kietosios dalelės

Trečiadienį oro kokybė šalyje jau geresnė. Palijus kietųjų dalelių (KD10) koncentracija turėtų dar labiau sumažėti, bet lietaus sinoptikai prognozuoja ne visur, todėl kai kuriose vietovėse oro tarša vis dar gali būti didelė. Aplinkos oro monitoringo duomenimis, kietųjų dalelių koncentracijos šį rytą yra sumažėjusios, pavojingumas vidutinio lygio.

Kietųjų dalelių koncentracija šalyje pirmadienį yra nedidelė, tačiau antradienį ji gali padidėti, skelbia Aplinkos apsaugos agentūra (AAA). Agentūros teigimu, pirmadienį kietųjų dalelių KD10 koncentracijos šalyje yra nedidelės ir oras išlieka švarus. „Nors pietų krypties oro pernašos atneštos dulkės iš šiaurės Afrikos (Sacharos dykumos) pasiekė Lietuvą, bet didesnė jų koncentracija yra aukštesniuose atmosferos sluoksniuose (1000 m aukštyje ir aukščiau)“, – feisbuke skelbia agentūra.

Aplinkos apsaugos agentūra informavo, kad trečiadienį kietųjų dalelių KD10 koncentracija viršijo paros ribinę vertę Kaune. Agentūra skelbia, kad ketvirtadienį ir penktadienį vyraus vidutiniškai palankios meteorologinės sąlygos, didesnis oro užterštumo lygis kietosiomis dalelėmis išlieka didžiuosiuose miestuose.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad Lietuvoje padidėjo kietųjų dalelių koncentracija aplinkos ore, kuriai turėjo įtakos sausi, nevalyti miestų dangos paviršiai ir besikaupiantys teršalai iš individualių namų patalpų šildymo. Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, kovo 1 d. Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose viršyta kietųjų dalelių (KD10) koncentracijos aplinkos ore ribinė vertė.

Aplinkos apsaugos agentūra informuoja, kad šiomis dienomis vyraujant silpnam vėjui ir vis dar kūrenimui šildant patalpas, fiksuojamas aplinkos oro užterštumo kietosiomis dalelėmis (KD10) padidėjimas Kauno mieste.

Nuo penktadienio labiau atšalus orams ir suintensyvėjus kūrenimui, fiksuojamas aplinkos oro užterštumo kietosiomis dalelėmis (KD10) padidėjimas visuose šalies miestuose. Sekmadienį kietųjų dalelių koncentracija Šiauliuose, Panevėžyje, Jonavoje bei Kaune viršijo paros ribinę vertę – 50 mikrogramų kubiniame metre (µg/m3), pranešė Aplinkos apsaugos agentūra.

Pirmadienį fiksuojama pagerėjusi oro kokybė ir sumažėjęs oro užterštumas smulkiomis kietosiomis dalelėmis, pranešė Aplinkos apsaugos agentūra. Agentūra teigė, kad teršalai išsisklaidė jau vakar.  „Šiandien oro kokybė yra gera ir situacija dėl oro užterštumo smulkiomis kietosiomis dalelėmis pagerėjusi. Teršalai išsisklaidė jau vakar“, – tv3.lt teigė AAA oro kokybės vertinimo skyriaus vedėja Vilma Bimbaitė.

Balandžio pradžioje Klaipėdoje, Šiauliuose, Kaune ir dalyje Vilniaus fiksuojamas didesnis nei normalus kietųjų dalelių kiekis ore per parą. Šių miestų gyventojams patariama praleisti mažiau laiko gryname ore. Kietosios dalelės – ore esančių kietųjų dalelių ir skysčio lašelių (aerozolių) mišinys, kurio sudėtyje gali būti įvairūs komponentai: rūgštys, sulfatai, nitratai, organiniai junginiai, metalai, dirvožemio dalelės, dulkės, suodžiai, pelenai ir kt.

 Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, kad dėl vakarų Latvijoje kilusių miško ir durpyno gaisrų šiaurės Lietuvoje tvyro smogas. Paprastai tokių gaisrų pasekmė – padidėjusi smulkiųjų kietųjų dalelių koncentracija ore. Padidėjus smulkiųjų kietųjų dalelių koncentracijai, labiausiai nukenčia kvėpavimo taikai. Užterštas oras taip pat dirgina akis, nosį, burną, išauga alergijos tikimybė.

