kauno energija

Kauno apygardos prokurorai išsiaiškino, jog daugiau nei 312 tūkst. eurų iš bendrovės „Kauno energija“ sąskaitos apgaulės būdu išvilioti gavus buhalterės prisijungimus, kurie leido prisijungti ne tik prie jos asmeninės, bet ir prie įmonės sąskaitos, pirmadienį skelbia portalas „15min“. „Buhalterės prisijungimai buvo tie patys jungiantis prie asmeninių ir „Kauno energija“ sąskaitų.

Trečdalis milijono – tokią pinigų sumą dar pernai lapkritį sukčiai išviliojo iš vienos Kauno įmonės – taip apie įvykį policija skelbė suvestinėse. Tačiau teisėsauga tąkart kruopščiai slėpė įmonės pavadinimą. Dabar paaiškėjo, kad pinigus prarado akcinė bendrovė „Kauno energija“.  Daugiau apie tai – TV3 žiniose.  „Įvyko sukčiavimo atvejis. Iš įmonės banko sąskaitos apgaulės būdu buvo pervestos lėšos į trečiųjų asmenų sąskaitas“, – teigia „Kauno energijos“ atstovas Šarūnas Bulota.

Iš bendrovės „Kauno energija“ sąskaitos apgaulės būdu išviliojus daugiau nei 312 tūkst. eurų, Kauno apygardos prokurorai kreipiasi pagalbos į užsienio teisėsaugos institucijas. Kaip antradienį nurodė Generalinė prokuratūra, atliekant ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo ir neteisėto elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimo, Kauno apygardos prokurorai parengė Europos tyrimo orderius į Lenkiją, Vokietiją ir Nyderlandų Karalystę.

Iš regioninės šilumos gamybos ir tiekimo bendrovės „Kauno energija“ išviliojus daugiau kaip 312 tūkst. eurų, Kauno apygardos prokuratūros prokurorai prašo užsienio teisėsaugos institucijų pagalbos. Kaip antradienį pranešė prokuratūra, praėjusių metų lapkričio pabaigoje buvo gautas bendrovės pareiškimas, jog „Kauno energijos“ darbuotoja patikėjo finansų konsultantais apsimetusiais asmenimis, kurie įtikino ją investuoti.

Iš antros pagal dydį regioninės šilumos gamybos ir tiekimo bendrovės „Kauno energija“ praėjusių metų lapkritį galimai buvo pasisavinta 300 tūkst. eurų, rašo portalas „15min“. Anot jo, teisėsauga dėl šio įvykio pradėjo ikiteisminį tyrimą, o įmonė, nors ir kotiruojama biržoje, apie šį įvykį viešai neskelbė,  „Kauno energijos“ Marketingo ir komunikacijos skyriaus vadovas Šarūnas Bulota portalui patvirtino, kad iš tiesų įtariama, jog apgaulės būdu buvo pervestos lėšos iš įmonės sąskaitos į tr...

AB „Kauno energija“ 2023 metais uždirbo 3,9 mln. eurų pelno, t. y. 38 proc. mažiau nei užpernai (6,3 mln. eurų). Tuo metu pardavimų pajamos pernai sudarė 85 mln. eurų – 2 proc. mažiau nei 2022 m. (87 mln. eurų), per biržą pranešė bendrovė. Visos grupės, kurią sudaro „Kauno energija“ bei jos patronuojama bendrovė UAB „GO Energy“ pelnas pernai siekė – 4,5 mln. eurų (2022 m. – 6,4 mln. eurų), pardavimų pajamos – 86 mln. eurų (2022 m. – 88 mln.

Centralizuotai šilumą tiekianti „Kauno energija“ per devynis šių metų mėnesius gavo 56,4 mln. eurų konsoliduotų pajamų – 15,6 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu.  Grupės pelnas augo 1,9 karto iki 1 mln. eurų, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė „Kauno energija“. Vien bendrovės „Kauno energija“ pajamos šiemet augo 15 proc. iki 56,2 mln. eurų, o pelnas siekė 533 tūkst. eurų, kai prieš metus įmonė patyrė 443 tūkst. eurų nuostolį.

