kaštonai

Panevėžyje neįprastas reginys – pačiame miesto centre lyg pavasarį baltais žiedais pasidabino kaštonai. Panevėžiečiai juokauja, kad augalai, ko gero, sumaišė metų laikus. O kauniečiai gali džiaugtis antrą kartą Botanikos sode pražydusiais rododendrais. Žinovai pataria jau nebesistebėti, o prie tokių anomalijų pratintis. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Jau tam tikrose vietovėse galima pastebėti pirmuosius nukritusius kaštonus. Nors dažniausiai juos renka vaikai įvairiems rankdarbiams, tačiau jų siūloma pasirinkti ir suaugusiems, kadangi iš jų galima pasidaryti puikų skalbiklį.  Viskas ko reikia norint pasigaminti kaštonų skalbiklį yra apie 10 kilogramų kaštonų. Visus juos teks susmulkinti, nesvarbu, kaip tai padarysite: ar peiliu, ar plaktuku, ar trintuvu ir panašiai.  Susmulkintus kaštonus reikia užpilti karštu vandeniu.

Socialiniuose tinkluose plinta nuotraukos, kuriose matoma, kad rudenį pražydo kaštonai. Žmonės stebisi tokiu reiškiniu ir nesupranta, kodėl tai galėjo įvykti, nes įprastai kaštonai pradeda žydėti vėlyvą pavasarį. Gamtininkas Selemonas Paltanavičius atsakė į klausimą, kodėl toks reiškinys įvyko? Gamtininkas atskleidė, kad žydi ne tik kaštonai, tačiau ir obelys ar kriaušės.

Neseniai vaikščiojau po mišką ir mačiau neįtikėtinai didelius kaštonus, ramiai gulinčius ant žemės tarp ryškių rudeninių lapų. Šiuo metu kaštonų sezonas įsibėgėja. Aš to ir laukiau. Ar žinojote, kad kaštonai gali būti naudojami skalbimui? Šiandien apie tai papasakosiu plačiau. Ne visi žino, kad rudenines alėjas ir miškus dengiantys kaštonai turi daug naudingų savybių. O įdomiausia yra tai, kad kaštonai puikiai tinka drabužių skalbimui.

„MattressNextDay“ ekspertai pasidalino paprastais ir greitais būdais, kaip iš namų išvaryti vabzdžius. Vabzdžiai gali tapti tikru galvos skausmu, be to, juos gali būti sunku išnaikinti, nes vėstant orams nesinori laikyti pravirų langų ir durų, rašo express.co.uk. Ekspertai atskleidė, kaip išnaikinti vabzdžius natūraliai, naudojant produktus, kuriuos, greičiausiai, jau turite namuose. Musės yra, ko gero, vėstant orams dažniausiai namuose apsigyvenantys vabzdžiai.

INGREDIENTAI: 12 vienetų gvazdikėlių 20 gramų juodųjų pipirų (trinti) 100 gramų kedro riešutų 5 vienetai laurų lapų 250 gramų medaus 1 vienetas svogūnų 400 gramų vištiena (smulkintos kepenėlės ir širdelės) 300 gramų jautienos faršo 4 kilogramai kalakutienos 6 valgomieji šaukštai apelsinų sulčių 5 valgomieji šaukštai sojos padažo 5 litrai vandens 250 gramų druskos 7 valgomieji šaukštai sviesto 12 vienetų kvapiųjų pipirų (t...

INGREDIENTAI: 1 arbatinis šaukštelis juodųjų pipirų (malti) šiek tiek druskos 100 gramų sviesto 1 stiklinė grietinės šiek tiek žuvies 100 gramų sūris (tarkuotas) 400 gramų kaštonų PARUOŠIMO BŪDAS: Žuvį supjaustyti gabalais. Į molinius puodelius įdėti po gabalėlį sviesto ir po vieną šaukštą grietinės. Tada sudėti žuvį, apibarstyti ją pipirais, druska ir sūriu, sudėti išvirtus kaštonus.