Įsivyravus šaltiems ir ramiems orams, Aplinkos apsaugos agentūra įspėja, jog oro užterštumas kietosiomis dalelės auga. Prasčiausia situacija – Klaipėdoje. Šiauliuose oro tarša normą viršijo 3 kartus. Dėl intensyvaus šildymo aukštas oro užterštumas fiksuojamas ir Mažeikiuose, Šiauliuose, Panevėžyje. Sveikatos specialistai pataria riboti fizinę veiklą lauke.

Oro tarša – viena opiausių didmiesčių problemų, kuri yra tiesiogiai susijusi su gyventojų sveikata. Automobiliai, pramonė, būsto šildymas – visų šių veiksnių išmetamos kietosios dalelės patenka į žmogaus organizmą su kiekvienu oro įkvėpimu, maistu, vandeniu ar per odą. Gyvenant didmiestyje šių cheminių medžiagų poveikis neišvengiamas, o tai kur kas padidina riziką susirgti plaučių vėžiu ar kitomis sunkiomis ligomis.

Lietuvoje oro kokybė geresnė nei daugelyje kitų Europos šalių. Tuo galime džiaugtis, tiesa, su saiku, mat situacija negerėja, rodo naujausi tyrimai. Blogiausia tai, kad oro užterštumas kone tiesiogiai susijęs su vėžiniais susirgimais. Jungtinės Karalystės Vėžio tyrimų centro vadovė Fiona Osgun teigia, kad oro užterštumas sąlygoja vėžį.

Aplinkosaugininkai fiksuoja smarkiai padidėjusį oro užterštumą. Šalies didžiuosiuose miestuose kietųjų dalelių koncentracija jau visą rugpjūtį gerokai viršija normą. Specialistai baiminasi, kad nuo rudens oro tarša dar labiau padidės, mat prasidėjus mokslo metams į gatves išvažiuos žymiai daugiau automobilių. Medikai senyvo amžiaus žmones ir vaikus ragina pasilikti namuose, mat būtent jiems ši oro tarša labiausiai ir kenkia.

Žinių radijas Atšalus orams ir suintensyvėjus šildymui, padidėjo oro užterštumas kietosiomis dalelėmis. Trečiadienį Vilniaus mieste kietųjų dalelių koncentracija viršijo valandines ribines vertes po keletą kartų. Aplinkos apsaugos agentūros Oro kokybės vertinimo skyriaus vedėjas Donatas Perkauskas tvirtina, kad tokia oro tarša būdinga žiemai: „Kuo šalčiau, kuo silpnesnis nepastovios krypties vėjas, tuo mažesnė teršalų sklaida.

Šiauliuose smogas tampa kasdienybe. Sausis buvo rekordinis pagal oro taršą kietosiomis dalelėmis. Mokslininkai atlieka tyrimą ir tariasi, ką daryti. Atliekų surinkėjai nuo lapkričio jaučia pakuočių badą – plastiką ar kartoną gyventojai kiša į krosnis. Pasiektas rekordas „Praėjusiais metais sustojome ties 35 dienų, kai oro tarša viršijo leistinas normas, riba, – sako Romaldas Šemeta, miesto Savivaldybės Aplinkos skyriaus vedėjas. – Bet šių metų sausis buvo rekordinis.

„Iš Žemaitijos išvažiuoju ankstyvo ryto gaivoje, o atvažiavus į Vilnių ir lango atidaryti nesinori“, - atvirauja prekes vežiojančios įmonės savininkas Mūsų valstybės piliečiai kvėpuoja švaresniu oru nei kaimyninių šalių gyventojai, tačiau nepastovūs, vėjuoti bei lietingi orai tą lemia ne mažiau nei kryptingas oro kokybės gerinimas savivaldybėse. Tiriama nuolat „Nenorėčiau Vilniuje gyventi, – postringavo šnekus pervežimų įmonės savininkas, nuosavu sunkvežimiu pristatantis prekes Lietuvoje.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Aplinkos sveikatos skyriaus visuomenės sveikatos specialistai sako, kad aplinkos oro užterštumas – viena svarbiausių visų didesnių Europos miestų problemų. Lietuvos miestams ypač aktualus padidėjęs oro užterštumas kietosiomis dalelėmis.

Kaune padidėjo oro tarša kietosiomis dalelėmis. Kietųjų dalelių koncentracijai ore viršijus paros ribinę vertę, miestiečiams rekomenduojama vengti ilgesnių pasivaikščiojimų daugelyje miesto vietų. Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, trečiadienį vyraujant nepalankioms teršalų išsisklaidymo sąlygoms, kietųjų dalelių koncentracija miestų aplinkos ore liko padidėjusi, o Kaune, Petrašiūnuose, ji viršijo paros ribinę vertę.

