kiaulpienės

Nors šios ryškiaspalvės piktžolės suteikia lauko erdvėms spalvų, sodininkai ir vejos entuziastai dažniau linkę keikti geltonus kiaulpienių žiedus. Laimei, yra būdas jų atsikratyti ir nereikia naudoti jokių cheminių medžiagų. Kiaulpienės išstumia žolę ir kitus augalus, atimdamos iš jų vandenį ir maistines medžiagas. Pašalinti šias piktžoles paprastai būna sunku dėl lengvučių toli nukeliaujančių sėklų, kurios skatina pienių augimą metai iš metų.

Atėjus pavasariui, mūsų kasdienybė pradeda keistis – šiltėjant orams ir ilgėjant dienoms, norisi ilgiau būti gryname ore, pajudėti. Tačiau, kad ir kaip malonu būtų stebėti gamtos atgijimą, pavasarinis nuovargis, stresas ir nerimas gali tapti iššūkiu mūsų sveikatai bei vidinei ramybei, todėl ypač svarbu žinoti, kaip palaikyti gerą savijautą ir neprarasti energijos. Geros savijautos mėnesį švenčiančio prekybos tinklo „Rimi“ sveikatai palankios mitybos konsultantė, gydytoja dietologė dr.

Kiaulpienės yra vienos iš pievos kenkėjų, su kuriomis labiausiai vargsta sodininkai, norintys jomis atsikratyti. Visgi, užuot jas išmetę lauk, pagalvokite apie tai, kokią naudą jos gali duoti sveikatai. Dažniausiai surinkus pievoje augančias kiaulpienes jos keliauja tiesiai į šiukšlinę arba į kompostą. Tačiau, pasak mitybos eksperto Jeff Taraday, prieš tai padarant, verta apsvarstyti ir prisiminti keletą naudingų aspektų, kuriuos mūsų organizmui gali suteikti šie žalumynai.

Prasidėjus pavasariui norisi džiaugtis pagerėjusiais orais ir vis pasirodančia saule. Tačiau kartais pavasarinį džiaugsmą sudrumsčia nemalonus peršalimas. Į pagalbą gali ateiti pavasarinės žolelės, kurių nesunkiai rasite savo kiemuose ar pievose. Vaistažolininkas, „Žolinčių akademijos“ viceprezidentas ir knygų „Vaikai vaistažolių pasaulyje“ bei „Vaistažolių pasakos.

Pavasaris pamažu atsiskleidžia visu gražumu, nes soduose pradeda žydėti gėlės ir augalai. Tačiau kartu su jais pasirodo ir piktžolės. Štai penkios įprastos piktžolės, kurių reikia saugotis šį pavasarį. Artėjant karštiems orams žmonės daug laiko praleidžia savo soduose. Tačiau nors pavasaris žada gausybę žiedų, jame neišvengiamai pasirodys ir piktžolės. Štai penkios pavasarį žydinčios piktžolės, kurios šį sezoną gali pasirodyti jūsų vejoje, rašoma express.co.uk.

INGREDIENTAI: šiek tiek juodųjų pipirų 10 gramų svogūnų (laiškai) šiek tiek druskos 1 valgomasis šaukštas aliejaus 100 gramų kiaulpienių (lapai) PARUOŠIMO BŪDAS: Lapus atskirti nuo šaknų, pasūdytame vandenyje virti apie 15 minučių, kol lapai suminkštės. Nukošti, supjaustyti, įdėti druskos, pipirų, svogūnų laiškų, įpilti citrinos sulčių ir aliejaus.

INGREDIENTAI: 125 gramai margarino 1 stiklinė kvietinių miltų 1 stiklinė vandens šiek tiek druskos 6 vienetai kiaulpienių PARUOŠIMO BŪDAS: Plikytos tešlos gaminimas: Puode užvirinamas vanduo su druska, sudedamas margarinas, verdama nuolat maišant kol jis ištirpsta. Tada suberiami miltai ir plakama plakikliu kol tešla atlimpa nuo puodo sienelių.

Kiaulpienės yra vienas iš labiausiai paplitusių augalų visame pasaulyje, tačiau žmonėms, kuriems nepatinka, kad jos auga ant vejoje, šios geltonžiedės gali tapti tikru galvos skausmu Nors vieni mano, kad kiaulpienės yra gražios, kiti mano, kad tai yra visiška kenkėja ir sugadina nepriekaištingos vejos išvaizdą. Sunku atsikratyti kiaulpienių, nesunaikinant kitų jūsų sodo augalų ar dirvožemio, tačiau tai įmanoma. Express.co.uk atskleidžia žingsnius, kaip išnaikinti kiaulpienes.

