karo tarnyba

Rusijos agresijai vis augant, Europos Sąjungos šalys ruošiasi galimam karui savaip. Panašu, kad Estija ruošiasi rimtai – ji ne vien investuos daugiau kaip 3 proc. savo BVP į gynybos pajėgumų stiprinimą, bet ir mokys civilius karo apkasuose pagrindų. Portalas „Euronews“ pabrėžia, kad Indrekas Jurtšenko yra operos dainininkas. Tačiau šiandien jis leidžia laiką Estijos miškuose, kur vyksta mokymai.

Už karo tarnybos vengimą pernai baudos skirtos 14 tūkstančių kartų, dėl pasikartojančio vengimo pradėta per 450 ikiteisminių tyrimų, penki prievolininkai sulaukė baudžiamosios atsakomybės. Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos (KPKT) vadovas Arūnas Balčiūnas teigia, kad iš minimų 14 tūkstančių kai kurie prievolininkai bausti net po keletą kartų.

Už karo tarnybos vengimą pernai baudos skirtos 14 tūkstančių kartų, dėl pasikartojančio vengimo pradėta per 450 ikiteisminių tyrimų, penki prievolininkai sulaukė baudžiamosios atsakomybės. Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos (KPKT) vadovas Arūnas Balčiūnas teigia, kad iš minimų 14 tūkstančių kai kurie prievolininkai bausti net po keletą kartų.

Trečiadienį Seimo Švietimo ir mokslo komitete bus svarstomos pataisos dėl privalomosios karo tarnybos šaukimo modelio. Kaip nurodo komiteto pirmininkas Artūras Žukauskas, naujomis pataisomis bus siekiama išlaikyti studijų kokybę. „Dabartinis modelis mūsų netenkina, tai mes siūlysime savo modelį. Žadame sudaryti darbo grupę su studentų ir mokyklų atstovais ir komitetas, matyt, teiks pataisas Nacionalinio saugumo komitetui“, – Eltai teigė A. Žukauskas.

Ketvirtadienį Krašto apsaugos ministerija (KAM) sudarė greičiausiai paskutinį pagal dabartinę tvarką šauktinių sąrašą. Aiškėja, kad į devynis mėnesius trunkančią privalomąją pradinę karo tarnybą bus pakviesti per 3800 asmenų, o pirmųjų šauktinių tarnybos pradžia planuojama vasario pradžioje. Sausio 4 d. sudarytas 2024 m. karo prievolininkų sąrašas, į kurį bus įtraukti konstitucinę pareigą turintys atlikti jaunuoliai.

Seimas ketvirtadienį planuoja apsispręsti dėl pataisų, kuriomis, be kita to, būtų uždrausta profesinės karo tarnybos kariams ne tarnybos tikslais vykti į pavojų Lietuvos nacionaliniam saugumui keliančias valstybes. Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo pakeitimus inicijavo Krašto apsaugos ministerija (KAM). Pagal projektą, valstybes ar teritorijas, į kurias būtų draudžiama keliauti kariams, turėtų patvirtinti Vyriausybė.

Pastaruoju metu viešojoje erdvėje daug kalbama apie pareigą ginti šalį ir tai, kaip kitos valstybės sprendžia šį, aštriu tampantį klausimą. Lietuva ruošia nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos sistemos reformą, kurios kai kurie elementai yra panašūs į tuos, kuriuos taiko ir naujausia NATO narė – Suomija, rašoma Krašto apsaugos ministerijos (KAM) pranešime žiniasklaidai. Lietuvoje reformuojant sistemą norima visiškai atsisakyti tarnybos atidėjimo išimčių studentams.

Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys sako, kad privalomą moterų karo tarnybą būtų galima įgyvendinti tik tuomet, kai šalyje jau būtų visuotinis vyrų šaukimas. „Pats klausimas yra sudėtingas, dėl jo sunku sutelkti politinę valią. Turėtume pradėti nuo vaikinų visuotinio šaukimo – savanorišką tarnybą mes jau ir dabar turime – tada antruoju etapu vis tiek reikėtų įgyvendinti.

Privalomąją pradinę karo tarnybą penktadienį baigė beveik 900 jaunuolių. Kaip pranešė Lietuvos kariuomenė, daugiau nei 40 proc. prieš devynis mėnesius tarnybą pradėjusių jaunuolių šį kelią pasirinko savanoriškai, o 45 proc. karo prievolininkų atlikti tarnybą pasirinko pirmumo tvarka. Dalis tarnybą baigiančių šauktinių planuoja tapti profesinės karo tarnybos kariais.

