kedys

Istorija, suskaldžiusi Lietuvą bei Kedžių ir Stankūnų šeimas, prasidėjo prieš gerą dešimtmetį. Kulminaciją ji pasiekė kelis kartus, mirčių tikrų ar tariamų pedofilų medžioklėje taip pat neišvengta, savo žodį čia tarė ir politikai. Savo nuomonę apie Neringą Venckienę yra išsakiusi prezidentė Dalia Grybauskaitė, tuometė parlamento pirmininkė Loreta Graužinienė, o Vytauto Landsbergio balsas ir nuomonė buvo itin garsiai girdima.

Kelerius metus tyliai užmarštyje tūnojusios Garliavos epopėjos aukos ir herojai vėl prisimenami. Ką tik įvykus buvusios teisėjos Nerijos Venckienės ekstradicijai į Lietuvą, verta prisiminti, kaip ir kada prasidėjo ne viena mirtimi pasibaigę Garliavos įvykiai.

Lietuvos apeliacinis teismas penktadienį paliko galioti realią laisvės atėmimo bausmę Drąsiaus Kedžio bendrininkui Raimundui Ivanauskui. Vyras kalės 8 metus. Kaunietis yra pripažintas kaltu kaip padėjėjas D.Kedžiui rengiantis daryti nusikaltimus. 2009 metų spalio 5 dieną Kaune nušautas į darbą vykęs teisėjas Jonas Furmanavičius, tą pačią dieną prie namų nužudyta D.Kedžio sugyventinės Laimutės Stankūnaitės sesuo Violeta Naruševičienė.

Bylą dėl neteisėto informacijos rinkimo apie privatų Laimutės Stankūnaitės, jos dukters ir advokato gyvenimą nagrinėjantis Šiaulių apygardos teismas pirmadienį apklausė kaltinamąjį Tadą Skučą. Šiaulių apygardos teisme nagrinėjama kita byla, kurioje dėl to paties nusikaltimo įtarimai pareikšti grupei asmenų. Kaip BNS sakė pirmininko padėjėjas ryšiams su visuomene Vytautas Jončas, T.Skučas buvo išvykęs į Vokietiją, todėl byla buvo atskirta iš pagrindinės ir dabar nagrinėjama atskirai.

Pagaliau didžiulio visuomenės dėmesio sulaukusi istorija priėjo liepto galą. Kauno apylinkės teismas paskelbė nuosprendį baudžiamojoje byloje, kurioje Olga Girdauskienė pripažinta kalta dariusi poveikį Laimutės Stankūnaitės mažametei dukteriai. Jai teismas skyrė vienerių metų laisvės apribojimo bausmę ir įpareigojo ją būti namuose nuo 23 val. iki 6 val.

Vilniaus apygardos teismas ketvirtadienį Drąsiaus Kedžio bendrininką Raimundą Ivanauską pripažino kaltu dėl kurstymo ir padėjimo nužudyti bei skyrė jam aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmę.  Kita kaltinamoji – Eglė Barauskaitė – dėl visų kaltinimų išteisinta. Iš R.Ivanausko priteista per 170 tūkst. eurų žalos atlyginimo bylos nukentėjusiems – nužudytųjų artimiesiems. Teismas paliko galioti laikiną nuosavybės teisių apribojimą nuteistojo butui, siekiant užtikrinti ieškinių atlyginimą.

Į užsienį su dukrele po „Kedžių istorijos“ gyvenanti išvykusi Laimutė Stankūnaitė prašo žmonių paramos. Moteris parašo piliečių finansinės paramos užbaigti besitęsiančias pedofilijos bylas. „Mieli žmonės, pradėjo nemažai laiko, kai kartu su dukrele ne savo valia palikau Lietuvą. Šalį, kurioje gyvena mano tėvai, kur amžinam poilsiu atgulė žiauriai nužudyta mano sesuo Violeta.

Bylą dėl galimo pareigų neatlikimo reaguojant į planuojamus nužudymus Kaune teisiami esami ir buvę policijos pareigūnai pirmadienį pradėjo duoti parodymus jų bylą nagrinėjančiam Vilniaus miesto apylinkės teismui. Teisėjas Valerijus Paškevičius prieš prasidedant apklausai pareiškė, kad kiekvieno žmogaus su antpečiais pareiga atsakyti už tai, ką padar, ir gintis nuo to, ko nepadarė. Pirmasis parodymus duoda buvęs Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojas Visvaldas Račkauskas.

