klaipėdos lez

„Swedbank“ suteikė 2,5 mln. eurų finansavimą įmonei „Flex Start One“ priklausančiam gamybos ir sandėliavimo paskirties pastatui, esančiam Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje. Bendras pastato plotas sudaro apie 7,4 tūkst. kv. m, šiuo metu jame gamybos veiklą vykdo kelios užsienio kapitalo įmonės, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Finansuodami naujo standarto gamybinių ir sandėliavimo patalpų projektą, prisidedame prie Klaipėdos regiono ekonominio potencialo stiprinimo.

Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos (LEZ) universaliame gamybos pastate „FlexStart“ nuo liepos įsikurs pirmasis nuomininkas – Vokietijos kapitalo elektros laidų rinkinių gamybos įmonė „Baltijos Eukutecas”, bendradarbiaujantis su Vokietijos plastiko ir elektros įrangos gamintoju „Werner Wirth“. Investuotojas pasirašė sutartį dėl patalpų nuomos. Bendrovė įsikurs 7 400 kv. m ploto pastate, kur užims 2700 kv.

Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) kuriasi nauja Rusijos kapitalo bendrovė „Nanopowder plant“ – ji ketina gaminti metalų ir metalo oksidų nanomiltelius, naudojamus ir erdviniam objektų spausdinimui. Bendrovė, kurios akcininkai yra keturi Rusijos piliečiai, tikisi pradžioje pritraukti iki 5 mln. eurų investicijų. Tačiau jų pritraukimo būdas kelia klausimų ekspertams, kol kas neaiški ir Rusijos kapitalo kilmė bei įmonės akcininkų interesai.

Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos teritorijoje netrukus iškils universalus gamybai pagal investuotojų poreikius pritaikytas pastatas „FlexStart“. „Klaipėdos LEZ valdymo bendrovės“ valdyba patvirtino sprendimą į šio pastato statybas investuoti 3,3 mln. eurų. Klaipėdos LEZ statomas 7440 kv. m ploto gamybos ir biurų paskirties „FlexStart“ pastatas investuotojams pasiūlys galimybę nuomotis išskirtinai jų poreikiams pritaikytas patalpas.

Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) veikianti Japonijos koncerno „Yazaki“ valdoma automobilių laidų gamintoja „Yazaki Wiring Technologies Lietuva“ ketina įdarbinti dar 200 žmonių. 1,2 tūkst. darbuotojų turinti įmonė pernai rudenį gavo Vokietijos automobilių gamintojos „Mercedes–Benz“ užsakymą – tam jai reikėjo dar 400 darbuotojų. Pusę jų jau pavyko rasti, o nuo kovo paieškos tęsiamos, pranešė Klaipėdos LEZ.

Klaipėdos laisvoji ekonominė zona (LEZ) buvo įvertinta 2012 metų pasauliniuose skaitmeninės rinkodaros apdovanojimuose „Digital Marketing Awards 2012“. Klaipėdos LEZ pripažinta viena iš penkių ekonominių zonų pasaulyje, efektyviausiai taikančių skaitmeninę rinkodarą.

Klaipėdoje antradienį atidarytas naujas pasaulinio koncerno „Heidelbergcement“ antrinės įmonės „Heidelbergcement Klaipėda“ cemento logistikos, fasavimo ir prekinio betono gamybos terminalas. Antri pagal dydį Lietuvoje cemento tiekėjai bei didžiausi importuotojai į naująjį terminalą investavo 10 milijonų litų. Pasak „Heidelbergcement Klaipėda“ generalinio direktoriaus Povilo Bradulskio, investicija į terminalą atsipirks per ateinantį penkmetį.

Klaipėdos laisvoji ekonominė zona (LEZ) pateko į prestižinių Europos verslo apdovanojimų (European Business Awards 2012) nominantų sąrašą. Bendrovė pretenduos į apdovanojimą už veiklos tvarumą ir aplinkos apsaugą. Klaipėdos LEZ, atrinkta iš 15 000 Europos įmonių, pirmaujančių savo srityse, pateko į antrąjį apdovanojimų programos etapą. „Mums ir šaliai svarbu, kad tampame labiau pastebimi tarptautiniu mastu, o dabar esame įvertinti už tvarią veiklą.

Šią savaitę Klaipėdos laisvoji ekonominė zona (LEZ) pasirašė sutartį su nauju investuotoju – iki 10 mln. litų į logistikos terminalą investuojančia bendrove „Heidelberg Klaipėda“, pasaulinio koncerno „Heidelbergcement“ įmone Lietuvoje. Tai – 21-asis Klaipėdos LEZ investuotojas. „Šis logistikos terminalas nebus didelis, visa jo teritorija užims apie 1 ha ir aptarnaus tik Lietuvą.