2022 metais atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą (NPPKT) iš užsienio grįžo 75 karo prievolininkai, daugiausia – iš Jungtinės Karalystės. Kaip BNS nurodė Lietuvos kariuomenė, tikslūs duomenys apie NPPKT karius, kurie buvo deklaravę išvykimą į užsienio valstybę, kai pradėjo tarnybą kariuomenėje, pradėti rinkti nuo praėjusių metų. „Visgi žinome, kad 2021 metais tokių karių buvo apie 40, o 2022 – 75 karo prievolininkai“, – teigiama atsakyme.

Kariuomenė pranešė baigusi šių metų šaukimą į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą. Rukloje, Jonavos rajone, pirmadienį Lietuvos kariuomenės Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotame pėstininkų batalione devynių mėnesių taryba pradėjo paskutinieji maždaug 60 jaunuolių. Daugiausiai būsimų karių atvyko iš Kauno, likusieji – iš Panevėžio, Vilniaus ir Šiaulių.

Lapkričio 3 d. Lietuvos kariuomenės generolo Adolfo Ramanausko kovinio rengimo centre devynių mėnesių nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą pradėjo daugiau nei 150 jaunuolių, rašoma pranešime spaudai. Didžioji dalis tarnybą pradedančių karo prievolininkų paskirti iš Vilniaus, Panevėžio ir Alytaus, likusieji – iš Kauno, Šiaulių ir Klaipėdos. Daugiau nei 48 proc. jų šį kelią pasirinko savanoriškai, tai yra nepatekę į šaukiamųjų sąrašus išreiškė norą atlikti pareigą Tėvynei.

Spalio 3 d. Lietuvos kariuomenės gretas papildys nemaža dalis jaunuolių. Tarp jų – okupuotame Donecke augęs bei karą iš arti matęs Ukrainos, o taip pat ir Lietuvos pilietis 22 metų Danylo Korastelov, rašoma Lietuvos kariuomenės pranešime žiniasklaidai.

Rusijos pajėgos kare prieš Ukrainą patiria milžiniškus nuostolius, todėl Vladimirui Putinui kuo skubiau reikia naujų karių. Kadangi prezidentas nenori skelbti visuotinės mobilizacijos, Rusijos kariuomenė imasi kitokių metodų. Kirillas Krechetovas vis dar puikiai prisimena tą akimirką, kai savo pašto dėžutėje rado baltai raudoną voką. Viduje buvo šaukimas, reikalaujantis kitą dieną atvykti į vietinį karo prievolės skyrių. „Velnias, dabar turėsiu važiuoti į Ukrainą“, – pagalvojo vyras.

Įvairiuose šalies miestuose penktadienį tarnauti Lietuvos valstybei prisiekė apie 1 tūkst. nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos karių bei 80 Bazinį kario savanorio įgūdžių kursą baigusių karių savanorių, šeštadienį pranešė Lietuvos kariuomenė.   „Šiandien prisiekę Lietuvai, prisiėmėte atsakomybę už valstybę, už jos ateitį, laisvę ir nepriklausomybę. Dabar ne tik jūsų pačių, jums brangių žmonių, bet ir visos valstybės saugumas yra jūsų rankose.

Advokatams, antstoliams, notarams ir jų padėjėjams siūloma sudaryti galimybę atlikti savanorišką nenuolatinę karo tarnybą. Tokias Teisingumo ministerijos teikiamas įstatymo pataisas trečiadienį planuoja svarstyti Vyriausybė. Pataisomis būtų panaikintas dabartinis dirbti kitą darbą, užsiimti kita veikla ar eiti kitas pareigas ir gauti už tai atlygį, išskyrus įstatymuose nustatytas išimtis.  Būtent tarp šių išimčių siūloma įrašyti leidimą atlikti savanorišką nenuolatinę karo tarnybą.

Už šaukimo į privalomąją karo tarnybą vengimą 22 metų vyrui Kauno teismas trečiadienį skyrė 800 eurų baudą. Prokurorei pasiūlius, baudžiamoji byla baigta priėmus teismo baudžiamąjį įsakymą, pranešė teismas. Per ikiteisminį tyrimą kaip įtariamasis apklaustas A. B. kaltę pripažino. Jis pasakojo, kad kaip karo prievolininkas įtrauktas į sąrašus kandidatų tarnauti Lietuvos kariuomenėje.

Įtempta padėtis Ukrainos pasienyje verčia Lietuvą sparčiau stiprinti savo kariuomenę. Valstybės gynimo taryba nusprendė anksčiau, nei planuota, įsigyti salvines raketų ugnies sistemas. Negana to, nuo kitų metų Lietuvoje daugės šauktinių. Krašto apsaugos ministerija šauks 4400 jaunuolių, tai 600-ais daugiau nei šiemet. Salvinė raktų ugnies sistema Lietuvoje turėjo atsirasti 2028-aisiais.