Po kurio laiko  Alytaus rajono apylinkės teismas  vėl atvertė Laimutės ir Vytauto Andriaus Kedžių bei Audronės Skučienės baudžiamąją bylą. Teismo pastate budėjo gausios policijos pajėgos. Po kurio laiko paaiškėjo, kodėl  ne kartą atidėtos bylos nagrinėjimas sulaukė didesnio  viešosios  tvarkos saugotojų dėmesio. Prie pat teismo pastato durų privažiavęs automobilis užtemdytais stiklais atvežė liudytojos statusą byloje turinčią Laimutę Stankūnaitę.

Vilniaus miesto apylinkės teismas pirmadienį byloje dėl galimo pareigų neatlikimo apklausė Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotoją Andžejų Roginskį.

 Pradėjus nagrinėti baudžiamąją bylą, kurioje Raimundas Ivanauskas ir Eglė Barauskaitė kaltinami bendrininkavimu bei kurstymu nužudyti Kauno apygardos teismo teisėją Joną Furmanavičių, Violetą Naruševičienę, Andrių Ūsą. Prasidėjus posėdžiui paaiškėjo, kad pagrindinis kaltinamasis R. Ivanauskas atsidūrė ligoninėje. Anot advokato, ginamajam pakilo temperatūra, įtariamas gripas.

Vilniaus miesto apylinkės teismas išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Andrius Vytautas Kedys kaltinamas davęs teisme melagingus parodymus, ir pripažino jį kaltu. Vilniaus miesto apylinkės teismas nutarė, kad ikiteisminio tyrimo metu bei Vilniaus miesto apylinkės teisme A. V. Kedys davė melagingus parodymus teigdamas, jog matė kaltinamąjį Andrių Ūsą vilkintį tik trumpikėmis. Teismas pripažino vyrą kaltu ir skyrė jam aštuonių MGL (1040 litų) baudą.

Drąsiaus Kedžio draugas Albertas Žilius mirė Klaipėdos ligoninėje nuo kepenų cirozės. Taip portalui Balsas.lt pranešė Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininkas Algirdas Matonis. Mirė natūraliai Pasak jo, pacientas mirė ligoninėje medikų akivaizdoje, todėl apie įvykį policijai neparanešta. "Jokių smurto žymių ar ką nors, kas keltų įtarimą nėra", - tikino A. Matonis. Pasak komisaro, A. Žilius jau seniai gydėsi kepenis, jam nustatyta cirozė.

Vilniaus miesto apylinkės teismas atsisakė tenkinti Drąsiaus Kedžio tėvo Vytauto Andriaus Kedžio advokato ir žento Aido Venckaus prašymą nušalinti teismą. Vilniaus miesto apylinkės teismas nutarė neturįs priežasčių ar motyvų nusišalinti. Todėl bylą dėl šmeižto, kurioje D. Kedžio tėvas yra kaltinamas melagingais parodymais, kad matė įtariamą jo anūkės tvirkinimu Andrių Ūsą vilkint tik trumpikėmis, nagrinės ta pati teisėja.

Tiriant baudžiamąją bylą dėl Policijos departamento pareigūnų galbūt netinkamai atliktų pareigų, piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir dokumento suklastojimo reaguojant į įvykius Kaune, kai buvo nužudyti teisėjas Jonas Furmanavičius ir Laimutės Stankūnaitės sesuo Violeta Naruševičienė, buvo atliktos kratos įtariamųjų teisėsaugininkų darbo ir gyvenamosiose vietose.

(papildyta 10.40) Kauno apygardos prokuratūros vadovas Kęstutis Betingis traukiasi iš tarnybos prokuratūroje. „Yra parašytas prašymas atleisti iš tarnybos prokuratūroje, o motyvai susiję su tuo, kad baigiasi kadencija. Yra ir daugiau priežasčių, kurias, kai bus priimtas sprendimas dėl mano prašymo, pakomentuos arba Generalinė prokuratūra, arba aš pats“, – BNS trečiadienį sakė K.Betingis. Jo kadencija Kauno apygardos prokuratūros vadovo poste baigiasi birželio 25 dieną.