Ruduo jau čia, parkai ir gatvės nusėtos blizgančiais rudais kaštonais. Kadangi jų valgyti negalima, daugeliui atrodo, kad jie praverčia tik žaidimams ar dekoracijoms. Jei kada nors pamatę ant žemės besimėtančius kaštonus susimąstėte, kam jie naudingi ir kaip juos galima panaudoti, atsakymas gan paprastas ir netikėtas – drabužių skalbimui.

Gamta mus apdovanoja gėrybėmis, kurias galime panaudoti kartais ir patiems netikėčiausiems dalykams. Tinklaraščio „Mano žolelės“ autorė Jolanta dalijasi keliais patarimais, kur būtų galima panaudoti kaštonus.  Moteris savo tinklaraštyje rašo: „Ar prisirinkote? Gal dar rasite kur po lapais. Jų reikia daug, nes kiti bus tik po metų. Skalbimui. Jei pas jus neauga gebenė ir nerandate muilažolės, tai skalbti galima ir kaštonų sėklomis. Gera proga rinkti tai, ką ir taip renkame.

Instagramo influenserė parodė, kaip skalbimo miltelius pakeisti iš kaštonų pasigaminta ekologiška alternatyva. Josephine Becker savo Instagramo paskyroje parodė, kaip sutaupyti pinigų ir nustoti naudoti kenksmingus valiklius, iš kaštonų pasigaminus muilingo skysčio, kurį galima naudoti skalbiant skalbimo mašinoje. Trumpame vaizdo įraše Instagrame ji paaiškino, kad tai daug mažiau kenkia aplinkai, rašoma mirror.co.uk.

Ruduo – kaštonų metas, bet ar žinote, kad jie gali apsaugoti ir nuo įvairių ligų, ir nuo piktos akies? Bent jau taip sako liaudies medicinos žinovai, kaip tik dabar raginantys rinkti kaštonų metamus vaisius. Tiesa, naudoti lietuviško medžio metamas dovanas galime ne tik maistui. Jeigu norime išsikepti Prancūzijoje populiarų skanėstą, dietologai sako, kad turime rinktis tik valgomuosius atvežtinius kaštainius.

Atspėkite mįslę: ežiuko namelis, veršiuko akelė. Kas? Ogi kaštonas. Šiemet jie gausiai užderėjo, nepatingėkime prisirinkti – tai vertinga gamtos dovana, turinti gydomųjų galių. Namų vaistinėlėje spiritinio kaštonų antpilo reikėtų turėti tiems, kurie kenčia sąnarių skausmus, turi bėdų dėl venų varikozės (išsiplėtusių kojų venų). Iš kaštonų galima pasigaminti ir naminio muilo bei skalbiklio, taip pat savijautą gerinantį masažuoklį.

Dėdei rudenėliui atėjus ir kaštonams pribirėjus, siūlome nieko nelaukti ir jų prisirinkti. Šie spygliuoti kamuoliukai yra ne tik teigiamų emocijų šaltinis, bet ir teikia pagalbą mūsų organizmui. Štai keli būdai kaštoną panaudoti ne tik dekorui. Kaštonas malšina kosulį Nuluptus kaštono vaisius sutrinkite iki miltų, užpilkite baltuoju vynu ir palaikykite. Mišinį gerkite kelis kartus per dieną, taip išgydysite džiovą ir kosulį.

Daugeliui lietuvių kaštonai teikia tik teigiamas emocijas. Gana dažnai, eidami gatvėje, tiesiog paimame kelis kaštonus į rankas ir įsidedame į kišenę, nešiojamės su savimi.  Vis dėlto, tai ne tik maloni emocija, bet ir naudinga gamtos dalelė. Pasirodo, iš kaštonų galima pagaminti labai gerą ir naudingą skalbimo priemonę.  Taigi, jums reikia sumalti kelis kaštonus ir užpilti juos šiltu vandeniu bei trupučiu sodos. Gerai išmaišykite ir palikite vienai parai. Nusunkite mišinį.