Sudaryti šauktinių sąrašai – juose 54 tūkstančiai pavardžių. Tiesa, privalomąją karo tarnybą realiai turės atlikti tik maždaug 4 tūkstančiai. Pasitikrinti, ar jų pavardės yra šauktinių sąrašuose jaunuoliai galės jau šią savaitę.  Krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus paleidžia sistemą, kuri atsitiktiniu būdu sudaro šauktinių sąrašą 2022 metams.

Pirmadienį ir antradienį tarnybą Lietuvos kariuomenėje pradėjo beveik 1000 nuolatinės pradinės privalomosios karo tarnybos karių. Anot kariuomenės pranešimo, daugiau kaip 500 iš jų tarnybą atlikti pasirinko savo noru, 370 išreiškė norą tarnybą atlikti pirmumo tvarka, 64 buvo pašaukti privalomai. Devynių mėnesių trukmės tarnybą jaunuoliai pradės Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų, Karinių oro pajėgų ir Mokymo ir doktrinų valdybos padaliniuose.

Tauragės apylinkės teismas už šaukimo atvykti į privalomąją karo tarnybą vengimą jaunuoliui skyrė 1 tūkst. eurų baudą. Bylos duomenimis, D. J., patekęs į 2020 metų karo prievolininkų sąrašą, turėdamas pareigą atvykti ir pateikti Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos poskyriui reikalingus dokumentus ir duomenis dėl karo prievolės atlikimo, be pateisinamų priežasčių šios karo prievolininko pareigos neįvykdė.

Gerėjant epidemiologinei situacijai šalyje, nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos kariams atsiranda galimybė savaitgaliais sugrįžti namo, trečiadienį informavo Krašto apsaugos ministerija.

Kadenciją baigiantis Ministrų kabinetas siūlo didinti baudas už neatvykimą į karo tarnybą ir privalomos karo tarnybos vengimą. Vyriausybė trečiadienį pritarė Teisingumo ministerijos pateiktoms Administracinių nusižengimų kodekso pataisoms, kuriose be kitų patikslinimų numatyta nustatyti, jog neatvykus į karo tarnybą  be pateisinamos priežasties iki 2 parų bauda siektų nuo 420 iki 900 eurų. Šiuo metu galioja 140-300 eurų bauda.

Kitų metų sausio 7-ąją bus sudaromi karo prievolininkų sąrašai, atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą kitąmet iš viso bus pašaukta per 3,8 tūkst. jaunuolių, antradienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). Jos teigimu, dar 210 aukštųjų mokyklų studentų privalomąją pradinę karo tarnybą galės atlikti dalyvaudami Jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose.

Šią savaitę nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą pradėjo kiek daugiau nei 650 šauktinių, antradienį pranešė Lietuvos kariuomenė. Šie šauktiniai tarnybą atliks Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija" Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio motorizuotame pėstininkų batalione, ir Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ Generolo Romualdo Giedraičio artilerijos batalione, Karinių jūrų pajėgų (KJP) Logistikos tarnybos Apsaugos kuopoje ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Ge...

Šių metų pradžioje Lietuvoje paskelbti nauji karo prievolininkų sąrašai, į kuriuos įtraukti apie 38 tūkst. 18–23 metų jaunuolių. Nauja šiemet tai, kad į šauktinių sąrašus įtraukiami ir aukštųjų mokyklų studentai. Visgi, diskusijos, ar šauktinių sąrašus turėtų papildyti ir merginos, netyla.

Privalomosios karo tarnybos vengusiam jaunuoliui skirta 1 tūkst. eurų bauda, penktadienį pranešė Panevėžio apylinkės teismas. Jo teigimu, Joniškėlio rajone gyvenamąją vietą deklaravęs, tačiau Norvegijoje dirbantis 25 metų jaunuolis buvo įrašytas į Panevėžio regiono karo prievolininkų sąrašą bei informuotas apie jų pareigas, bet vengė šaukimo į privalomąją karo tarnybą.

Nuo šių metų į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą bus šaukiami jaunuoliai nuo 18 iki 23 metų. Taip pat kariai savanoriai negalės būti Seimo ir savivaldybių tarybų nariais. Iki šiol šaukimai teikti jaunuoliai nuo 19 iki 26-erių. Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis anksčiau yra minėjęs, kad paankstinant šauktinių amžių norima kuo mažiau sutrikdyti civilinį gyvenimą – kad į karo tarnybą pakviestiesiems nereikėtų palikti šeimų, darbo vietų, verslų ir pan.

