kelių direkcija

Kelių direkcija pradėjo remontuoti ištisus dešimtmečius blogiausiu keliu tituluojamą „betonkę“. Tiesa, pirmiausia bus tvarkoma tik 30 kilometrų atkarpa nuo Utenos iki Molėtų, kurią žada pabaigti iki Kalėdų. Likusią kelio dalį nuo Molėtų iki Riešės žada rekonstruoti iki kitų metų pabaigos. Tačiau kai kurie vietiniai gyventojai valdininkų pažadais netiki – jie rodo į tik dviejų kilometrų ruožą Utenos mieste, kuris tvarkomas jau nuo praėjusių metų rudens, o pabaigos dar nematyti.

Kelių direkcija ir susisiekimo ministras Skuodis trimituoja, kad per porą metų sutvarkys blogiausiu keliu Lietuvoje vadinamą ruožą Vilnius–Utena. Tiesa, kol kas pinigų numatė ir darbus pradėti ruošiasi tik trečdalyje ruožo – trisdešimtyje kilometrų. Vis dėlto aiškėja, kad jau ir šiam ruožui pinigų gali neužtekti. Mat Vyriausybė papildomai davė 40 milijonų, o remontas kainuos 61 milijoną eurų.

Susisiekimo ministerija rengiasi įgyvendinti naujus 2024–2028 metų valstybinės reikšmės kelių su žvyro danga asfaltavimo projektus. Prioritetinės eilės sąrašas bus sudaromas atsižvelgiant į savivaldybių sureitinguotus asfaltuotinų kelių ruožus. „2018–2024 metų žvyrkelių asfaltavimo prioritetinė eilė juda į pabaigą, per kelerius metus pavyko išasfaltuoti daugiau kaip 1 400 km valstybinės reikšmės kelių su žvyro danga.

Valstybės kontroliuojama Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) šiemet ketina keisti pavadinimą. Bendrovė kol kas neskelbia nei būsimo pavadinimo, nei kada jis bus keičiamas.  Direkcija pavadinimo keitimą priskyrė prie prioritetinių šių metų darbų. „Gavus akcininko pritarimą planuojama keisti įmonės pavadinimą ir atnaujinti prekės ženklą“, – teigiama LAKD pranešime.

Nuo Naujųjų metų Kelių direkcija, planavusi už du milijonus eurų pastatyti 50 naujų vidutinio greičio matuoklių, staiga ėmė ir persigalvojo. Sulaukusi kritikos lavinos iš visuomenės ir politikų, direkcija dabar jau pati suabejojo, ar visi greičio matuokliai Lietuvoje stovi ten, kur įvyksta daugiausia avarijų. Dalis politikų jau trinta rankomis ir ruošiasi, kaip patys sako, greičio matuoklių revoliucijai.

Kelių direkcijai nuo naujų metų planuojant įrengti dar 50 naujų vidutinio greičio matuoklių, kai kurie specialistai tokiems sprendimams negaili kritikos. Pasirodo, kelių direkcija matuoklius ruošiasi statyti ten, kur per pastaruosius kelerius metus automobilių avarijų arba nebuvo, arba jos įvyko tikrai ne dėl viršyto greičio. Paklausti, kodėl, Kelių direkcijos vadovai kartoja: matuoklius stato tik ten, kur jie neva būtini dėl didelio avaringumo.

Seimas leido Ryšių reguliavimo tarnybai (RRT) suteikti galimybę operatoriams, siekiantiems valstybinės reikšmės keliuose užtikrinti ryšį, reikalingą eismo dalyvių įrenginiams, transporto sistemoms ir priemonėms veikti, bendrai naudotis Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) valdomais ryšių bokštais.  Už tokias nuo 2024 metų sausio įsigaliosiančias Kelių įstatymo pataisas ketvirtadienį balsavo 107 Seimo nariai, prieš buvo ir susilaikė po vieną.