Rusijos pasitelkti gąsdinimai ir bandymas sumenkinti Europos valstybių energetinį pajėgumą dar praėjusią žiemą tapo eiliniu Kremliaus propagandiniu naratyvu, kuriam taip ir nebuvo lemta išsipildyti. Ekonomistai sako, kad patiriamas energetinis teroras prieš visą Europą, valstybes privertė suskubti atlikti anksčiau nepadarytus namų darbus. Tuo metu šilumos tinklų atstovai užsimena, kokių kainų už šildymą šį sezoną galime tikėtis.

Centralizuotai šilumą tiekianti „Kauno energija“ pirmąjį šių metų pusmetį gavo 51,3 mln. eurų konsoliduotų pajamų – 17,1 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Grupės grynasis pelnas augo 2,3 karto iki 5,9 mln. eurų, o pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą bei amortizaciją (EBITDA) augo 25,1 proc. iki 7,5 mln.

Tiesa, 2022-ųjų vasarį Kauno miesto savivaldybei (ji turi per 92 proc. įmonės akcijų) pavaldžios AB „Kauno energijos“ tiekiamos vartotojams šilumos, o taip pat ir karšto vandens kainos buvo žemesnės, lyginant su dabartinėmis. Kodėl jos pernai pakilo, visuomenei aiškinta ne vieną kartą. Juolab kad energetikos kainos dėl karo Ukrainoje, sankcijų bei kitų reikšmingų priežasčių drastiškai išaugo ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje Europos valstybių.

Centralizuotai šilumą tiekianti „Kauno energija“ per devynis šių metų mėnesius gavo 48,8 mln. eurų konsoliduotų pajamų – 61,4 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu, kai pajamos siekė 30,2 mln. eurų.  Grupės neaudituotas pelnas buvo 548 tūkst. eurų – 2,9 karto mažesnis nei prieš metus, kai uždirbta 1,6 mln. eurų, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė bendrovė.  Konsoliduotas pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) buvo 5,8 mln. eurų – 24 proc.

Ateinantį pirmadienį, spalio 17 d., Kaunas oficialiai pradeda viso miesto šildymo sezoną, pranešė „Kauno energija“. Kauno mieste nuo spalio 10 d. jau šyla ikimokyklinės ugdymo įstaigos, mokyklos ir gydymo įstaigos, o nuo spalio 17 d. šildymo sezonas pradedamas visame mieste. Tokį sprendimą Kauno miesto savivaldybės administracija priėmė atsižvelgdama į vyraujančias oro sąlygas bei ilgalaikes prognozes.

Šilumos gamybai „Kauno energija“ ketina nebenaudoti gamtinių dujų, penktadienį pranešė bendrovė.  „2022-uosius galime simboliškai laikyti nauju „Kauno energijos“ veiklos etapu, kurio ilgalaikis strateginis tikslas – visiškai atsisakyti dujų naudojimo šilumos gamybai, „Kauno energijos“ vartotojams tiekiant žalią šilumą“, – pranešime sakė „Kauno energijos“ generalinis direktorius Tomas Garasimavičius.

Ruošdamasi naujam šildymo sezonui, centralizuotai šilumą tiekianti bendrovė „Kauno energija“ jau patikrino apie 80 proc. visų miesto ir rajono šilumos tiekimo tinklų, pranešė bendrovė. „Ateinančią žiemą šie tinklai pavojaus neturėtų kelti“, – teigiama išplatintame pranešime.   Likusi tinklų dalis bus baigta tikrinti iki rugsėjo pabaigos.    Per šiemet jau įvykdytus hidraulinius bandymus nustatyta 111 probleminių vietų.