Vienybės aikštėje Kaune penktadienį rinkosi Drąsiaus Kedžio šalininkai - jie minėjo įvykių Garliavoje metines, kuomet teismo sprendimu iš laikinų globėjų buvo paimta mažametė D.Kedžio dukra. Į mitingą miesto centre susirinko apie šimtas žmonių, tarp jų - "Drąsos kelio" frakcijos Seime nariai. "Mes norėtume paminėti šitą dieną kaip konstitucinės santvarkos griovimo dieną, nes šioje šalyje valdytojas yra tauta.

Lygiai prieš metus gegužės 17-ąją žiniasklaidoje pasirodė vaizdai iš Klonio gatvės, kur šeštą valandą ryto gausios policijos pajėgos padėjo antstolei Sonatai Vaicekauskienei įvykdyti teismo sprendimą – paimti Drąsiaus Kedžio dukrą iš globėjos Neringos Venckienės ir perduoti motinai Laimutei Stankūnaitei.

Nušviesdama visą tikros ar tariamos pedofilijos bei Garliavos įvykių dramą, žiniasklaida neatliko savo darbo iki galo. Taip mano socialinių mokslų daktarė Audronė Nugaraitė. Gegužės 17-ąją sueina metai, kai iš globėjos Neringos Venckienės jėga buvo paimta mergaitė, kurios tėvas Drąsius Kedys garsiai kaltino kelis asmenis ją seksualiai išnaudojus.

Atviras laiškas su disidentiškais pamąstymais Jūsų valia, pone Aukščiausiojo Teismo pirmininke, Lietuva tampa uždarųjų teismų šalimi. Jums ne paslaptis - teisėtvarka besidominti visuomenė vis dažniau išprašoma iš teismų posėdžių salių. Arba posėdžiams parenkamos tokios ankštos patalpos, kad stebėtojai į jas nebegali patekti. Tad besidomintieji aplimpa uždarytas duris. Klausosi. Yra priversti bandyti įžvelgti vidun pro raktų skylutes.

„Surinkus tam tikrą informaciją kilo įtarimų, kad šį nusikaltimą galėjo padaryti Drąsius Kedys. Tokiu būdu teisėjas galėjo būti nušautas tik profesionalaus šaulio arba asmens iš kriminalinio pasaulio. Deja, dažniausiai informacija nutekėdavo iš tų, kurie ją ir valdė. Galbūt neatsitiktinai pareigūnai vis dar nelinkę pripažinti savo padarytų klaidų, sėdi tyliai ir galbūt tikisi būti reabilituoti. Deja, tokia gėdinga situacija užtraukia nešlovę ne tik jiems, bet ir visiems kitiems pareigūnams.

Trečiadienio vidurdienį Tiesos judėjimas ketina paminėti praėjusių metų gegužės 17 dieną Garliavoje surengtą masinio smurto aktą. Pranešime teigiama, kad tądien 240 policininkų ir specialiųjų dalinių kovotojų puolė Garliavos gyvenvietę: pasitelkę dujas ir elektrą smurtavo prieš piliečius, pasirėmę advokato Gintaro Černiausko fizine jėga iš privačių namų prievarta išsivežė klykiantį vaiką ir pavertė jį „valstybės paslaptimi“. Lietuvos Konstitucijos kūrėjai, teisininkai Kazimieras Motieka, Zita ...

  Vilniaus apygardos teismas trečiadienį vadinamojoje pedofilijos byloje paliko galioti išteisinamąjį nuosprendį velioniui Andriui Ūsui.   Apeliacine tvarka bylą nagrinėjęs teismas atmetė Vilniaus miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus skundą. Pernai lapkričio 30 dieną tuometinis Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas visiškai išteisino velionį kaunietį A.Ūsą, kaltintą mažametės Drąsiaus Kedžio ir Laimutės Stankūnaitės dukters tvirkinimu.

 Neringa Venckienė rikiuoja kariauną paskutiniam mūšiui dėl savo teisinės neliečiamybės. Ji neatsiliepia telefonu. Nepasirodė ir jos pačios įkvėptos partijos suvažiavime, vykusiame visiškos konspiracijos sąlygomis. Ir vis dėlto „Lietuvos ryto“ televizijos laidos „Nuoga tiesa“ žurnalistei pavyko prasmukti į tą renginį ir šį bei tą sužinoti. Laidos tiesioginės transliacijos metu jau šį antradienį 21.45 val.