Pasak mokslininkų, kaštonai vėžio tyrimo metu padės efektyviau pamatyti ir aptikti šią klastingą ligą. Teigiama, jog cheminė medžiaga eskulinas, randama nevalgomuose kaštonuose, naudojama kuriant ryškų ir tamsoje švytint molekulinį gelį, magnetinio rezonanso, ultragarso tyrimo ir kitų skenogramų metu padedantį aptikti vėžio židinį. Šių tyrimų metu naudojamas gelis pagerina matomumą tamsoje. Iki šiol, dėl prasto apšvietimo, būdavo sunku aptikti vėžinius darinius.

Grybų sezonui pasibaigus neskubėkite giliai sandėliukuose suslėpti krepšių. Eidami pasivaikščioti būtinai pasiimkite pintinėlę ir prisirinkite kaštonų. „Valstiečių laikraštis“ siūlo dešimt nuostabių jų panaudojimo idėjų. Dantims valyti Iš kaštonų paruošti milteliai ne tik pagerins dantenų būklę, bet ir šiek tiek pašviesins dantis. Pašalinkite rudus kaštonų kevalus, o baltą viduriuką išdžiovinkite ir sutrinkite į miltus – turėsite natūralią burnos ertmės higienos priemonę.

 Ar pastebėjote, kad lauke daugybė kaštonų? O gal jau kelis įsimetėte į kišenę? Būtinai tai padarykite! Ir ne tik todėl, kad, sakoma, du kaštonai, laikomi kišenėje, neša laimę, bet ir todėl, kad iš jų galima sukurti daugybę nuostabių dalykėlių.  Pateikiame jums įspūdingą nuotraukų galeriją, kurioje matyti, ką galima pagaminti iš kaštonų. Pažadame, šios namų dekoravimo idėjos patiks ir jums, ir jūsų vaikams.

Gražūs, bet seni kaštonai pažeisti puvinio, gal nugriūti ant praeivių. Kad tai ne šiaip pamąstymai – jau aišku. Vienas kaštonų virto per didelį tarptautinį renginį. Laimė, žmonės nenukentėjo. Tačiau savivaldybei iškilo galvosūkis – ką daryti. Kirsti senus kaštonus gaila,  o ir miestiečių jausmai bus užgauti. Bet ir likimo valiai visko palikti negalima. Kas bus su Kaštonų alėjos kaštonais Šiauliuose, kol kas bendros nuomonės nėra.

Išpuoselėta Biliūnų kaimo daugiabučių aplinka jau nestebina Raseinių krašto žmonių, tačiau atvykėliams kelia nuostabą. Mat įprasta, kad kaimo daugiabučių kieme auga piktžolės, o ne gėlės. Nijolė Petrošiūtė VL žurnalistė Laukiant Naujųjų metų, Biliūnų kaime būna šviesu nuo žiburėlių languose ir nuo geros kaimo gyventojų muotaikos. Puošia visi Bendruomenės pirmininkė Vilma Račkauskienė sakė, kad Biliūnų bendruomenė savitai ruošiasi metų sandūros šventėms: „Visi languose uždegame žiburėlius.

Saulius Liauksminas, Rūta Kupetytė, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Visoje Lietuvoje vidurvasarį pastebime ne nuo kaitros, bet nuo ligų ar kenkėjų nurudavusius ar lapus numetusius medžius. Jau ne vienerius metus specialistai su nerimu stebi kaštonus, kurių lapai ir šiemet ruduoja – padėtis nei gerėja, nei blogėja. Tačiau kaštonai – ne vieninteliai kenčiantys medžiai.

Šiemet kaštoninių keršakandžių puolami kaštonai pradėjo ruduoti anksčiau, nei pernai. Šiaulių miesto savivaldybė užkrėstiems lapams rinkti ir utilizuoti kasmet išleidžia apie 25 tūkstančius litų. Viliamasi, kad kenkėjus ilgainiui sunaikins gamtoje atsiradę natūralūs jais mintantys priešai. Aplinkos skyriaus vyriausioji specialistė Palmira Lukošienė sako, kad kaštonų situacija negerėja. Kenkėjai veisiasi lapuose – ten išgraužia takus, deda kiaušinėlius.

