kineziterapeutas

Kiekvienas yra patyręs, ką reiškia skausmas. Tačiau, ką su juo daryti, aišku ne visada. Nors dažnu atveju laikas gydo, kaip sako Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės kineziterapeutas Petras Mikučionis, bet, jei trauma buvo, galiausiai ji gali grįžti daug skaudesnėmis pasekmėmis ir kai kam tenka gultis ant operacinio stalo.

Šeimos medicinos stiprinimas – vienas iš prioritetinių Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) tikslų. Todėl gydymo įstaigoms formuojant šeimos gydytojo komandas, jose dirba ir kineziterapeutai. Jie padeda gyventojams didinti fizinį pajėgumą, įveikti judesio sutrikimus, greičiau atsigauti po traumų. „Siekiant didinti kokybiškų ir inovatyvių šeimos medicinos paslaugų prieinamumą, itin reikšmingas – kineziterapeutų vaidmuo šeimos gydytojų komandoje.

Piktžolių ravėjimas, sunkių daiktų nešiojimas, laistymas, sodinimas – darbai, kurie nors ir teikia malonų rezultatą, tačiau neretai sukelia ir didelius sodininkų vargus. Paprasti darbai kartais pridaro nemenką bėdą sveikatai, kuomet pradeda skaudėti nugarą, rankas, kelius. Kokie judesiai sukelia didžiausias problemas bei kaip taisyklingai reikėtų atlikti sodo darbus nepakenkiant sveikatai, dalinasi „Gijos Klinikų“ kineziterapeutas Vainius Petrauskas.

Kineziterapeutas iš Panevėžio su senelio pagalba susimontavo mobilią sporto studiją ant ratų ir vakarais po darbų rieda į atokius kaimus, kur be jokio atlygio moko žmones teisingai judėti ir sportuoti. Taip, kad neskaudėtų sąnarių ar stuburo. Jaunas vyras sako pats kilęs iš kaimo, tad ir stengiasi padėti žmonėms, kuriems treniruotės mieste sunkiai prieinamos. Kineziterapeuto ir jo senelio sumontuota mobili sporto studija ant ratų važiavo į atokų Žibartonių kaimą Panevėžio rajone.

25-erių Tadas Jocas sako, kad visada turėjo svajonę dovanoti gyvenimą kitam žmogui, o kai tokia galimybė atsirado iš tikrųjų – jautėsi lyg laimėjęs aukso puodą. Šiaulietis vieną dieną sulaukė skambučio, kurio metu išgirdo, kad jo kaulų čiulpai yra paskutinė viltis gyventi kraujo vėžiu sergančiam pacientui. Vyras nesuabejojo nė sekundės ir dabar už jo gerumą dėkoja šimtai žmonių. Vienas skambutis iš Vilniaus Santaros klinikų nemenkai sudrebino šiauliečio Tado gyvenimą.

Žodis „kineziterapeutas“ mūsų kalboje atsirado ne taip ir seniai. Vis dėlto Klaipėdos universiteto Holistinės medicinos ir reabilitacijos katedros vedėja profesorė Daiva Mockevičienė sako, jog apie fizinio aktyvumo naudą ir jo įtaką žmogaus sveikatai žinota nuo seno. Sovietmečiu gydomosios kūno kultūros specialistai buvo rengiami tuomečiame Kauno kūno kultūros institute. Čia diplomą įgijo ir prof. dr. D. Mockevičienė.

Šiltuoju metų laiku dažnai prisimenami ir pradedami įgyvendinti pažadai sportuoti. Svarbu prisiminti kelias taisykles, kad sportas būtų malonus, naudingas ir be traumų. Prieš pradedant aktyvią fizinę veiklą – nesvarbu, ar tai būtų bėgimas, ar važiavimas dviračiu – būtina apšilti. Idealu, jei viso kūno apšilimo metu papildomai dėmesio skiriama sporto metu dirbsiančioms raumenų grupėms. „Taip ne tik paruošite judamąjį atramos aparatą fiziniam krūviui, bet ir apsisaugosite nuo traumų.

Natūralus gydymo būdas, kaip medicininės taurės, gali padėti įveikti daugybę negalavimų ir įvairių skausmų. Procedūra trumpa, neskausminga, be šalutinio poveikio, o rezultatai jaučiami tuoj pat po gydymo. Dėl visų šių privalumų, nenuostabu, kad gydymas medicininėmis taurėmis vis sparčiau grįžta į madą. „Be reikalo šis gydymo būdas kurį laiko buvo užmirštas.

Nors „Vyčio“ komanda savo sirgalių pergalėmis kol kas dažnai nelepina, Šakių aistruolius pradžiuginti gali gražios ir smagios tradicijos. Kiekvieną savaitgalį arenoje toliau skamba gimtadieniniai sveikinimai, o per pastarąsias rungtynes juos išgirdo ir svarbus „Vyčio“ komandos narys, žaidėjų sveikatą prižiūrintis kineziterapeutas Tadas Mikelionis.

Jei atidžiau paanalizuotume žmogų, patekusį į stresinę situaciją, pastebėtume, kaip keičiasi jo kvėpavimas: jis tampa paviršutiniškas ir dažnas. Taip pat padidėja širdies susitraukimų dažnis, lenkiamųjų raumenų tonusas, t.y. sugniaužti kumščiai, sulenktos rankos, į priekį palinkęs kūnas. Tai įprasta kūno savigynos reakcija, kada susigūždami bandome apsaugoti pažeidžiamiausias kūno vietas, kaip kaklas, vidaus ar lytiniai organai.

Kas tai? Išsprūsta klausimas pamačius ant sportininko odos keistas groteles. Atsakymas – paprastas, bet kartu ir įdomus. „Klauskite mūsų kineziterapeuto Jurijaus Vaščenkovo, jis geriau paaiškins“, - pasiūlė baidarininkai Ričardas Nekriošius ir Andrejus Olijnikas po Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių 1000 m distancijos finalo, kuriame Lietuvos dvivietė iškovojo penktąją vietą. Ant abiejų sportininkų krūtinės raudonavo nematytas ornamentas, panašus į groteles.