Lietuva labai turtinga šalis, nes įgyvendina avantiūristinius projektus, už kurių nesunku įžvelgti stambių aferų. Krizės krečiama Lietuvos vyriausybė skundžiasi biudžeto lėšų trūkumu, atima iš bedarbių ir pensininkų pinigus, kurie ir taip galą su galu vos suduria. Tačiau milijonai litų sukišti ir toliau kišami į avantiūristinius, beprasmius arba sabotuojamus projektus. Nacionalinis stadionas Pinigų maišą surijusio stadiono statybų vietoje - tik armatūros ir betono kalnas.

Klaipėdos LEZ prieigose gyvena apie 30 šeimų. Daugiau kaip 18 mln. litų, kurių reikia kompensacijoms už tų žmonių nekilnojamąjį turtą ir žemę, uostamiesčio savivaldybei iki šiol nepavyko surinkti. Trūkstamo trečdalio lėšų prašoma iš Vyriausybės biudžeto. Vyriausybės moralinė parama termofikacinės elektrinės statybai Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) reikalauja skubaus finansinio pastiprinimo, nes be pinigų šeimų iškeldinti nepavyks.

Kol septynerius metus buvo vien kalbama apie viešojo logistikos centro prie Klaipėdos steigimą, apylinkių žemė perėjo į privačias rankas, o laisvojoje ekonominėje zonoje ir už jos atsirado aibė logistikos centrais besivadinančių sandėlių.

Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos (LEZ) pramoniniame parke bus pratęsta Pramonės gatvė, praneša Ūkio ministerija. Naujos atkarpos statybai Ūkio ministerija skyrė 12,5 mln. litų finansavimą. Atlikus projekte numatytus darbus, bus sukurtos prieigos 19 naujų investicinių sklypų, kurie užims 42,18 ha plotą. Taip siekiama išplėtoti Klaipėdos LEZ pramoninio parko infrastruktūrą ir tokiu būdu į parko teritoriją pritraukti daugiau tiesioginių užsienio investicijų.

Kai kurių pramonininkų teigimu, dabartinis sunkmetis yra tik gėlytės palyginti su tuo, kas laukia kitąmet, kai Lietuva uždarys Ignalinos atominę elektrinę. Teigiama, kad jau dabar šalies įmonės ne tik už dujas, bet ir už elektrą moka kur kas daugiau nei konkurentai turtingesnėse Vakarų Europos šalyse. Verslininkai baiminasi, kad energetinis šokas gali priversti sustabdyti daugelį šalies įmonių. Tai valstybės biudžete atvertų dar didesnes skyles.

Mažėjančio vartojimo ir didėjančių mokesčių slegiamos verslo įmonės vis dažniau užsimoja apkarpyti darbuotojų atlyginimus, neišskiriant ir vadovų. Tuo metu valdžia su žmonėmis nesolidarizuojasi.   Tiesa, pirmasis žingsnis dažniausiai - darbo efektyvinimas ir darbuotojų, be kurių įmanoma apsieiti, etatų mažinimas. Mažinti darbo užmokestį įmonėms nelengva - baiminamasi, jog darbuotojai praras motyvaciją, taip pat - netekti geriausių specialistų.

Šiomis dienomis paskelbęs, jog šventinės dienos, sutapsiančios su savaitgaliais, kitąmet nebus kompensuojamos, Seimas užsimojo lietuviškų švenčių sąrašą dar labiau apkarpyti. Vakar konservatorius Jurgis Razma pareiškė, jog reikėtų atsisakyti tų šventinių dienų, kurioms „trūksta turinio“. Tokios, anot jo, yra birželio 24-ąją švenčiamos Joninės bei gegužės 1-ąją minima Tarptautinė darbo diena.

Lietuvoje fiksuotas žymiausias pramonės kritimas visoje ES – net 7,5 proc. per gegužę, o tiesioginės užsienio investicijos sumažėjo 2,8 proc. Lietuvos ekonominės plėtros agentūros (LEPA), Klaipėdos miesto savivaldybės, Klaipėdos ekonominės plėtros agentūros (KEPA) ir Klaipėdos LEZ valdymo bendrovės atstovai ieško sėkmės formulės, kaip dabartinėje situacijoje išvengti investicijų krizės Lietuvoje. ,,2006-2008 m. LEPA inicijavo 48 investicinius projektus.

Praėjusią savaitę Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje Jakų, Budrikų ir kitų šalia esančių gyvenviečių bendruomenių atstovams bei aplinkosaugos specialistams buvo pristatyti dviejų aplinkos tyrimų duomenys. „Ko gero, Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje aplinka stebima taip atidžiai, kaip niekur kitur visame uostamiestyje.

Šalia Klaipėdos veikianti PET granulių gamykla „Neo Group“ pradeda naudoti naują logotipą. Pastarasis žingsnis vainikuoja pastaruoju laikotarpiu bendrovėje vykusius pokyčius - akcininkų, vadovybės kaitą.