„Kauno energija“ paskelbė apie keturių Kauno miesto savivaldybės tarybos narių atsistatydinimą iš bendrovės stebėtojų tarybos narių. „Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 91 straipsnio nuostatų pakeitimus dėl pareigų, nesuderinamų su savivaldybės tarybos nario pareigomis, nuo 2020 m. vasario 26 d. iš bendrovės „Kauno energija“ stebėtojų tarybos nario pareigų atsistatydina Visvaldas Matijošaitis, Andrius Palionis, Visvaldas Varžinskas ir Ramunė Bičkauskienė“,...

Lietuvos šilumininkai jau baigė šildymo sezoną, po kurio, kaip ir kasmet, tenka skaičiuoti ne vieną tūkstantį skolininkų, kurių bendros skolos viršija milijonus. Vis dėlto pora didmiesčių džiaugiasi, kad jau ne pirmus metus mažėja gyventojų, norinčių skęsti skolose. Šilumos tiekėjai skaičiuoja, kad skolose jiems skendi apie penktadalis gyventojų – iš viso Lietuvoje gyventojai už šilumą jau skolingi 45 mln. eurų. Vilniečių skola – 4 mln.

Centralizuotai šilumą tiekiančiai „Kauno energijai“ ketvirtadienį skirta 11,6 tūkst. eurų bauda. Kainų komisija dar kovo mėnesį nustatė, kad bendrovė neteisingai skaičiavo palyginamąsias šilumos gamybos sąnaudas. Be to, „Kauno energija“ privalės iš pelno vartotojams grąžinti 653,5 tūkst. eurų.

Didžiausias šalyje komercinis SEB bankas šilumos teikimo įmonei „Kauno energijai“ paskolino 1,038 mln. eurų naujam 15 megavatų (MW) galios katilui Šilko katilinėje. SEB bankas laimėjo du „Kauno energijos“ skelbtus konkursus - gegužės 9 dieną bendrovės pasirašė 7 metų sutartis, skelbia „Valstybės žinios“. 579 tūkst. eurų paskola skirta biokuro katilo įsigijimui, o 459 tūkst. eurų - katilų keitimui Šilko katilinėje. Abu konkursus SEB bankas laimėjo, pasiūlęs 6 mėnesių Euribor ir 0,94 proc. maržą.

Vilniuje ir Panevėžyje šilumos kaina kovo mėnesį mažėja, bet Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose ji kiek pabrango, rodo centralizuotai šilumą tiekiančių įmonių duomenys. Bendrovė „Vilniaus energija“ kovo mėnesį šilumą parduoda po 5,6 cento (be PVM) už 1 kilovatvalandę (kWh) - 5,6 proc. mažiau nei vasarį (5,93 cento) ir 15,7 proc. mažiau nei pernai kovą.

Jau ne pirmi metai siūloma šilumos tiekėjų paslauga – pastovus sutartinis mokėjimas, iš lėto skinasi kelią ir pritraukia vis naujų klientų.  „Matomas padaugėjimas norinčių pasinaudoti šia paslauga, tik jis nėra žymus. Mes šią paslaugą labai siūlome ir pristatome. Pritariam bankų finansų analitikams, kurie irgi sako, kad tai labai geras būdas planuoti savo biudžetą. Nėra jokių siurprizų ir svyravimų, jog už sausį reiktų mokėti daug, o vasarą visiškai nieko.

Naujuosius metus Kaunas pasitiko su sausio 1-ąją įsigaliojusia 5,53 ct/kWh (be PVM) centralizuotai tiekiamos šilumos kaina. Ji yra beveik 16 proc. mažesnė nei praėjusių metų sausį. Šilumos kaina Kaune sumažėjo dėl efektyvaus bendrovės „Kauno energija“ gamybos šaltinių vystymo bei didėjančios konkurencijos tarp šilumos gamintojų.