Teisėsaugininkai intensyviai ieško trūkstamos grandies, kuri leistų buvusią teisėją, o dabar Seimo narę Neringą Venckienę į teisiamųjų suolą pasodinti dėl daug sunkesnių nusikaltimų, nei ji įtariama dabar. „Jei prabiltų dar vienas žmogus, jai būtų galima pareikšti įtarimus padėjus broliui surengti žmogžudystes ir skatinus jį nusikalsti“, – dienraščiui „Lietuvos rytas“ sakė tyrėjai. Iki šiol mergaitės apklausoms prieštaravo Vaiko teisių tarnybos atstovai.

 Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorai su kaltinamuoju aktu Lietuvos apeliacinio teismo baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkui perdavė baudžiamąją bylą dėl kurstymo nužudyti Joną Furmanavičių, Violetą Naruševičienę, Laimutę Stankūnaitę ir Andrių Ūsą, taip pat dėl padėjimo nužudyti J. Furmanavičių ir V. Naruševičienę bei pagalbos rengiantis nužudyti L. Stankūnaitę ir A. Ūsą.

Vilniaus apygardos teismas nutarė, kad už tai, jog išvadino Panevėžio teisėjus banditais, moteris pagrįstai nubausta 2 600 litų bauda. Vilniaus apygardos teismas rašytine tvarka nutarė, kad Drąsiaus Kedžio motina Laimutė Kedienė pagrįstai nuteista už teisėjų įžeidimą.

Pretenzijų dėl išteisinamojo nuosprendžio žemesnės instancijos teisme neturintys Vaiko teisių apsaugos tarnybos (VTAT) atstovai nustebino Vilniaus apygardos teismą, kai paprašė dar karą atlikti pakartotinį tyrimą ir įrodyti, kad A. Ūsas yra nekaltas.

 Vaiko teisių apsaugos tarnyba (VTAT) apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą išteisinti mažametės tvirkinimu kaltintą Andrių Ūsą. VTAT apskundė išteisinamąjį nuosprendį, kuriuo konstatuota, kad dviejų žmonių nužudymu įtariamo Drąsiaus Kedžio ir jo sugyventinės Laimutės Stankūnaitės šeimoje nebuvo jokio pedofilijos. VTAT nesutinka su teismo nustatyta aplinkybė neva mažametė nepatyrė prievartos.

 Šiandien Lietuvos Apeliacinis Teismas patenkino Panevėžio apygardos vyriausiojo prokuroro Justino Pupkos skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2012 m. gruodžio 12 d. nutarties, kuria buvo neteisėtai atsisakyta nagrinėti Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorų nušalinimo pagrįstumą, Raseinių rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui patenkinus Laimutės Kedienės, Vytauto Andriaus Kedžio ir Audronės Skučienės pareiškimą.

Per beveik 23-ejus valstybės nepriklausomybės metus Lietuvoje kai kurie politikai net nepradėjo mokytis to, kas yra vienas svarbesnių demokratijos dalykų – garbingai pralaimėti rinkimus. Nemokame oriai pasveikinti rinkimų dieną pasitaikiusio stipresnio varžovo, pripažinti, kad buvome silpnesni, prasčiau pasirengę išlaikyti turėtos valdžios vadžias. Nemokėjimu pralaimėti ir nesugebėjimu pripažinti kito pergalę, sėkmingai užkrečiama ir itin jautri, nuvarginta, teisingumo išsiilgusi visuomenė.

 Lietuvos teismų „teniso kamuoliukas“ - Drąsiaus Kedžio tėvų Laimutės Kedienės, Vytauto Andriaus Kedžio ir ir jo tetos Audronės Skučienės baudžiamoji byla – atsirito iki Alytaus. Rajono apylinkės teisme bylos nagrinėjimas numatytas tris sausio dienas, pradedant sausio 9-osios posėdžiu.

Joana Lapėnienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt 2012-aisiais tęsėsi istorija, padalijusi Lietuvą į dvi spalvas – violetinę ir kitą. Po įnirtingo globėjos Neringos Venckienės pasipriešinimo, antstolei pasitelkus kone 250 policininkų, Laimutės Stankūnaitės dukrelė atiduota mamai, kaip buvo nurodęs teismas. Pradėti nauji tyrimai, dabar jau prieš tuos, kurie davė melagingus parodymus ir darė įtaką tetos namuose įkalintai mergaitei.