Minint Atšvaitų dieną Lietuvos automobilių kelių direkcija inicijuoja tęstinę švietimo kampaniją vyresnio amžiaus žmonėms „Kaip gerai, kad mane matai“. Šiais metais akcija startuos Vilniaus mieste ir rajone, ateityje plėsis į kitus Lietuvos miestus ir miestelius. Akcijos metu, siekiant atkreipti dėmesį į senjorų pažeidžiamumą keliuose, skirtingų miestų ir miestelių viešose erdvėse bus dalinami atšvaitai, pasakojama apie jų svarbą, rašoma pranešime spaudai.

Šiemet sausį įgriuvusio tilto per Nevėžį Kėdainiuose rekonstrukcijos konkursą Kelių direkcija planuoja paskelbti iki metų pabaigos.     „Pagal dabartinį planą iki metų galo paskelbsime konkursą įgriuvusio tilto rekonstrukcijai“, – ketvirtadienį Seimo Darbo partijos frakcijoje teigė Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovo patarėjas Remigijus Lipkevičius.

Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) Tarptautinių ryšių ir komunikacijos skyriaus vadovė Aušra Ramoškaitė palieka įmonę.  „Šiandien paskutinė mano darbo diena Lietuvos automobilių kelių direkcijoje. Labai ačiū už gerus klausimus, profesionalų bendravimą ir supratimą“, – trečiadienį pranešė A. Ramoškaitė. Pareigas direkcijoje ji ėjo ketverius metus ir devynis mėnesius.

Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) turi sumokėti papildomus 566 tūkst. eurų statybų bendrovei „Tilsta“ už papildomus viaduko remonto darbus rekonstruojant Panevėžio aplinkkelį, nutarė Lietuvos apeliacinis teismas. Teismas liepos 4 dieną atmetė direkcijos skundą ir paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo kovą priimtą sprendimą, įpareigojantį LAKD sumokėti „Tilstai“. Direkcija siekė šį sprendimą panaikinti.

Lietuvos automobilių kelių direkcija informuoja, jog birželio 5 d., nuo 20 val. iki birželio 6 d. 4 val. ryto, laikinai uždaroma valstybinės reikšmės magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai estakada. Eismas bus leidžiamas pagal schemą šalia esančia apylanka. Vairuotojų prašoma būti atidžiais, sekti informacinius kelio ženklus.

Šalies keliams tvarkyti trūkstant lėšų, Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) svarsto galimybę iš tarptautinių bankų skolintis apie 1 mlrd. eurų. Kai kuriems Seimo nariams keliant klausimą, ar skola netaps papildoma finansine našta valstybei, teigiama, kad direkcija yra pati pajėgi vykdyti tokius įsipareigojimus. LAKD vadovas Marius Švaikauskas sako, jog direkcija su Šiaurės investicijų banku (NIB) ir Europos investicinio banko (EIB) ketina kalbėtis dėl ilgalaikių paskolų.

Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) su bankais tariasi dėl 100 mln. eurų kreditavimo (overdrafto) jos įgyvendinamiems projektams, sako bendrovės vadovas Marius Švaikauskas . Jis neįvardijo konkrečių bankų, tačiau teigė, kad derybos šiuo metu yra „pasirašymo stadijoje“. „Intensyviai kalbamės su bankais ir jau turime pasirašymo stadijoje iš geriausių pasiūlymų, kad pasiimtume 100 milijonų overdraftą, kad galėtume daryti daugiau nei suplanavę padaryti“, – trečiadienį Seimo Ekonomikos komi...

Lietuvos automobilių kelių direkcija primena, kad jau nuo balandžio 1 d. šalies keliuose prasideda vasarinių padangų sezonas, didėja maksimalus leistinas greitis automagistralėse ir greitkeliuose. Nuo balandžio 10 d. iki spalio 31 d. draudžiama eksploatuoti transporto priemones su dygliuotomis padangomis. Vairuotojai, kurie važinėja žieminėmis dygliuotomis padangomis, privalo jas pakeisti vasarinėmis iki balandžio 10-os dienos. Šiltuoju laikotarpiu rekomenduojamos vasarinės padangos.

Bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) atmeta jai mestus kaltinimus, kad Kėdainių Vilainių tilto rekonstrukcija užtruko dėl bendrovės kaltės. „Noriu paneigti viešumoje pasirodžiusią Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) vadovo Remigijaus Lipkevičiaus nuomonę, kad tilto rekonstrukcija užtruko dėl bendrovės ESO kaltės“, – penktadienį išplatintame pranešime sakė ESO Ryšių su visuomene projektų vadovas Paulius Kalmantas.