Pievose akį traukia įstabus geltonas kiaulpienių kilimas, o žolininkai ragina jomis ne tik grožėtis. Šios geltonžiedės – ir vaistas, ir maistas. Jas galima kramsnoti tik nuskintas, dėti į patiekalus, džiovinti ar šaldyti. Kiaulpienės tikros stebukladarės – organizmą veikia nuo kojų pirštų iki plaukų galiukų, o ypač tinka moterims.

Ar žinojote, kad vienas paprastosios kiaulpienės (Taraxacum officinale F. H. Wigg) augalas subrandina iki 8 000 sėklų? O kad visos jo dalys naudojamos įvairioms ligoms gydyti? Neabejotinai kiaulpienė – vienas populiariausių, atspariausių ir ištvermingiausių pavasarinių vaistinių augalų, džiuginanti geltonų žiedų kilimu pievose, pamiškėse, laukuose, pakelėse, ir erzinanti daržininkus kaip atkakli piktžolė.

Kiaulpienes daugelis žmonių laiko piktžolėmis, tačiau iš tikrųjų ši gėlė turi naudingų savybių ir aplinkai, ir netgi žmogaus sveikatai. Kiaulpienės yra vienos iš labiausiai paplitusių gėlių, ir, nors jos yra visiškai nekenksmingos, atrodo, kad žmonės jas visada vertina kaip papildomą problemą. Kiaulpienių populiaciją sunku kontroliuoti dėl to, kaip jos išsklaido savo sėklas. Jos greitai žydi ir gali augti praktiškai bet kur – net ir tarp šaligatvio plytelių.

Kad sustiprėtume, nesunkiai prisitaikytume prie besikeičiančių orų ir nesusirgtume visus bauginančia liga, pavasaris – geriausias metas pasirūpinti tuo, ką mums siūlo gamta. Ypač mąstant apie būsimus rudens ir žiemos sezonus. „Visada gerai tai, kas jau žinoma, patikrinta, bet gal šiek tiek primiršta“, – tikina vegetarė, trijų knygelių apie sveiką gyvenseną („Gyvenu be vaistų“, „Dievo vaistas“, „Išsigelbėjimas“) autorė, biologė-chemikė Regina Balsevičienė.

„Jos stiprina organizmą, ypač stiprina virškinimo sistemą, valo kraują, varo skysčius, skatina tulžies veiklą. Taigi, ar reikia daugiau motyvacijos? Kol dar leidžia pasivaikščioti gamtoje – pirmyn kiaulpienių šaknų rinkti“, – sako žolininkė Jolanta. Beje, jei galvojate, kad jos labai karčios – nustebsite. Netgi maloniai salstelėjusios. Kartumo kiek yra, bet jis toks malonus. Galima gerti arbatą, galima ir kiaulpienių šaknų kavą. Kaip jas paruošti? Iškasame šaknis. Kuo storesnės, tuo geriau.

Šiemet ruduo ilgas, tad ir lapkričio mėnesį, kol nepašalo, kol žemės nesukaustė gruodas, dar nevėlu pasikasti vaistingųjų augalų šaknų, kurios mums padės ištverti žiemos šalčius, sustiprins organizmą ir pagelbės sužvarbus, peršalus. Savo rankomis surinktos vaistažolės iš nuošalių, neužterštų vietų nenusileidžia vaistinėse pirktiems maisto papildams. Kiaulpienės – įkyrios piktžolės darže, bet ir gydytojai, ir liaudies medicinos žinovai jas vadina gyvybės šaknimis.

Ar jau spėjote nužvelgti laukus? Akivaizdu, kad visur, kur bepažiūrėsite, pamatysite daugybę nužydėjusių kiaulpienių, kurių ryškiai geltonus žiedus pakeitė pilki pūkeliai su sėklytėmis. Žolininkas Marius Lasinskas naujienų portalui tv3.lt sako, kad tai – aukso vertės sėklytės, kurias turėtų valgyti kiekvienas iš mūsų. „Kiaulpienių žydėjimo fazės pasikeitė, iš saulyčių jos virto mėnuliukais – pilkais pūkeliais su sėklytėmis, kurios yra angliavandenių, baltymų ir riebalų derinys.