 Šiandien, gruodžio 28 d., generalinis prokuroras Darius Valys pasirašė kreipimąsi į Lietuvos Respublikos Seimą, prašydamas sutikimo leisti patraukti baudžiamojon atsakomybėn Seimo narę Neringą Venckienę, ją suimti ir kitaip suvaržyti jos laisvę. Panaikinti N. Venckienės imunitetą prašoma ikiteisminių tyrimų metu gavus duomenų apie N. Venckienės galimai padarytas nusikalstamas veikas.

 Vilniaus miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius kartu su Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirtu nauju advokatu R. Polubianko pateikė apeliacinį skundą, kuriame nesutinka su kaltinamojo A. Ūso išteisinamuoju nuosprendžiu. „Mūsų nuomone, dėl didelį visuomenės rezonansą sukėlusios bylos turėtų pasisakyti ir aukštesnės instancijos teismas. Motyvus ir argumentus pateikėme skunde“, – sako Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Lina Juškevičienė.

Penktadienio vidurdienį laisvieji menininkai Simono Daukanto aikštėje Vilniuje ir kitose Lietuvos vietose kvietė piliečius paminėti trijų mėnesių sukaktį nuo tada, kai Drąsiaus Kedžio ir Laimutės Stankūnaitės dukra gegužės 17 d. buvo perduota motinai. (Papildyta 12.43) Žmonės prieš prezidentūrą rašė žodį „Tiesos“. Po to minia pradėjo skirstytis. (Papildyta 12.19) Susirinkę žmonės improvizuotą antklodę ištiesė prieš prezidentūros langus.

Penktadienio vidurdienį laisvieji menininkai Simono Daukanto aikštėje Vilniuje ir kitose Lietuvos vietose kviečia piliečius paminėti trijų mėnesių sukaktį nuo tada, kai Drąsiaus Kedžio ir Laimutės Stankūnaitės dukra gegužės 17 d. buvo perduota motinai.

Teisinės neliečiamybės Seimo sprendimu netekusi teisėja Neringa Venckienė jau politikė, o pati istorija turės daugiau padarinių politinei, negu teisinei sistemai, mano Žmogaus teisių stebėjimo instituto vadovas Henrikas Mickevičius. Pasak H. Mickevičiaus, liūdnai Garliavos mergaitės dramoje išgarsėjusi teisėja N. Venckienė kaip pilietė patirs visas standartines baudžiamojo persekiojimo procedūras, tačiau tai neišvengiamai turės politinių padarinių.

Laimutė Stankūnaitė žada suduoti stiprų smūgį Kedžiams ir teisėsaugos pareigūnų prašo apklausti mažametę pedofilijos byloje, nes ji jau neigia buvusi seksualiai išnaudota, praneša LNK žinios. L. Stankūnaitė tikina, esą mergaitė jau ima pasakoti apie ankstesnį savo gyvenimą. „Mergaitė pradeda prisiminti savo ankstesnį gyvenimą, kodėl ko atsirado ta melaginga istorija. Kai ji bus stipri dalyvauti apklausoje, tai bus padaryta.

Generalinė prokuratūra, siekdama garantuoti vaiko teisių apsaugą, Seimo laikinajai tyrimo komisijai, svarstančiai Kauno apygardos teismo teisėjos Neringos Venckienės teisinės neliečiamybės klausimą, teiks ne visus prašomus vaizdo įrašus. Generalinė prokuratūra praneša, jog Seimo laikinosios tyrimo komisijos prašymu pateiks 2010 m. lapkričio 17 d. vaizdo ir garso įrašus, antstolės patvarkymus, teismo sprendimus.

Beveik dvejus metus su D. Kedžio dukrele draugavusių vaikų mamos kreipėsi ministrą Donatą Jankauską, valstybines institucijas, kad būtų leista susitikti buvusia N. Venckienės globotine. „Mūsų tvirtu įsitikinimu, atskyrimas nuo vaikų, jos draugų, D.K. yra nepelnyta bausmė už suaugusių žmonių padarytas klaidas. Bausmė, kurios mergaitė niekaip nenusipelno. Mūsų įsitikinimu, mergaitė yra palaidota gyva, prieš pačios valią ir norą uždaryta mažoje erdvėje, kur bendravimas apribotas iki minimumo.