Kauno savivaldybės kontroliuojama šilumos tiekimo bendrovė „Kauno energija“ viešajai įstaigai „Žalgirio“ krepšinio centras skyrė 0,5 mln. litų paramą. Tokį sprendimą bendrovės akcininkai priėmė trečiadienį vyksiančiame akcininkų susirinkime, per „Nasdaq Omx“ Vilniaus biržą pranešė „Kauno energija“. Spalio pradžioje skelbta, kad Kauno „Žalgirio“ krepšinio klubas sudarė 2,35 mln. litų vertės paskolų sutartis su Kauno savivaldybės įmonėmis.

Artėjantį šildymo sezoną šilumos kaina Kaune gali būti 20 proc. mažesnė nei pernai, jeigu išliks panašios biokuro ir dujų kainos, prognozuoja centralizuotai šilumą tiekiančios bendrovės „Kauno energija“ vadovas. „Aš prognozuoju, kad šilumos kaina apie 20 proc. bus mažesnė ateinantį šildymo sezoną, jeigu išliks ta pati biokuro kainos tendencija ir dujų kaina nesikeis“, - BNS sakė „Kauno energijos“ vadovas Rimantas Bakas. Anot jo, žiemą šilumos gamybai „Kauno energija“ turėtų naudoti apie 30 proc.

Kauno savivaldybės kontroliuojama šilumos tiekimo bendrovė „Kauno energija“ skirs solidžią paramą ne pačius geriausius laikus išgyvenančiam Lietuvos krepšinio čempionui Kauno „Žalgiriui“. „Kauno energijos“ akcininkai pirmadienį pritarė sprendimui iki 1 mln. litų paramos skirti viešajai įstaigai „Žalgirio“ krepšinio centras. „Mes senai dirbome šiuo klausimu ir džiaugiamės, kad pagaliau tai išsisprendė.

Reaguodama į viešus pareiškimus, jog šilumos tiekimo įmonės už sausio mėnesį suvartotą šilumą pateiks apie 20 proc. didesnes sąskaitas nei už 2012 m. gruodį, miesto savivaldybės įsteigta AB „Kauno energija" prognozuoja, kad Kaune sąskaitos už sausį bus tik 5,6 proc. didesnės. Gruodį vidutinė sąskaita už šilumą, suvartotą šildymui buvo 427,80 Lt standartiniam 60 m2 ploto butui, o sausį ji, kaip prognozuojama, sieks 451,80 Lt to paties ploto butui.

Bendrovės „Kauno energija" valdybai pavyko įrodyti, jog UAB Kauno termofikacijos elektrinė pateiktas prašymas padidinti jų pagaminamos šilumos kainą yra nepagrįstas. Kauno energijos" valdyba pasiekė, kad nuo gruodžio 1 d. sumažėtų galutiniams vartotojams tiekiamos šilumos kaina. Bendrovės valdybos patvirtinta galutinė vienanarė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina nuo gruodžio 1 d. bus 29,87 ct/kWh (be PVM). 2012 m. lapkričio mėnesį galioja 29,94 ct/kWh (be PVM) šilumos kaina.

Bendrovė „Kauno energija“ savo lėšomis modernizavo Aleksotą šiluma aprūpinančią katilinę Antanavos gatvėje. Apskaičiuota, kad čia visos sistemos efektyvumas dėl modernizacijos padidės apie 8 procentus. Katilinės atnaujinimo investicijos siekia apie 700 tūkst. litų. Lėšas katilinės modernizavimui skyrė AB „Kauno energija“. Modernizuota katilinė 1 MWh šilumos pagaminti sunaudos apytikriai 8 proc. mažiau kuro. Atitinkamai apie 8 proc. sumažės ir išmetimai į orą.

Nuo pirmadienio Kaune pradėtos šildyti ikimokyklinio mokymo įstaigų ir ligoninių patalpos. Tačiau oficialiai šildymo sezonas visame mieste prasidės šeštadienį. „Kol kas sinoptikai prognozuoja rudeniškai šiltus orus, tad kol kas šildymo sezono dar nepradedame. Žmonės puikiai supranta, kad šildymo kainos šią žiemą bus didelės, todėl nesistebime, jog pastarosiomis dienomis esame gavę tik pavienių gyventojų prašymų pradėti šildyti būstus.