Kaune kaštonus niokojantys vabzdžiai – keršosios kandelės – nuo pavasario gaudomos specialiomis gaudyklėmis. Tokį eksperimentinį medžių gelbėjimo būdą sumanę specialistai juo nenusivylė. Kauną puošia beveik pusšešto tūkstančio kaštonų. Ant 46 pavasarį pakabinti specialūs įtaisai – feromoninės vabzdžių gaudyklės. Jomis gaudomos kelerius metus šiuos medžius niokojančios keršosios kandelės.

Kaune kaštonus niokojantys vabzdžiai – keršosios kandelės – nuo pavasario gaudomos specialiomis gaudyklėmis. Tokį eksperimentinį medžių gelbėjimo būdą sumanę specialistai juo nenusivylė. Kauną puošia beveik pusšešto tūkstančio kaštonų. Ant 46 pavasarį pakabinti specialūs įtaisai – feromoninės vabzdžių gaudyklės. Jomis gaudomos kelerius metus šiuos medžius niokojančios keršosios kandelės.

Nors galutiniai rezultatai bus aiškūs tik rugsėjo mėnesį, tačiau baigiantis vasarai Kauno centrinėse gatvėse kaštonų, ant kurių nuo gegužės mėnesio kabo kenkėjų gaudyklės, būklė atrodo geresnė. ELTA primena, jog Kauno miesto savivaldybei patvirtinus kaštonų išsaugojimo programą, nuspręsta numatyti kelis medžių apsaugos nuo kaštoninių keršųjų kandelių būdus, tarp kurių buvo ir eksperimentinis metodas - feromoninės vabzdžių gaudyklės.

Istorinės Prezidentūros kiemelyje ir Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje augančius kaštonus nuniokojusioms keršosioms kandelėms skelbiamas karas. Nuo kitų metų Kaune bus pradėta vykdyti speciali programa, skirta paprastųjų kaštonų būklei pagerinti ir kaštoninės keršosios kandelės populiacijai naikinti.

Kaune organizuojama kaštonų gelbėjimo talka. Jau keleri metai kaštonus puola kenksmingi vabzdžiai, todėl šių medžių lapai anksti paruduoja ir nukrenta. Sekmadienį talkos metu kauniečiai rinks kaštonų lapus, kurie vėliau bus sunaikinti, praneša Lietuvos radijas. Pastaraisiais metais kaštonus puola keršakandės - vabzdžiai, kurie deda kiaušinėlius ant kaštonų lapų. Ant jų vėliau užauga lėliukės. Jos maitinasi kaštonų lapais, tad šie medžiai nebegali kvėpuoti ir nyksta.

Dar praeitą vasarą specialistų ir miestiečių dėmesį patraukė visoje Lietuvoje nurudavę kaštonų lapai – tai kaštoninių keršakandžių, dar vadinamų kandelėmis, darbas. Šį pavasarį specialistai nutarė išbandyti įvairias priemones, skirtas naikinti šiuos kenkėjus. Šiuo metu specialistai išbando kelias skirtingas priemones: vienomis apjuosiamas kamienas, kitos kabinamos ant šakų.

Italija – tikras rojus gurmanams, lapkritis – geriausias metas pasimėgauti vietiniu maistu, mat visą mėnesį įvairiose šalies vietose šurmuliuoja maisto mugės bei šventės. Tai – derliaus metas, tad visos mažos krautuvėlės, turgeliai bei kavinės prisijungia prie šventės. Kulinarinę kelionę galima pradėti Toskanos Talla in Arezzo mieste, kur švenčiama Sagra delle Castagne e del vin Dolce Novella šventė. Jos metu pagerbiami kaštonai bei saldus vietinis vynas.

„Ne tik gamtininkai, dauguma gyventojų sunerimę, kad mieste nebus sunaikinti kaštonų kenkėjai", - baiminasi gamtininkas Stasys Gliaudus. Juolab, kad kaštonų lapus grėbė tik entuziastai. Ir grėbė tik po kartą. O juk kaštonų lapai ir toliau krenta. „Nebūtų tokio didelio ekologijos pažeidimo, jei kaštonų lapai būtų tuoj pat sudeginti, o ne kompostuojami sąvartyne, iš kur juos vėjas taip pat nešioja", - piktinasi gamtininkas.