Naujienų portalo tv3.lt skaitytoja Rima siūlo skubėti skinti kiaulpienes. Ji teigia atradusi jas dar prieš kelerius metus ir nuo to laiko džiaugiasi puikia sveikata.  Kiaulpienes ji renka saulėtą dieną, kai šviečia saulė, o rasa jau būna nudžiuvusi.  „Į krepšį skinu tik žiedelius, kotelių neskinu. Kai prisiskinu, parnešu namo, patiesiu ant medvilninės paklodėlės ir leidžiu išdžiūti. Per tą laiką kiaulpienių žiedai išsivalo nuo vabaliukų ir musyčių, kurių apstu gyvojoje gamtoje.

Žolininkas Marius Lasinskas sako, kad dabar yra pats tinkamiausias laikas rinkti ir valgyti kiaulpienių žiedus, o iš kotelių ruošti vadinamuosius makaronus. Jo teigimu, tai pats geriausias natūralus organizmo valymo būdas.  Skystina kraują Žolininkas išskiria du augalus ir sako, kad dauguma lietuvių juos vis dar painioja. Jo teigimu, šiuo metu augimo piką pasiekė kiaulpienės, o pienės sužydės vasarą ir nuo kiaulpienių skirsis tuo, kad ant vieno kotelio pagels po kelis žiedelius.

Motulė gamta žmones apdovanojo daugybe vaistinių augalų, kurie veša tiesiog po mūsų kojomis. Tikrai neverta pirkti brangių maisto papildų iš žolelių, augančių tolimose šalyse, kai galime patys pasiruošti kur kas veiksmingesnių preparatų iš savo kieme, darže ar pievoje klestinčių augalų – tik nereikia tingėti. Vienas naudingiausiųjų – paprastoji kiaulpienė, vadinama vaistu nuo šimto ligų. Ruduo – tinkamiausias metas kasti kiaulpienių šaknis, kurios daug vertingesnės už jų lapus bei žiedus.

Pirmosiomis pavasario savaitėmis pievose galima pastebėti akį rėžiančius geltonumus. Jose augančios kiaulpienės ne tik traukia žvilgsnius, bet gali būti ir puikus ingredientas naminei uogienei. Netikite? Išbandykite patys! Kiaulpienių uogienei reikės: saujos pienių (jų vadinamųjų galvučių), 700 g cukraus, vienos citrinos sulčių. Gaminimas: Paimkite puodą, suberkite į jį cukrų ir kaitinkite tol, kol cukrus paruduos ir virs sirupą primenančiu skysčiu.

 Vasara – puikus metas organizmo stiprinimui, kada aplink žydi įvairiausios vaistažolės. Jos tinka tiek šiltuoju sezonu sveikatos gerinimui ar negalavimų gydymui, tiek ruošiant atsargas žiemai. Žolininkė Danutė Kunčienė įvardina naudingiausius vasarą žydinčius vaistinius augalus, kurie kiekvienam gali suteikti stulbinančios naudos. „Išties, vaistažolių vasarą yra be galo daug, tačiau išskirsiu pagrindines, kurias išties kiekvienam būtina turėti savo vaistinėlėje.

Ąžuolo gilių kava, kiaulpienės šaknų kava, gudobelės sėklų kava, cikorijų kava, morkų kava, varnalėšos šaknų kava – skamba egzotiškai, tačiau visų šių lietuviškų kavų ir įvairių kitų sveikų gėrimų galima paragauti Sveikatos ir grožio dienose, gegužės 11–13 dienomis prekybos ir renginių centre VCUP.

Nuo seno kiaulpienė – daržininkų priešas. Tačiau ši piktžolė gali būti naudinga kovojant su kenkėjais ar stiprinant sveikatą. Nepelnytai užmirštos Agronomė Joana Giedraitytė pataria: surinkite kibirą kiaulpienių lapų, susmulkinkite, užpilkite vandeniu, palaikykite parą ir šiuo antpilu apipurkškite sodo medžius. Daugumai čiulpiančių ir graužiančių žaladarių tokios „vaišės“, pasak jos, nepatiks. Juk kiaulpienių lapų neskanauja jokie daržo kenkėjai.

Yra daugybė organizmo valymo būdų – per jų gausą kartais pamirštame, kad pati gamta mums tiesia pagalbos ranką.