Kauno termofikacinės elektrinės (KTE) pirkėjas sutiko įvykdyti miesto mero Andriaus Kupčinsko užgaidas, bet jau dabar aišku, kad gyventojų sąskaitoms už šildymą tai neturės įtakos, rašo „Lietuvos rytas“. „Jie numovė mums paskutines kelnes“, – apie derybas su Kauno savivaldybės valdomos įmonės „Kauno energija“ valdyba kalbėjo JAV bendrovės „Clement Power Venture“ savininkas Rimandas Stonys.

Pasikeitę nuomonėmis specialiai sušauktame posėdyje, ketvirtadienio vakarą Kauno tarybos valdančiosios koalicijos nariai galop sutarė koalicijos negriauti. Posėdis vyko už uždarų durų. „Posėdis buvo aktyvus, intesyvus, – diskutavome daugiau nei porą valandų. Ir visokių nuomonių pareikšta buvo, daug ką aptarėme, bet susitarėme dirbti kartu toliau.

Antradienį miesto savivaldybėje surengtoje spaudos konferencijoje žurnalistams aiškinta apie situaciją, susiklosčiusią po penktadienį vykusio „Kauno energijos„ akcininkų susirinkimo, nepritarusio šios bendrovės valdybos pozicijai duoti sutikimą „Gazpromui“ parduoti Kauno termofikacijos elektrinės akcijų paketą Lietuvos verslininkui. Pabrėžta, jog valdybos sprendimas yra teisėtas, nors jis nesutampa su akcininkės - Kauno miesto savivaldybės - nuomone.

Ką tik pasibaigusiame „Kauno energijos“ akcininkų susirinkime, sušauktame didžiausios akcininkės bei šios bendrovės steigėjos - Kauno miesto savivaldybės iniciatyva, savivaldybė nepritarė „Kauno energijos“ valdybos ir stebėtojų tarybos priimtiems sprendimams. Todėl klausimas dėl Kauno termofikacijos elektrinę valdančio Rusijos "Gazprom" norų ją parduoti privatininkui iš Lietuvos, atsikratant ir miestui beveik prieš dešimtmetį duotų įsipareigojimų, lieka neišspręstas.

Penktadienį UAB Kauno termofikacijos elektrinės (KTE) atstovai Kauno miesto savivaldybei turėtų pranešti, kad AB „Gazprom“ oficialiai informuoja apie sprendimą parduoti turimus 99,5 proc. elektrinės akcijų bendrovei „Clement Power Venture Inc.“ Jos akcininkas – Rimandas Stonys, rašo „Verslo žinios“. „Gazprom“ rašte AB „Kauno energija“ generaliniam direktoriui Rimantui Bakui informuojama, kad „Gazprom“ priėmė sprendimą perleisti valdomus 99,5 proc.

Nuo balandžio 1-osios Kaune centralizuotai tiekiama šiluma atpigs 1,5 proc., o karštas vanduo – 1,2 proc., skaičiuojant nuo bendros sumos su visais tradiciniais kainų padidėjimais, kurių paprastai per metus būna ne vienas. Galutinė vartotojams tiekiamos šilumos kaina nuo balandžio sumažės dėl to, kad mažėja iš UAB Kauno termofikacijos elektrinės perkamos šilumos ir perkamo kuro kainos.

Šiemetinį savaitraščio „Ekonomika.lt“ milijonierių sąrašą papildė žmogus, kurio pavardė turėtų nustebinti ne tik eilinius piliečius, bet ir atitinkamas tarnybas, nes tik jos dabar galėtų atsakyti, koks aitvaras buvusiam „Leo LT“ valdybos pirmininkui ir „Lietuvos energijos“ generaliniam direktoriui Rymantui Juozaičiui sunešė tokius turtus.

