kastos

Tautininkų sąjungos pirmininkas Julius Panka įžvelgia didelę neteisybę, kad Lietuvoje aukštos kvalifikacijos darbuotojai uždirba daugiau nei nekvalifikuoti darbininkai. Jis čia įžvelgia senovišką kastų sistemą, kurioje žmonės nuo gimimo hierarchiškai suskirstomi ir neturi galimybės „pakeisti“ kastos. Toks skirstymas skamba išdidžiai, bet yra visiškai netikslus. Lietuvoje valstybininku gali tapti bet kas. Net pats J. Panka, kuris savo populizmu būtent to ir siekia.

Jei viskas vyktų taip, kaip nori valdančioji Kimų šeima, visas pasaulis tikriausiai manytų, jog Šiaurės Korėja yra tikras rojus, o jos vadovai – palaiminimas, atsiųstas iš dangaus. Nereikia nė sakyti, kad šalies žiniasklaida yra linkusi pagražinti situaciją, o dėl ypatingai griežtos turizmo politikos sudėtinga gauti tikslios informacijos apie tai, kas vyksta šioje uždaroje, totalitarinėje valstybėje.

Pataisos namai. Tai uždara „zona“, į kurią pakliūti galima tik padarius nusikaltimą arba ten įsidarbinus. Tai tarsi atskira respublika su savo nerašytais įstatymais – „paniatkėmis“. „Iš čia bausmę atlikęs žmogus retas į laisvę grįžta geresnis. Visam gyvenimui jam uždedamas štampas – elgesio, bendravimo su žmonėmis štampas“, – įsitikinęs buvęs vienos įkalinimo įstaigos darbuotojas. Jis sutiko duoti „Akistatai“ išskirtinį interviu, tik prašė neskelbti jo pavardės.

Pabūgęs, kad gali būti pažemintas kitų kalinių akivaizdoje, už nužudymą kartą jau nuteistas Žydrūnas Vitkus (36 m.) „zonoje“ antrą kartą tapo žudiku. Nedavė parūkyti Dviejų ilgamečių kalinių kivirčas įsiplieskė praėjusių metų lapkričio 17-osios vidurdienį Marijampolės pataisos namų gyvenamojoje zonoje. Jonaviškis Arūnas Bagdonovas (33 m.) ir mažeikiškis Ž. Vitkus gyveno tame pačiame būryje, bet beveik nebendraudavo. Tą lemtingą kartą jiedu susitiko, kai mažeikiškis rūkė.