Kėdainiuose įgriuvusio tilto per Nevėžį remontą tikimasi pradėti šiemet, sako Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) atstovas. Anot A. Vilkelio, ar pavyks anksčiau pradėti darbus, priklausys nuo projektuotojų. „Jie pateiks savo matymą ir žinosime konkretų atsakymą, kiek projektas gali būti paskubintas. Mes tikimės, kad projektuotojai suras galimybes ir tada mes galėsime anksčiau startuoti su rangos darbų pirkimu ir darbus galbūt pradėti šiais metais.

Šiaulių bankas privalo sumokėti 0,5 mln. garantiją Lietuvos automobilių kelių direkcijai už restruktūrizuojamos Kauno statybų bendrovės „Kamesta“ neįvykdytus žvyrkelių remonto darbus, nusprendė teismas. Lietuvos apeliacinis teismas sausio 12-ąją visiškai patenkino Kelių direkcijos skundą, kuriuo ji prašė iš Šiaulių banko priteisti 518 tūkst. eurų išmoką pagal sutarties sąlygų įvykdymo garantiją bei 6 proc. metų palūkanas.

Penktadienio rytą rajoniniuose keliuose yra slidžių ruožų, o Zarasų ir Trakų rajonuose eismo sąlygas sunkina rūkas, įspėja Automobilių kelių direkcija. 6 val. duomenimis, pagrindinių valstybinės reikšmės kelių dangos daugiausia šlapios, vietomis drėgnos. Mažesnio eismo intensyvumo rajoniniai keliai didžiojoje šalies dalyje išlieka su pažliugusio ar prispausto sniego provėžomis, slidūs. Zarasų ir Trakų rajonuose rūkas, vietomis matomumas sumažėjęs ir siekia 200 metrų.

VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija (toliau – Kelių direkcija) informuoja, kad nuo šių metų gruodžio 15 d. ryto bus leidžiamas eismas valstybinės reikšmės magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda 39,110 km Paparčių (Vievio) viaduko prieigose esančiais jungiamaisiais keliais ir naujai įrengtomis žiedinėmis sankryžomis. Vairuotojus prašome būti atidžiais, vadovautis informacinių ženklų nuorodomis.

Praėjusią savaitę Kelmės rajone – krovinio mikroautobuso ir Estijos įmonės vilkiko kaktomuša, pražudžiusi žmogų. Nors avarija kilo krovininiam mikroautobusui staiga išvažiavus į priešpriešinio eismo juostą, rajono gyventojai aiškina, kad viskas galėtų būti dėl įrengtos saugumo salelės. Mirtimi pažymėta avarija kilo lapkričio 11 dieną, apie 12 val. Kelmės rajone, Paprūdžių kaime, Plento gatvėje. Į įvykio vietą suskubo gausios Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos (PAGD) pajėgos.

Pirmosios instancijos teismui paskelbus išteisinamąjį nuosprendį „MG grupės“ (anksčiau – „MG Baltic“) politinės korupcijos byloje, joje figūravusiam buvusiam Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) vadovo pavaduotojui Daiviui Zabulioniui nepavyko atnaujinti bylos, kurioje jis siekė sugrįžti į buvusias pareigas bei gauti dar apie 18 tūkst. eurų kompensaciją bei žalos atlyginimą.

Už vėluojančią kelio sankryžos Vilniaus rajone rekonstrukciją Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) neteisėtai nuskaičiavo 28,4 tūkst. eurų delspinigių iš Prancūzijos kapitalo kelių tiesimo bendrovės „Eurovia Lietuva“, nusprendė Lietuvos apeliacinis teismas. Bendrovė ginčijo termino, už kurį skaičiuojami delspinigiai, trukmę ir siekė, kad ji būtų sumažinta, o teismas pripažino, kad direkcija delspinigius skaičiavo be pagrindo.