Neslūgstant šalčiams savaitgalį didžiuosiuose miestuose budės daugiau avarinės tarnybos specialistų. Tuo metu Kaune vandentiekio avarijų jau padaugėjo du kartus – neatlaiko prieš penkis dešimtmečius pakloti vamzdynai. Smulkių gedimų pasitaikė ir šilumos trasose. Spustelėjus šalčiui „Kauno vandenų“ darbuotojai patys nebespėja taisyti kiūrančių vamzdžių – pagalbon pasikvietė rangovus.

Vilniaus komercinio arbitražo teismas pirmadienį išnagrinėjo bylą pagal antrąjį AB „Kauno energija“ ieškinį dėl papildomų 12,35 mln. litų netesybų priteisimo iš UAB„Kauno termofikacijos elektrinė“. Buvo priimtas „Kauno energijai“ palankus sprendimas. Dėl netinkamo prievolių pagal Investicijų susitarimą (tarp „Gazpromo“ valdomos elektrinės ir „Kauno energijos“) vykdymo teismas nusprendė ieškovės „Kauno energijos“ naudai priteisti iš Kauno termofikacijos elektrinės 7,053 mln. litų baudą.

Šią savaitę Kauno ir Klaipėdos gyventojai įmonės „Viena sąskaita“ inicijuotuose seminaruose galėjo sužinoti, kaip sumažinti šilumos, vandens ir elektros sąnaudas, kaip pigiau ir patogiau atsiskaityti už komunalines paslaugas. Gyventojų bendruomenių, seniūnijų ir daugiabučių bendrijų atstovams naudingus patarimus seminaruose „Kaip už komunalines paslaugas mokėti mažiau?“ dalijo AB „Kauno energija“, AB „Lesto“, AB „City Service“, UAB „Ekstara“ ir UAB „Viena sąskaita“ atstovai.

Nėra aišku, kada brangią Kauno termofikacinės elektrinės šilumą siekiama pakeisti pigesne alternatyva. Keletą metų už būstų šildymo paslaugas mokėję pigiau nei kitų didžiųjų miestų gyventojai, dabar kauniečiai tapo brangiausios paslaugos pirkėjais. Tačiau energetikai ramina: viltis, kad ateityje šiluma pigs, yra. Brangią Kauno termofikacinės elektrinės šilumą siekiama pakeisti pigesne alternatyva. Kada tai įvyks, dar neaišku.

Nuo rugpjūčio 3 dienos AB „Kauno energija“ iš UAB „Energijos sistemų servisas“ perima Kauno Petrašiūnų elektrinės valdymą. Kaip sakė AB „Kauno energija“ generalinis direktorius Rimantas Bakas, „bendrovė didina turimus ir plečia savo gebėjimus būti ne tik tiekėjais, bet ir šilumos ir elektros gamintojais.

Elektros ūkio bendrovės „Kauno energija“ neaudituotas 2010 metų pirmojo pusmečio veiklos rezultatas pagal Tarptautinius apskaitos standartus (prieš apmokestinimą) – 17 mln. 771 tūkst. litų (5 mln. 147 tūkst. eurų) pelnas. „Kauno energijos“ grupės pelnas (prieš apmokestinimą) – 17 mln.683 tūkst. litų (5121 tūkst. eurų). Bendrovės pardavimų pajamos per 2010 metų šešis mėnesius 1 mlrd. 63 mln. 839 tūkst. litų (47 mln. 451 tūkst. eurų), o grupės – 1 mlrd. 64 mln. 536 tūkst. litų (47 mln.653 tūkst.

Miesto savivaldybės tarybos Miesto ūkio ir energetikos komiteto išplėstiniame posėdyje pristatytas Kauno energetinės strategijos projektas bei drauge su specialistais aptarti kiti svarbūs klausimai. „Kylant dujų kainoms, tarifas už patalpų šildymą taip pat kyla. Kaune centralizuotai tiekiamos šilumos vartotojai, už būsto šildymą mokėję po 22 centus už kilovatvalandę, dabar jau moka 25 centus, o vis kalbama, kad dujų kaina dar kils.

