų temą „Vaizdas kaip tekstas“ ir datą. Tačiau dėl sudėtingos pandeminės situacijos Lietuvos parodų ir kongresų centras „Litexpo“, Lietuvos leidėjų asociacija ir Lietuvos kutūros institutas, priėmė sunkų, tačiau šiai dienai teisingiausią sprendimą nukelti kitų metų Vilniaus knygų mugę į gegužės mėnesį.

22-asis tradicinis literatūrinis renginys – Knygų mugė 2021 metų vasario 25–28 dienomis neįvyks, ji nukeliama į gegužę. Kaip pranešė lrt, taip mugės organizatoriai nusprendė reaguodami į situaciją dėl koronaviruso epidemijos. Tačiau ir šis sprendimas nėra galutinis – Knygų mugės programą planuojama parengti kovo pabaigoje, o vasario pabaigoje, kada ji turėjo vykti, paaiškės, ar ji galės vykti ir vėliau.

Vilniaus knygų mugė šiemet pritraukė 72,9 tūkst. lankytojų, pirmadienį pranešė parodų ir kongresų centras „Litexpo“. „Vylėmės, kad pasieksime 70 tūkstančių ribą, bet kad ją perkopsime – tikrai nesitikėjome“, – pranešime cituojama „Litexpo“ parodų skyriaus vadovė Milda Gembickienė. Pasak jos, lankytojų gausą galėjo lemti Jaunųjų skaitytojų salės programa, nauja Kultūros centrų salė bei didesnė programa.

Milžiniško populiarumo sulaukęs švedų rašytojas Thomas Eriksonas tvirtina – mus supa vieni idiotai. Tačiau suskuba patikslinti, kad jų kiekį galima sumažinti. Į Vilnių atvykęs rašytojas nesiūlo jokių drastiškų priemonių, bet skatina žmones pažinti pirmiausia save, o vėliau ir aplinkinius. Th. Eriksonas – švedų rašytojas ir verslo konsultantas, kurio knygas yra įsigijęs kas penktas švedas, o Skandinavijoje jis sugebėjo aplenkti net detektyvų meistrą Jo Nesbo.

Sovietmečiu kūrę rašytojai nepriklausomoje Lietuvoje vertinami nevienareikšmiškai ir dėl savo politinių pažiūrų, ir dėl savo kūrinių kokybės. Literatūros ekspertų nuomone, nors įmanoma rasti kelis „aukso grynuolius“, daugelis okupacijos metu aukštintų rašytojų, tokių kaip Juozas Baltušis, dabar yra neaktualūs, o jų kūriniai prasti.

Tradiciškai, paskutiniąją Vilniaus knygų mugės dieną pranešamas ir kitų metų šūkis. Jau aišku, kad 2021 metais vasario 25–28 dienomis visi rinksimės į mugę, kurios tema – „Vaizdas kaip tekstas“. Tradiciniai tekstai šiandien konkuruoja ne tik tarpusavyje, vis dažniau jiems tenka atlaikyti vaizdų ar simbolių invaziją. Kartu su naujomis technologijomis simboliai ar vaizdai siūlo lengvesnius, greitesnius informacijos įvedimo, pateikimo ir suvokimo būdus.

Šeštadienį Knygų mugėje Gitanas Nausėda pasakojo apie tai, kokią knygą svajoja parašyti, kai turės daugiau laiko. O Dalia Grybauskaitė pristatė jau antrąją knygą apie savo prezidentavimą ir grįžti į aktyvią politiką Lietuvoje sako nebeketinanti. G. Nausėda sakė besigrožintis prie Knygų mugės besidriekiančiomis eilėmis, nes tai jam simbolizuoja, kad Lietuvoje kultūra vis dar gyvuoja. Prezidentas atskleidė, kad šiuo metu prie jo lovos guli dvi knygos.

Gausus būrys rašytojos Kristinos Sabaliauskaitės gerbėjų netilpo į salę Tarptautinės Vilniaus knygų mugės metu. Savo gerbėjams ir knygų skaitytojams rašytoja prisipažino susijaudinusi, kai pamatė tokią gausią salę.  Pradėjusi susitikimą su skaitytojais ir kalbėdama apie savo naujausią knygą „Petro imperatorė“ rašytoja tikino, kad jausmai dėl naujosios knygos dar nėra susigulėję, nes šiuo metu rašo antrą šios knygos dalį.