Lietuvos automobilių kelių direkcija ketvirtadienį organizuoja Atšvaitų dieną.  Nuo 8 val. iki 16 val. atšvaitų ir kitų saugaus eismo priemonių platinamo akcija vyks Kelių direkcijoje Vilniuje. Kiekvienam atėjusiam į akciją bus skiriama po vieną atšvaitą ar kitą priemonę.

Užsitęsus teismams dėl naujos kelių apmokestinimo sistemos, vadinamojo e. tollingo, jos veiklos pradžia Lietuvoje vėluos, teigia Lietuvos automobilių kelių direkcija.  Pasak Kelių direkcijos atstovo, pagrindinė priežastis, dėl ko e. tollingo sistema nepradės veikti laiku – užsitęsę teismai.

Seimo Ekonomikos komitetas su Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) atstovais trečiadienį aiškinsis, kodėl stringa naujosios kelių apmokestinimo sistemos, vadinamojo e. tollingo, įgyvendinimas.  Konservatorius Andrius Kupčinskas piktinasi, kad kaip ir buvo planuota – iki 2023 metų sausio – neįdiegus naujos važiavimo šalies keliais apmokestinimo tvarkos, į biudžetą nebus surinkta mažiausiai 60 mln. eurų.

Valstybei svarbius projektus Lietuvos automobilių kelių direkcija turėtų vykdyti nevėluodama ir greičiau priimant sprendimus, teigiama atnaujintame Susisiekimo ministerijos lūkesčių rašte šiai įstaigai. Nuo kitų metų akcine bendrove tapsianti direkcija turėtų keisti darbo metodus, pirmadienį pranešė ministerija.

Lietuvos automobilių kelių direkcijos organizuojamos saugaus eismo stotelės nuo pirmadienio pradeda kelionę po Lietuvą. Mėnesį truksiančio projekto metu iki rugsėjo 2 dienos skirtinguose šalies miestuose ir miesteliuose veiks 98 saugaus eismo stotelės, kuriose Kelių direkcijos saugaus eismo ekspertai su lankytojais bendraus įvairiomis saugaus eismo temomis.

Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) dėl infliacijos ir itin pabrangusių žaliavų kartu su rangovais galės perskaičiuoti sutartis ne vieną, o du kartus per metus – pirmą kartą po šešių, antrą kartą – po 12 mėnesių. Iki šių metų kovo 30 dienos sutartyse buvo numatyta galimybė perskaičiuoti – didinti arba mažinti – darbų kainas kas 24 mėnesius.  Pasak LAKD, kainos bus perskaičiuojamos, jeigu kainos, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu mėnesiu, pasikeitė daugiau kaip 4 proc.

Jau nuo kovo vidurio Lietuvos keliuose prasidės intensyvesni darbai. Planuojama remontuoti tiltus, asfaltuoti žvyrkelius, taisyti kelius ir pėsčiųjų bei dviratininkų takus. Portalas tv3.lt primena, kokie didžiausi kelių remontai šiemet laukia vairuotojų. Lietuvos automobilių kelių direkcija (LADK) dar metų pradžioje pranešė, kad 2022-aisiais kelių projektavimo darbai bus vykdomi visus metus. Vis dėlto rangos darbai turėtų prasidėti nuo kovo 15-osios, jei tai leis orų sąlygos.

Trečiadienio rytą Lietuvos rajoniniuose keliuose yra slidžių ruožų, perspėja kelininkai. Eismo informacijos centro 9 val. duomenimis, šalyje valstybinės reikšmės kelių dangos daugiausia sausos, tik šiaurės rytų ir pietryčių Lietuvoje bei Telšių ir Mažeikių rajonuose mažesnio eismo intensyvumo rajoniniai keliai dar vietomis išlieka provėžoti, kai kur padengti plonu prispausto ar pažliugusio sniego sluoksniu.

Ateityje valstybei pritrūkus lėšų itin svarbiems automobilių kelių ar tiltų statybos projektams, pertvarkyta Lietuvos automobilių kelių direkcija galės jų skolintis, sako susisiekimo ministras Marius Skuodis.