Penktadienį Kauno miesto savivaldybės taryba patvirtino akcinės bendrovės „Kauno energija“ investicijų planą 2012–2015 metams. Prieš tai planas buvo pristatytas savivaldybės tarybos komitetams. „Naujos investicijos įmonei leis užtikrinti patikimą šilumos tiekimą gyventojams, leis modernizuoti įrenginius ir tinklus“, - pabrėžė Tarybos narys Gediminas Žukauskas. Plane numatoma toliau nuosekliai investuoti lėšas į šilumos tiekimo tinklų atnaujinimą ir modernizavimą.

Suomijos kapitalo valdoma įmonė pirmadienį paskelbė, jog siekia Kaune pastatyti termofikacinę elektrinę, kūrenamą biokuru ir durpėmis. Kauno pakraštyje veikia mazutu kūrenama Rusijos dujų monopolininkui „Gazprom“ priklausanti termofikacinė elektrinė. Ši Rusijos kompanija dar prieš keletą metų paskelbė apie planus modernizuoti veikiančią jėgainę ir šalia jos pastatyti dar vieną elektrinę, tačiau šis sumanymas taip ir liko neįgyvendintas.

Antradienį "Kauno energijos" bendrovės sušaukta stebėtojų taryba nagrinės, dėl ko konkrečiai vienam iš įmonės padalinių vadovų buvo surašytas administracinis teisės pažeidimo protokolas, o Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisija numatė skirti bendrovės vadovams baudą. Neabejojama, jog bus nagrinėjamas ir šių vadovų tinkamumo toliau eiti savo pareigas klausimas.

Rusijos dujų monopolininko koncerno „Gazprom“ valdoma „Kauno termofikacijos elektrinė“ (KTE), vadovaujantis teismo sprendimu, „Kauno energijai“ turės sumokėti 5,4 mln. litų baudą. Bendrovė „Kauno energija“ iš KTE siekė prisiteisti 17 mln. litų netesybų. KTE pagamintą šilumą „Kauno energija“ tiekia Kauno ir Jurbarko vartotojams.

Trečiadienį NASDAQ OMX Vilniaus biržoje investuotojų aktyvumas sumažėjo. Akcijų apyvarta viršijo 2,592 mln. litų. Sudaryti 903 sandoriai. Vilniaus biržos indeksas pasibaigus prekybai užsidarė 0,09 proc. mažėjimu. Vakar Vilniaus biržoje 14 bendrovių akcijos pabrango, 9 – atpigo. Šešių kompanijų akcijų apyvarta viršijo 100 tūkst. litų. Pirmoje vietoje pagal apyvartą buvo „Lietuvos jūrų laivininkystės“ akcijos, kurių suprekiauta už 451 tūkst. litų, o kaina sumažėjo 5,26 proc. iki 0.36 lito.

Vilniaus komercinis arbitražo teismas priėmė AB "Kauno energija" palankų sprendimą: Kauno termofikacijos elektrinė dėl neįvykdytos investicijų sutarties privalės jai sumokėti 5,419 mln. litų baudą. AB "Kauno energija" rugpjūčio 26 d. pateikė dokumentus Vilniaus komercinio arbitražo teismui, siekdama inicijuoti arbitražo procedūrą prieš UAB "Kauno termofikacijos elektrinė", nes pastaroji neįvykdė savo įsipareigojimų pagal ją parduodant 2003 m. sudarytą investicinę sutartį.

Vasario viduryje Kauno daugiabučių gyventojai gaus vidutiniškai 30-40 proc. didesnes sąskaitas už šildymą sausio mėnesį, praneša „Kauno energija“. Anot bendrovės, vidutinis mokestis už šildymą sausio mėnesį buvo 5,58 Lt/m² be PVM. Dėl padidėjusio suvartojimo ir pabrangusių dujų, palyginus su 2009 m. gruodžio mėnesiu, jis padidėjo daugiau nei 40 proc. Pirmoji ir didžiausia mokesčių padidėjimo priežastis – daugiau nei 40 proc.