Dešimt metų Lietuvai vadovavusi prezidentė Dalia Grybauskaitė mano, kad politinės kultūros kartelė Lietuvoje krito, tačiau tai priklauso nuo rinkėjų, kurie yra pakantūs politikams, kuriuos patys kritikuoja. Buvusi šalies vadovė teigia į savo, kaip šalies vadovės, darbą visada žiūrėjusi itin atsakingai ir viešai kalbėdavusi arba derybose dalyvaudavusi tik gerai pasiruošusi.

Dar iki tapdamas prezidentu Gitanas Nausėda dažnai akcentuodavo meilę knygoms, pasakodavo apie savo retų knygų kolekciją. Net ir eidamas valstybės vadovo pareigas G. Nausėda neapleidžia savo pomėgio skaityti ir atvirai pasakoja apie tai, kokios knygos jį žavėjo jaunystėje, kokios šiuo metu guli prie jo lovos ir kokius kūrinius įveikti jam paprasčiausiai trūksta kantrybės.

Metų knygomis skaitytojai suaugusiųjų prozos kategorijoje išrinko Marijaus Gailiaus romaną „Oro“, o poezijos kategorijoje – Vytauto Kazielos eilėraščių knygą „Alyvmedžiai“. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos kasmet rengiamuose rinkimuose knygų vaikams kategorijoje nugalėjo Ignės Zarambaitės „Stebuklingi senelio batai“, knygų paaugliams kategorijoje – Ilonos Ežerinytės apysaka „Skiriama Rivai“. Už 2019-ųjų Metų knygas balsavo beveik 5000 daugiau skaitytojų nei pernai – iš viso 25...

Tūkstančiai lankytojų šiandien pradeda plūsti į 21-ąją knygų mugę. Organizatoriai džiaugiasi, kad lietuviai net ir nuolat brangstančias knygas skaito vis labiau ir toliau mielai renkasi vietinius autorius, kai kurių tiražus išpirkdami internetinėse parduotuvėse jiems dar net nepasirodžius lentynose. O štai kai kurie lankytojai labai stebisi organizatorių sprendimu pasikviesti į mugę vieno žiauriausių ir tūkstančius žmonių nužudžiusio garsaus narkotikų prekeivio Pablo Escobaro našlę.

Ketvirtadienį sostinėje, parodų ir kongresų centre „Litexpo“, prasideda 21-oji Vilniaus knygų mugė, šiemet savo šūkiu pasirinkusi Jono Meko žodžius „gyventi reikia be formulių, reikia būti atviram“. Mugė kvies į maždaug 650 renginių, ypatingą dėmesį skiriant pernai mirusio kino menininko J. Meko gyvenimui, kūrybai ir idėjoms.  Organizatoriai žada apie 450 susitikimų leidyklų stenduose su autoriais, 65 svečius iš užsienio bei 19 renginių erdvių penkiose salėse.

Šį savaitgalį „Litexpo“ parodų rūmuose vyks jau 21-oji Vilniaus knygų mugė. Nors įvairiausi tyrimai teigia, kad lietuvių tauta skaito vis mažiau, organizatoriai tikina, kad žmonių srautai nemažėja ir renginys kiekvienais metais pritraukia vis didesnę auditoriją. Kalbama, kad šių metų knygų mugėje dalyvaus ir didelis skaičius užsienio autorių. Apie didelio susidomėjimo sulaukusį renginį TV3 studijoje kalbėjo žurnalistė Jolanta Svirnelytė ir viena iš renginio organizatorių Milda Gembickienė.

Dvidešimt pirmoji Vilniaus knygų mugė kvies į maždaug 650 renginių, ypatingą dėmesį skiriant pernai mirusio Jono Meko gyvenimui, kūrybai ir idėjoms.  Po savaitės prasidėsiančio literatūrai, muzikai ir kultūrinėms diskusijoms skirto renginio organizatoriai šiemet žada apie 450 susitikimų leidyklų stenduose su autoriais, 65 svečius iš užsienio bei 19 renginių erdvių penkiose salėse.

Jubiliejinę 20-ąją Vilniaus tarptautinę knygų mugę aplankė beveik 68,5 tūkst. žmonių, pirmadienį pranešė Lietuvos parodų ir kongresų centras „Litexpo“. Pernai vykusioje mugėje apsilankė 67,1 tūkst. žmonių. Per keturias dienas lankytojams pasiūlyta beveik 550 įvairių žanrų, formų ir temų renginių. Kitąmet lankytojus į mugę ketinama kviesti Jono Meko išsakyta mintimi – „Gyventi reikia be formulių, reikia būti atviram“. Planuojama knygų mugę kitąmet surengti vasario 20–23 dienomis.

