kazio škirpos

 Lietuvai minint Nepriklausomybės atkūrimo dieną maždaug 300–400 žmonių trečiadienį žygiavo tautininkų surengtose eitynėse Vilniaus centre, skandavo nacionalistinius šūkius ir ragino apriboti Konstitucinio Teismo (KT) galias.

Policijai pavesta iš naujo spręsti dėl pernai metų įvykio, kai Vilniaus Lukiškių aikštėje pastatytas monumento „Laisvės kalva“ fragmentas buvo apipiltas raudonais dažais.

Vilniaus policija pradėjo administracinės teisenos procedūrą dėl įvairių galimų pažeidimų Trispalvės alėjoje sostinėje, kur kelias dienas buvo klijuojami lipdukai, žymintys ankstesnį, Kazio Škirpos alėjos pavadinimą. Kaip BNS patvirtino Vilniaus policijos atstovė Julija Samorokovskaja, pagal prokurorų perduotą sostinės savivaldybės atstovų kreipimąsi tyrimas atliekamas dėl savavaldžiavimo, susirinkimų ir kitų renginių organizavimo reikalavimų pažeidimų.

Lietuvos trispalve gatvėje mosavusios lietuvių kalbos mokytojos sulaikymas viešojoje erdvėje iškėlė daug klausimų – kokiu pagrindu pareigūnai sulaikė moterį, jei mosavimas vėliava nėra nusikaltimas, kodėl moters pareikalauta prisistatyti, kodėl ji išgabenta į policijos komisariatą. Vertindamas įvykio aplinkybes, advokatas Remigijus Merkevičius neįžvelgia jokio moters nusikaltimo ir teigia, kad jos sulaikymui pagrindo nebuvo.

Sostinėje nerimsta aistros dėl buvusios Kazio Škirpos gatvės, dabar pervadintos Trispalvės alėja.  Policijos pareigūnams penktadienio vakarą teko stoti į akistatą su lietuvių kalbos mokytoja. Anksčiau dažais Lukiškių aikštės memorialo fragmentą apipylusi senojo alėjos pavadinimo šalininkė, nenusileido pareigūnams. Ginčas tarp policijos ir Kazio Škirpos palaikytojos baigėsi sulaikymu.

Mokytojas nėra prestižinė profesija, deja, nėra ir pareigūnas. Bet šios profesijos turi ir daugiau bendro. Abejų atstovai yra gyvybiškai svarbūs šalies gyvenimui: vieni per vaikus ir šeimą augina sąžiningus ir padorius piliečius, kiti rūpinasi, kad šalyje būtų saugu ir tvarkinga. Aišku, ir abiejų atstovai uždirba gėdingai mažai. Mokytojo darbas nelengvas, kaip ir pareigūno.

Vilniaus valdžia penktadienį Trispalvės alėjoje nuo sienos Gedimino kalno papėdėje nuėmė vėl užklijuotą lipduką, žymintį buvusį Kazio Škirpos alėjos pavadinimą, bei kreipėsi į teisėsaugą. Tai – jau antras toks įvykis šią savaitę. „Parašėme skundą į prokuratūrą, rašysime ir antrą kartą. Vertiname šiuos veiksmus neigiamai“, – BNS penktadienį sakė administracijos vadovas Povilas Poderskis.

Jau kuris laikas netyla aštrios kalbos apie tai, kad Vytautas Landsbergis savo eilėraštyje pavartojo žodžius „šventa žydelka“. Jie ypač įpykdė Lietuvos žydų bendruomenę, tačiau politikas teigia, kad jis liko nesuprastas, o dabar dar ir gaunantis grasinančių laiškų. Žodį „žydelka“ politikas pavartojo reaguodamas į daug diskusijų viešojoje erdvėje sukėlusį Vilniaus miesto savivaldybės sprendimą nuimti Jono Noreikos-Generolo Vėtros atminimo lentelę ir pervadinti Kazio Škirpos alėją.

Buvę politiniai kaliniai ir tremtiniai šeštadienį sąskrydyje Ariogaloje priėmė rezoliuciją, kuria reikalauja „liautis kurstyti tautos susipriešinimą“ dėl memorialo Lukiškių aikštėje statybų bei atminimo ženklų.

Amerikos žydų kongresas sveikina Vilniaus savivaldybės sprendimus pašalinti atminimo lentą Jonui Noreikai – generolui Vėtrai bei atsisakyti Kazio Škirpos alėjos pavadinimo miesto centre.

Vilniaus taryba nusprendė Kazio Škirpos alėjai suteikti Trispalvės vardą. Už alėjos pervadinimą balsavo 21, prieš – 16 politikų, vienas susilaikė. Sprendimo nepalaikė valstiečiai, Artūro Zuoko Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) atstovai bei mero Remigijaus Šimašiaus koalicijos partneriai konservatoriai. Prašė parodyti pagarbą Posėdyje apsilankę K. Škirpos alėjos vardo palaikytojai šūkavo posėdžio metu, nepagarbiai besielgę asmenys buvo ne kartą įspėti.

Pirmoji sausio diena lietuviams reikšminga ne tik dėl Naujų metų sutiktuvių. Tradiciškai šią dieną minime valstybingumo simbolio, Lietuvos trispalvės vėliavos dieną. Ši data pasirinkta neatsitiktinai. Kaip laisvos Lietuvos simbolis trispalvė pirmą kartą suplevėsavo Gedimino pilies bokšte 1919 metų sausio 1 d. Vėliavą iškėlė komendanto, diplomato, Lietuvių aktyvistų fronto įkūrėjo Kazio Škirpos vadovaujamas Lietuvos savanorių būrys.