„Seimūnai ir politikai, kaip Jūs miegate? Ar Jūsų nekamuoja košmarai?“ – klausia Garliavos dramos epicentre buvusi teisėja Neringa Venckienė, kuriai prokurorai reikalauja panaikinti teisinę neliečiamybę. Parlamentas šį klausimą spręs kitą savaitę.

Teismui nutarus, kad nėra įrodymų, jog dviejų žmonių nužudymu įtariamo velionio Drąsiaus Kedžio teta Audronė Skučienė savo netinkamu elgesiu kaip nors pažeidė vaiko teises sveikatos priežiūros įstaigoje, byla jos atžvilgiu nutraukta. Tokią nutartį pirmadienį priėmė Kauno rajono apylinkės teismas. ELTA primena, jog sausio 9 dieną į Garliavos šeimos kliniką medikai iškvietė policijos pareigūnus dėl neva skandalą čia sukėlusios A. Skučienės ir D. Kedžio sesers Neringos Venskienės veiksmų.

Balsas.lt gavo pranešimą, kuriuo informuojama apie  N. Venckienės redaguojamo tinklalapio įkūrimą. Buvusi D. Kedžio dukters globėja kreipiasi į Lietuvos žmones. Mieli Lietuvos žmonės! Tinklalapis www.neringavenckiene.com startuoja susidarius išskirtinėms gyvenimo aplinkybėms: įsigalėjus kraštutiniam teisiniam nihilizmui, žmogaus teisių ir laisvių pamynimui, laisvo, demokratiško žodžio cenzūrai.

Apie valandą su Laimute Stankūnaite ir jos mažamete dukrele bendravusi Seimo narė Virginija Baltraitienė Balsas.lt patikino, kad mergaitė, visų nuostabai, jaučiasi puikiai, nors dar vakar patyrė turbūt didžiausią sukrėtimą gyvenime. Atrodė guvi „Specialiai mergaitės nieko neklausinėjome. Ji pati bendravo su mumis. Iš pradžių įsijungė kompiuterį ir nuėjo žiūrėti kažkokio filmuko. Po to, vėl sugrįžo prie mūsų.

Vidaus reikalų ministras Artūras Melianas patvirtino, jog Laimutės Stankūnaitės ir jos dukters saugumas bus užtikrintas tiek, kiek reikės. „Saugumą užtikrinsime. Kiek reikės, tiek ir bus saugoma, priklausomai nuo situacijos“, - ketvirtadienį Vyriausybės valandoje Seime sakė ministras. A. Meliano teigimu, jei bus nustatyti kokie nors pažeidimai vykdant teismo sprendimą perduoti mergaitę motinai, bus galima kalbėti ir apie asmeninę atsakomybę.

Šalies teisėsaugos ir socialinės tarnybos nėra pasiruošusios tokioms situacijoms, kokia susiklostė Garliavoje, kur ligi šiol tęsiasi velionio Drąsiaus Kedžio dukters perdavimo motinai drama, mano vidaus reikalų ministras, Liberalų ir centro sąjungos politikas Artūras Melianas. Pasak A. Meliano, Garliavos įvykiai atskleidė visos teisėsaugos ir socialinės sistemos nepasirengimą spręsti panašaus pobūdžio klausimus.

Nors lašelį  užuojautos ir  sąžinės turintis žmogus  negali būti abejingas  vaiko skausmui. Mūsų valstybės doros ir sąžinės etalono Justino Marcinkevičiaus Lietuva suprato, kad 2012 m. kovo 23 buvo peržengtos bet kokios žmogiškumo ribos: policininko batu buvo sutryptos mažosios lietuvaitės teises. Jų galutinai sutrypti neleido vienintelė iš pareigūnų -  Kauno rajono vaiko teisių apsaugos tarnybos vyr. specialistė Andžela Vežbauskaitė.

Laimutė Stankūnaitė ketvirtadienį raštu kreipėsi į Kauno bei Kauno rajono savivaldybių vaiko teisių apsaugos skyrius, prašydama sekmadienį surengti jos ir dukros  susitikimą neutralioje aplinkoje. „Artėja viena gražiausių švenčių metuose – šv. Velykos. Kreipiausi į Vaiko teisių specialistus prašydama suorganizuoti mano ir dukrelės susitikimą neutralioje aplinkoje.