Ketvirtadienį atidaryta 20-oji Vilniaus knygų mugė. Didžiausia Baltijos šalyse knygų mugė per keturias dienas kvies į beveik 550 renginių, žadama 200 susitikimų leidyklų stenduose su autoriais, 18 renginių erdvių penkiose salėse, per 50 svečių iš užsienio.

Parodų ir kongresų centre „Litexpo“ ketvirtadienį prasideda keturias dienas vyksianti Vilniaus knygų mugė. Atidarydama mugę prezidentė Dalia Grybauskaitė pažymėjo, kad šiemet renginys ypatingas, nes vyksta minint Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį. Atkreipdama dėmesį į šiemetinės mugės šūkį „Skaitau Lietuvą – skaitau pasaulį“ ji pabrėžė, kad Lietuva šiuo renginiu sulaukia rimto tarptautinio dėmesio.

Keturias dienas parodų ir kongresų centre „Litexpo“ vykusioje Vilniaus knygų mugėje šiemet apsilankė 62 840 žmonių. Organizatorių teigimu, toliau stebima augančio susidomėjimo renginiais bei diskusijomis tendencija, o užsienio svečiai stebisi lietuvių meile literatūrai ir knygos grožiui.

Lietuva - tikras paradoksų kraštas. Populiariausios knygos vis labiau brangsta, kai kurios net ir po kelis kartus, tuo metu tautiečiai ir toliau jas šluoja nuo lentynų, o leidėjai skaičiuoja augantį pelną. Mugėje savo atžaloms knygų ieškantys tėvai atidžiai apžiūrinėja ne tik vaikiškų leidinių turinį, bet ir kainas. Dažnai net po kelis sykius, mat daugelis pamena, kai dar prieš krizę panašias knygeles buvo galima įsigyti kelis sykius pigiau.

„Mugė ne tik šurmuliuoja, bet ir modernėja“, - sako Kaziuko mugės prekybos vietų organizatorius Vytenis Urba. „Kasmet mugę aplankantys vilniečiai ir miesto svečiai nori išvysti kažką naujo ir įdomaus, tad šiemet mugės erdvėse susijungs tradiciniai amatai ir šiuolaikinės tendencijos. Bus galima įsigyti ne tik medinių šaukštų, bet ir šalies jaunųjų dizainerių darbų, paragauti ne tik lietuviškos, bet ir užsienio virtuvių, atrasti pramogų ir sau, ir savo šeimai“, - pasakoja organizatorius.

Vienas didžiausių regione kultūros renginių – Vilniaus knygų mugė – yra kasmet laukiama, ji skatina Lietuvą ieškoti bendrų istorinių vardiklių su kitomis valstybėmis, sako prezidentė Dalia Grybauskaitė. „Tai, ko gero, pati gražiausia ir didžiausia šventė visiems – nuo mažiausio iki vyriausio.

Šiųmetinėje knygų mugėje laukiama svečių iš 15 užsienio šalių, pagrindinis akcentas bus žmonės, savo darbais, kūriniais ir idėjomis garsinantys Lietuvą. Tradiciškai per 60 tūkst. lankytojų sulaukiantis didžiausias literatūrai, muzikai, kultūros diskusijoms skirtas renginys vyks 18-ą kartą, šįkart su šūkiu „Lietuviški ženklai pasaulyje“. Parodų rūmuose „Litexpo“ rengiamoje mugėje laukiama per 300 dalyvių, suplanuota 400 kultūrinių renginių.

Antradienio vakarą sostinės sporto bare pakvipo šprotais ir saulėgrąžomis. Štai tokiomis vaišėmis smalsuolius vaišino į naujojo vaizdo klipo „Knygų mugė“ premjerą pakvietę Ironvytas ir Marius Repšys. Stebino ne tik gardėsių pasirinkimas, bet ir aprangos kodas. Puošniausiais vakaro derinukais tapo renginio kaltininkų pasirinkti sportiniai kostiumai. Visas šis netradicinis kokteilis atspindi vaizdo klipo, kuris čia buvo pristatytas prasmę.