Tik nedidelė dalis uostamiestyje veikiančių įmonių priklauso klaipėdiečiams verslininkams. Greta įvairių užsienio šalių kapitalo uostamiestyje gana stipriai yra įsitvirtinę kauniečiai, taip pat verslininkai iš sostinės, rašo „Vakarų ekspresas“. Kai kuriems verslininkams klausimas, ar jų įmonės savininkai yra klaipėdiečiai, skamba provincialiai. Tačiau viešųjų ryšių ekspertai sako, kapitalo kilmė tampa itin svarbia tada, kai įmonė teikia nemonopolines paslaugas arba prekes vietinei rinkai.

Remdamasi slaptomis Valstybės saugumo departamento (VSD)išvadomis valdžia atsisako įsileisti į Klaipėdos laisvąją ekonominę zoną (LEZ) vieną didžiausių Europos plastiko taros žaliavos gamintojų „Neo Group“. Valdžios planais nepatenkinti gamintojai tvirtina, jog viešai deklaruojama valstybinė investicijų skatinimo politika prasilenkia su realybe ir teigia stabdysiantys įmonės plėtrą, penktadienį rašo dienraštis „Verslo žinios“. Plenarinių posėdžių pavasario sesijoje Seimas imsis trejus metus sv...

Klaipėdos laisvąją ekonominę zoną (LEZ) siūloma plėsti tiek, kad į ją patektų ir cigarečių gamintoja bendrovė "Philip Morris Lietuva". Vienu atveju ją siūloma didinti iki maždaug 300 hektarų (dabar LEZ užima 205 ha), kitu - iki 429 ha, penktadienį informuoja dienraštis "Verslo žinios". Vyriausybė šią savaitę sprendimo nepriėmė ir klausimą atidėjo.

Penktadienį, kovo 2-ąją, oficialiai atidaromas naujas „Vingės logistikos grupės” (VLG) logistikos centras 22-ajame magistralės Vilnius-Klaipėda kilometre. Modernus krovinių logistikos centras, į kurį VLG investavo 23 mln. litų, paslaugas teiks 24 valandas per parą.   Naujame logistikos centre 16755m2 skirta sandėliavimo, o 1375m2 - biurų patalpoms. Jau dabar daugiau nei pusė sandėlių ploto yra išnuomota.

Krovinių logistikos įmonių konsorciumo „Vingės logistikos grupė“ (VLG) apyvarta per metus išaugo 38 proc. - nuo 14,2 mln. litų 2005 m. iki 19,6 mln. 2006-aisiais. Ketvirtojo ketvirčio pardavimai 2006 m. buvo 6 mln. litų, o 2005 m.- 5 mln. 2006 m. VLG investavo 23 mln. litų į naująjį logistikos centrą automagistralėje Vilnius-Kaunas, o 2007 m. planuoja 25 mln. litų investicijas Klaipėdos LEZ.

Laisvosiose ekonominėse zonose (LEZ) nuo šių metų gegužės mėnesio galės įsikurti bet kuri lietuviško kapitalo įmonė, importu užsiimančios bendrovės bei veikti partijos ir visuomeninės organizacijos. Taip pat metais pailgintas pelno mokesčio lengvatos, taikomos į LEZ investavusioms įmonėms, terminas. Už tai numatančias Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo pataisas ketvirtadienį balsavo 64 Seimo nariai, prieš - 2, o 3 parlamentarai susilaikė.

Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje statybas pradėjo dar viena kompanija. Bendra Airijos ir Danijos bendrovė čia stato pramoninės paskirties pastatą. 4,3 tūkst. kvadratinių metrų ploto pramoninės paskirties pastatą Klaipėdos LEZ stato bendra Airijos ir Danijos kapitalo UAB "Klaipėdos verslo parkas" drauge su Lietuvos infrastruktūros plėtros fondu. Pirmadienį pažymėta plieno konstrukcijų montavimo darbų pabaiga. Visas numatomo Klaipėdos verslo parko pastatų kompleksas sieks apie 20 tūkst.

Laisvosios ekonominės zonos turės teisę gyvuoti, jeigu zonose teikiama pagalba atitiks valstybės pagalbos taisykles ir biurokratai tai sugebės įrodyti Europos Komisijai, teigia Europos teisės departamento vadovas Vilenas Vadapalas. "Jeigu tai nebus daroma valstybės pagalbos rėmuose, atsiras prieštaravimas ES teisei", - įspėja pareigūnas. Pagal Stojimo į ES akto sąlygas esama pagalba yra pripažintos tik investicijos į Klaipėdos laisvąją ekonominę zoną.

Netipinę plaučių ligą sukeliančio SARS viruso grėsmės suvėlintas Tailando verslininkų ir valdžios atstovų delegacijos vizitas į Lietuvą įvyks šią savaitę - norą ištirti verslo galimybes šioje Pietryčių Azijos šalyje rodo Vokietijos "NORD/LB" valdomas mūsų šalies bankas "NORD/LB Lietuva". Mūsų šalies bankas kol kas yra vienintelis Lietuvos bankas, ketinantis dalyvauti pagrindiniame abiejų šalių verslininkams skirtame renginyje - ketvirtadienį įvyksiančiame Lietuvos ir Tailando verslo forume.