Kuo šildotės šaltą dieną, iš kur semiatės stiprybės ir energijos? Neabejojame, kad atsakymas - kava, arbata. Mūsų protėviai naudojosi viskuo, ką suteikė gimtinės gamta. Jie išrado ir tikrą lietuvišką kavą - iš gilių, grūdų ir net morkų. Gilių stiprybė Ąžuolas Lietuvoje - jėgos ir tvirtybės simbolis. Tad kodėl gi nepasisėmus tvirtybės iš jo? Puikiausias tam būdas - gilių kava. Ko gero, ne veltui mūsų proseneliai šiuo gėrimu stiprindavo silpnus, baikščius, ligoms neatsparius vaikus.

Šiaulių Savivaldybė ėmėsi gelbėti kaštonus: pažeisti lapai kraunami į maišus ir išvežami į sąvartyną. O toliau — nors tvanas, tiksliau keršakandžių antpuolis. Niekas nesuka galvos, kaip lapai su kenkėjais bus sunaikinti. Rodo vieni į kitus Dar vasarą mokslininkai ir gamtininkai perspėjo, kad kaštoninių keršakandžių pažeistus lapus būtina sugrėbti ir sudeginti, kitaip pavasarį iš lapuose esančių lėliukių išsiris drugeliai ir žymiai pasidauginę naikins kaštonus.

Panevėžiečiai šeštadienį miesto parkuose, skveruose, aikštėse ir gatvėse, kur auga kaštonai, surengė šių medžių gelbėjimo akciją. Kaštonų lapuose įsiveisusi kaštoninė keršakandė žaloja šiuos medžius ir kyla grėsmė, kad jie gali visai išnykti, praneša Lietuvos radijas. Daugiau kaip pusantro šimto panevėžiečių rinkosi vietose, kur auga daug kaštonų – jie rinko medžių lapus.

Jei nebus imtasi priemonių prieš šalies kaštonus užpuolusią kaštoninę keršakandę, po 5 metų šių medžių gali nebelikti, teigia mokslininkai.Specialistai, aiškindamiesi, kodėl šalies kaštonai vidury vasaros atrodo pernelyg parudę ar visai be lapų, nustatė, kad Lietuvoje šiuos medžius puola neseniai mūsų krašte paplitę mikrodrugiai.

Lietuvos radijo klausytojai skambiausia ir populiariausia 2008 metų daina išrinko Roko Radzevičiaus dainą „Baltas brolis“. Ją atlieka Aistė Smilgevičiūtė ir grupė „Skylė“. Antrą vietą užėmė grupės „Fuego“ daina „Būk šalia“, trečią – Marijono Mikutavičiaus daina „Degančios rankos“. Toliau skambiausių dainų dešimtukas išsirikiavo tokia tvarka: 4. A. Mamontovas – „Geltona, žalia, raudona“ 5. J. Milius – „Nomads In The Night“ 6. Jurga – „Smėlio žmonės“ 7. Justas – „Ateinu rytoj“ 8. K. Ke...

Šeštadienį Lietuvos televizijoje prasidėjo nacionalinė atranka į Eurovizijos dainų konkursą. Atranka vyks keturis šeštadienius. Per finalą, vasario antrąją, sužinosime, kas atstovaus Lietuvai Serbijos sostinėje Belgrade gegužę vyksiančiame svarbiausiame Europos dainų konkurse. Pirmojoje atrankoje tiek komisijos, tiek žiūrovų didžiausių simpatijų susilaukė atlikėjas Jeronimas Milius. Antrąja finalininke tapo Vilma Voroblevaitė.

Šeštadienį Lietuvos televizija pradeda nacionalinę atranką į Eurovizijos dainų konkursą. Atranka vyks keturis šeštadienius. Per finalą, vasario antrąją, sužinosime, kas atstovaus Lietuvai Serbijos sostinėje Belgrade gegužę vyksiančiame svarbiausiame Europos dainų konkurse.