Lietuva pirmą kartą dalyvaus šią savaitę vyksiančioje Tarptautinėje Pekino knygų mugėje, pirmadienio pranešė Užsienio reikalų ministerija. 23-iojoje mugėje metų valstybės – garbės viešnios titulą dalinsis šešiolika Rytų ir Vidurio Europos valstybių, tarp jų – ir Lietuva. Šioms valstybėms skirtas atskiras 1,2 tūkst. kvadratinių metrų dydžio paviljonas. Vidurio ir Rytų Europos šalims skirtoje salėje Lietuvos stendu rūpinsis Lietuvos leidėjų asociacija.

Ketvirtadienį Vilniuje prasidėjusi knygų mugė nustebino ne tik renginiais, knygomis ar įdomiais susitikimais su kūrėjais. Rašytojas Algimantas Čekuolis kone visų susirinkusiųjų dėmesį sukaustė karštu bučiniu prezidentei Daliai Grybauskaitei. Tiesa, prezidentė taip pat neatrodė pasimetusi. Įamžinti šią akimirką skubėjo susirinkę fotografai. Net pačios prezidentės D. Grybauskaitės socialiniame tinkle „Facebook“ buvo pasidalyta žaisminga bučinio nuotrauka.

Ketvirtadienio rytas sostinėje nušvito kitomis spalvomis. Parodų rūmuose „Litexpo“, iškart po oficialios Vilniaus knygų mugės atidarymo dalies, buvo įvertinti ir garsiausi šalies muzikantai. Kasmetinės mugės lankytojai turi progą ne tik susitikti su knygų autoriais ar nusipirkti knygų, bet ir apsilankyti „Muzikos salėje“, kur vyks skirtingi koncertai, muzikantų pasirodymai, diskusijos.

Artėjant septynioliktajai Vilniaus knygų mugei, leidykla VAGA kviečia pasinerti į intriguojantį teatro gyvenimą: vasario 27 dieną (šeštadienį), 18 val. Gražina Baikštytė pristatys pokalbių knygą, kurioje – interviu su ryškiausiais lietuvių teatro ir kino aktoriais. Knygos autorė sako: „Rengdama knygą, bendraudama su pašnekovais ir pati sužinojau, ko nežinojusi.

Vasario 12 d. popietę Vilniaus centre atgijo ir savo kūrėjų ieškojo žinomi literatūros personažai. Hamletas, Vingių Jonas, Esmeralda su Kvazimodu ir kiti herojai peržengė knygų ribas, įsikūnijo ir pasklidę po Vilniaus gatves ieškodami autoriaus, miestiečius kvietė į vasario 25-28 d. vyksiančią 17-ąją Vilniaus knygų mugę, kurios tema – „Personažas ieško autoriaus“. „Personažai ir kūrinių herojai gyvi ne tik popieriaus lape ar ekrane. Jie visuomet tarp mūsų, greta.

 Antrąją knygų mugės dieną – ilgąjį penktadienį – įsibėgėja kultūrinė skaitytojų šventės programa. Viso lankytojų šiandien laukia šimtas dvylika renginių. Detektyvinę istoriją lankytojams kuria daugybė dalyvių: autoriai, ekspertai, dailininkai, knygryšiai, leidėjai, muzikantai, muziejininkai, bibliotekininkai, stenduose šurmuliuoja leidėjai.

 Prezidentė Dalia Grybauskaitė ketvirtadienį atidarė 16-ąją knygų mugę, kurią pavadino ypatingu Lietuvos kultūriniu reiškiniu. „Ji neleidžia abejoti, kad knygos Lietuvoje yra skaitomos ir vertinamos. Ji įrodo, kad esame knygos ir rašto tauta, per lietuvišką žodį atėjusi į valstybingumą“, - sakė šalies vadovė.

Pagrindinė šių metų Vilniaus knygų mugės naujiena – ypatingas susitikimas su Lietuvos muzika Muzikos salėje. Čia vasario 19–22 dienomis po vienu stogu pirmą kartą susitiks muzikantai, leidėjai ir klausytojai, skambės lietuvių džiazas, klasika, folkmuzika, hiphopas, popmuzika, rokas, sunkiojo metalo ir pasaulio muzika, dainuojamoji poezija, įvyks 40 koncertų, o lankytojai galės pabendrauti su mėgstamais atlikėjais ir įsigyti naujų bei kolekcinių įrašų.