Pastarosiomis savaitėmis dėl teršalų išsisklaidymui nepalankių meteorologinių sąlygų kietųjų dalelių (KD10) koncentracija daugelio miestų aplinkos ore buvo padidėjusi, o kai kuriuose miestuose viršijo 50-ies mikogramų/m3 paros ribinę vertę. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras perspėja, kad toks aplinkos oro užterštumas daro tiesioginę įtakos žmonių sveikatai. Didžiausią įtaką oro užterštumo padidėjimui galėjo turėti vietinių šaltinių (daugiausia - kūrenimo, transporto) keliama tarša.

Šąlant orams panevėžiečiams vėl tenka pratintis prie dūmais užteršto oro, tačiau kvapą gniaužiantis rūkas kai kurių kūrentojų nepriverčia tapti sąmoningesniais. Praėjusią savaitę oro užterštumas Panevėžyje ir vėl pradėjo viršyti leistinas normas. Specialistai, kaip ir kiekvienais metais, nepaliauja kartoti, jog dėl to kalta ne tik žema temperatūra, bet ir patys miesto gyventojai, nesusimąstydami kišantys į krosnis viską, kas papuola, tačiau jų balsas toli gražu ne kiekvieną adresatą pasiekia.

Didžiuosiuose Lietuvos miestuose oro užterštumas kietosiomis dalelėmis vis dar viršija leistiną normą. Belieka laukti , kol visiškai sniegas nutirps ir tik tada kelininkai teršalus sušluos. Europos miestuose apie 75 procentus teršalų paskleidžia kelių transportas. „Važiuojantys automobiliai pakelia teršalus nuo kelių dangos, – pasakoja Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Visuomenės sveikatos administratorė Alina Rogoža.

Pernai Vilniuje ir Kaune oro tarša smulkiosiomis kietosiomis dalelėmis, kurių skersmuo mažesnis kaip 10 mikronų, didėjo, rodo Aplinkos apsaugos agentūros parengta ataskaita apie aplinkos oro užterštumo lygį šiuose miestuose. Nors pernai vidutinė metinė šio teršalo koncentracija aplinkos ore ir neviršijo pagal ES reikalavimus nustatytos ribinės vertės, tačiau, palyginti su 2009 m., Vilniuje ji išaugo apie 20 proc., o Kaune – apie 17 proc.

Kovo viduryje oro užterštumas kietosiomis dalelėmis didžiuosiuose Lietuvos miestuose leistiną normą kai kuriomis dienomis viršijo net iki 4 kartų. Dėl vis didėjančio oro užterštumo kyla didžiulė grėsmė sveikatai. Apie tai kalbamės su Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro visuomenės sveikatos administratore Alina Rogoža. – Kas daugiausia teršia aplinkos orą? – Europa dūsta transporto kamščiuose, o valdžios svarsto ir niekaip nenutaria, ką daryti, kad oro tarša nedidėtų.

Oro tarša smulkiosiomis kietosiomis dalelėmis yra didžiausia Lietuvos miestų oro kokybės problema. Kietosios dalelės – tai ore esančių dalelių ir skysčio lašelių (aerozolių) mišinys, kurio sudėtyje gali būti įvairūs komponentai – rūgštys, sulfatai, nitratai, organiniai junginiai, metalai, dirvožemio dalelės, dulkės, suodžiai ir kt. Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, Klaipėdos mieste dažniausiai užfiksuojama tarša kietosiomis dalelėmis, kuri viršija nustatytas koncentracijas.

Šiemet padidinta kietųjų dalelių koncentracija Šiauliuose viršijo leistiną 35 dienų per metus ribą. Savivaldybė įpareigota parengti oro kokybės valdymo programą ir imtis priemonių, kad oras mieste taptų švaresnis. Laikas susirūpinti Pasak Jūratės Karalevičienės, Šiaulių visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėjos, Savivaldybės Aplinkos skyriui reikėtų susirūpinti, nes padaugėjo gyventojų skundų esą kiemuose nėra kuo kvėpuoti.

Sausio pabaigoje didžiuosiuose Lietuvos miestuose buvo užfiksuota keliskart didesnė, viršijanti leistinas normas, kietųjų dalelių koncentracija. Kietųjų dalelių koncentracija ore per parą neturi viršyti 50 mikrogramų viename kubiniame metre, tačiau ši riba Mažeikiuose buvo peržengta penkias dienas paeiliui, praneša Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos, asmens ir visuomenės sveikatos skyrius.