Lietuvos automobilių kelių direkcija ruošiasi atnaujinti pėsčiųjų ir dviračių taką nuo Smiltynės iki Preilos. Takas bus sutvarkytas, kad atitiktų Europos dviračių takų tinklo (EuroVelo) trasų reikalavimus. Direkcija paskelbė 35 kilometrų ilgio tako projektavimo konkursą. Planuojama, kad, 2022 metais parengus projektą bus skelbiami statybos konkursai, pranešė direkcija.

Dėl užsitęsusio karščio kai kuriuose Lietuvos keliuose gali pasitaikyti išplaukusio bitumo, vadinamojo „prakaituojančio asfalto“, ruožų, todėl VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija prašo vairuotojų būti atidesniems ir pakantesniems. Pažymėtina, kad tokios situacijos yra nuolat taisomos, todėl šiuo metu minimų aktualių ribojimų nėra. Vairuotojams svarbu žinoti – išplaukusio bitumo vietose ilgėja stabdymo kelias. Nederėtų atmesti ir netikėtumo aplinkybės.

Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) bendrovei „Kauno tiltai“ turi grąžinti per 80 tūkst. eurų skolą su palūkanomis už žvyrkelių kapitalinį remontą Tauragės ir Raseinių rajonuose. Taip balandžio 29 dieną nusprendė Lietuvos apeliacinis teismas, pakeitęs Vilniaus apygardos teismo 2020 metų rugsėjo sprendimą ir iš dalies patenkinęs kelininkų ieškinį.

Beveik už 12 mln. eurų bus tvarkomas Kėdainius ir Ukmergę jungiančio kelio ruožas, pirmadienį pranešė Lietuvos automobilių kelių direkcija. Jos teigimu, bus tvarkomas Kėdainius ir Ukmergę jungiančio krašto kelio ruožas nuo 26,80 iki 40,27 kilometro, sutarties vertė siekia 11,97 mln. eurų. Darbus atliks bendrovė „Panevėžio keliai“, su kuria sutartis pasirašyta rugsėjo 11 dieną. Lietuvos automobilių kelių direkcija taip pat teigia, kad darbai turi būti atlikti per devynis mėnesius.

Buvęs Kelių direkcijos vadovas Vitalijus Andrejevas vadovauja kelių ženklinimo bendrovei „Biseris“. Jis įmonės generalinio direktoriaus pareigose pakeitė „Biseriui“ nuo 2019 metų vadovavusį Nedą Karklių, rodo Registrų centro duomenys. Apie karjeros pokyčius rugpjūčio pabaigoje BNS patvirtino pats V. Andrejevas. Jis iš Kelių direkcijos atleistas liepos pradžioje. Anksčiau žadėjęs šį sprendimą skųsti teismui, dabar V. Andrejevas sakė to nedarysiąs.

Susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus įsakymu penktadienį iš užimamų pareigų atleistas Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovas Vitalijus Andrejevas. Toks sprendimas priimtas siekiant sklandaus ir efektyvaus Kelių direkcijos darbo, teigiama Susisiekimo ministerijos pranešime. Su V. Andrejevu BNS penktadienį kol kas nepavyko susisiekti.

Susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius sako, kad konfliktas su Kelių direkcijos vadovu Vitalijumi Andrejevu dirbti nepadeda, tačiau kol kas neatsako į klausimą, ar neketina jam neįtinkančio vadovo nušalinti.

Kelių direkcijos vadovo kaltinimų dėl neteisėtų nurodymų davimo sulaukusi Susisiekimo ministerija kritikuoja direkcijos metodiką sudarant remontuotinų kelių ir asfaltuotinų žvyrkelių sąrašą. Ministras Jaroslavas Narkevičius sako, kad bendradarbiavimas tarp ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų tampa ne darbinis, o politinis. Jis kaltina Kelių direkcijos vadovą Vitalijų Andrejevą meluojant ir žeminant Susisiekimo ministerijos reputaciją.

Susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius praėjusią savaitę paskyręs dar beveik 16 mln. eurų Automobilių kelių direkcijos valdomiems valstybinės reikšmės keliams remontuoti ir asfaltuoti, beveik 1 mln. eurų atseikėjo trims Trakų ir Šalčininkų rajonų projektams, kurių nebuvo direkcijos paraiškoje.  Be to, pasak Kelių direkcijos vadovo, nė vienas šių kelių neatitinka paties ministro nustatytų kriterijų. Pagal juos 150 mln.

Seimui baigiant svarstyti Vyriausybės inicijuojamas pataisas dėl Automobilių kelių direkcijos pertvarkos iš biudžetinės įstaigos į valstybės įmonę, o vėliau – į akcinę bendrovę, bandoma kartu įteisinti ir nuostatą, kad direkcijos vadovybė liktų dirbti ir būsimoje įmonėje.  Ekonomikos komiteto narys konservatorius Jurgis Razma Seime registravo tokią Kelių įstatymo pataisą. Jis siūlo direkcijos darbuotojus be konkurso perkelti į naują įmonę.

Susisiekimo ministerija pradėjo tyrimą dėl Kelių direkcijos vadovo Vitalijaus Andrejevo atsakomybės panaudojant keliams skirtas lėšas, pranešė ministras. Anot Jaroslavo Narkevičiaus, audito metu nustatyta, kad lėšos panaudojamos neefektyviai. Tuo metu V. Andrejevas atmeta priekaištus ir sako, kad ministerija ir direkcija skirtingai supranta veiklos efektyvumą.

Šiuo metu Lietuvos valstybinės reikšmės keliuose veikia 50 vidutinio greičio matuoklių, kurie matuoja greitį 25-iuose ruožuose. Artimiausiu metu ketinama pasirašyti sutartį dar dėl 100 sektorinių greičio matuoklių įrenginių (50 ruožų) įrengimo. 2019 m. gruodžio mėn. sudaryta sutartis dėl 70 momentinių greičio matuoklių įrengimo šalyje.

Lietuvos automobilių kelių direkcija tinkamai surengė žvyrkelių kapitalinio remonto konkursus, todėl jai neturėjo būti skirta 30 tūkst. eurų bauda, nutarė Aukščiausiasis Teismas. LAT praėjusią savaitę panaikino direkcijai nepalankius žemesnės instancijos teismų sprendimus. Pasak teismo, konkursuose nedalyvavusi bendrovė „KTD group“ abstrakčiai ginčijo jo reikalavimus, nepateikė konkretesnių įrodymų, kad buvo pažeistos jos teisės ar ji turėjo blogesnes sąlygas nei konkurentai.

Buvusi „TV Pagalbos“ žvaigždė Arnas Švilpauskas neseniai buvo nemaloniai nustebintas, kai jo gimtuosiuose Josvainiuose buvo nugriauta autobusų stotelė, primenanti tikrą meno kūrinį. Visą istoriją, ir kodėl tai, jo manymu, negražu, A. Švilpauskas aprašė socialinio tinklo „Facebook“ asmeninėje paskyroje. Pasidalijęs minėtos stotelės prieš ir po nuotraukomis, A. Švilpauskas rašė: „Kaip gaila.

Susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius, spalio mėnesį Abu Dabyje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose dalyvavęs pasauliniame kelių kongrese, vakarieniavo už Lietuvos automobilių kelių direkcijos lėšas, skelbia portalas 15min.lt. Pasak 15min.lt, už vakarienę Abu Dabio restorane ministras susimokėjo ne pats – tai padarė  Kelių direkcijos vadovas Vitalijus Andrejevas.

Susisiekimo ministerijai pavaldi biudžetinė įstaiga Lietuvos automobilių kelių direkcija taps valstybės įmone. Tokiu būdu direkcija ateityje galės skolintis iš tarptautinių bankų kelių statybai ir atnaujinimui bei teikti komercines paslaugas. Direkcijos pertvarkai trečiadienį pritarė Vyriausybė.

Naujausios technologijos parodė seną tiesą – didžioji dalis šalies kelių – prastos būklės. Už 800 tūkstančių eurų įsigyta laboratorija ant ratų patikrino tūkstančius kilometrų rajoninių kelių. Ir nustatyti pažeidimai kuo įvairiausi – plyšiai, įtrūkimai, plonesnio asfalto ruožai. Žadama aiškintis, ar tai lėmė atsainus rangovų darbas, noras pasipelnyti, ar pasenęs požiūris. Ir vėl audituojami šalies keliai.