Neseniai jauna mama tapusi Eisvina Gailiūnė socialiniuose tinkluose pasidalijo jautria akimirka. Panevėžietė krašto apsaugos savanorė įsiamžino fotosesijoje kartu su savo kelių mėnesių dukrele, kurioje abi apsirengusios karių uniformomis. Savanorės kelią prieš metus pasirinkusi Eisvina mėgsta miegoti miške po atviru dangumi, o braidymas po pelkes jai puikus savęs išbandymas.

Panašu, kad pagaliau užaugo karta, kuriai negalioja visuomenėje nusistovėję stereotipai, karta, kuri neskirsto veiklos į vyrišką ir moterišką, karta, kuri nebijo elgtis kitaip, nei įprasta, griauti tradicinių moteriškumo ir vyriškumo standartų. Geriausias to pavyzdys – merginos, savanoriškai pasirinkusios nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą.

Kitąmet į privalomąją karo tarnybą planuojama pakviesti tiek pat šauktinių, kaip ir šiemet, tačiau norima didinti vyresniųjų karininkų skaičių. Tai numatoma Seimui pateiktame įstatymo projekte, kuriuo kasmet tvirtinama principinė kariuomenės struktūra. Už jį po pateikimo balsavo 85 Seimo nariai, susilaikė vienas. Toliau dokumentą svarstys parlamentiniai komitetai.

 Privalomąją karo tarnybą pradeda pirmieji 2017 metų šauktiniai. Antradienį 72 šauktiniai tarnybą pradės į Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo batalione Vilniuje, kitą savaitę Lietuvos kariuomenės Mokymo ir doktrinų valdybos Kovinio rengimo centro Operacinės aplinkos kuopoje Pabradėje tarnauti pradės 153 kariai.

Kitų metų šauktinių į kariuomenę sąrašai bus sudaromi sausio 4 dieną. „Ketvirtadienį krašto apsaugos ministras Juozas Olekas pasirašė įsakymą, kuriuo nustatė, kad 2017 metų šaukimo į nuolatinę privalomąją karo tarnybą pradžia – sausio 4 diena. Tą dieną, stebint visuomenės atstovams, bus sudaromas 2017 metų karo prievolininkų sąrašas“, – BNS sakė ministro atstovas spaudai Vaidotas Linkus.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė įstatymus, kurie užtikrins šaukimą į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą ir įtvirtins mišrios kariuomenės modelį. „Įstatymų pataisos leis greičiau užpildyti reguliarias karines pajėgas ir suformuoti reikalingą parengtąjį karių rezervą. Privalomas šaukimas į pradinę karo tarnybą, mišrus kariuomenės modelis, kai kariuomenę sudaro profesionalai ir šauktiniai, sukuria glaudesnį visuomenės ir kariuomenės ryšį.

Paskelbus šauktinių sąrašą jį puola tikrinti ne tik kiekvienas jaunuolis, bet ir darbdaviai. Mat tiek pašaukto jaunuolio, tiek savanoriškai einančio į karinę tarnybą, darbo vieta privalo būtų saugoma. Tai įmonėms gali ne tik papildomai kainuoti, bet ir sukelti problemų randant laikinus darbuotojus. UAB „Talent Lab“ direktorė Laura Gylienė pasakoja, kad paskelbus šauktinių sąrašą – darbinimosi rinkoje įsivyrauja stresas.

Privalomąją karo tarnybą pradeda dar maždaug 600 karių savanorių trijuose batalionuose. Pirmoji tarnybos diena pirmadienį bus apie 400 šauktinių Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio mechanizuotajame pėstininkų batalione Tauragėje, BNS informavo Krašto apsaugos ministerija.

Tarnybai tinkamais pripažinti apie 80 proc. iš kol kas trečdalio patikrintų savanorių atlikti karo tarnybą, sako krašto apsaugos ministras Juozas Olekas. Ministro pateiktais duomenimis, pirmadienio rytą užsirašę jau buvo 1561 savanoris, ir savanorių turėtų pakakti per pirmąjį šaukimą užpildyti Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalionui. „Beveik 500, apie trečdaliui, yra patikrinta sveikata, iš jų apie 80 proc. yra tinkami tarnauti.

Pirmadienį Krašto apsaugos ministerijoje (KAM) bus sudaromi šių metų šaukimo į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą sąrašai. Sąrašai pagal regionus bus sudaromi naudojant kompiuterių programą su atsitiktinių skaičių generatoriumi. Siekiant užtikrinti, kad atrankos procedūra vyktų skaidriai, objektyviai ir viešai, procesą stebės visuomenės atstovai, pranešė ministerija.

 Atlikti privalomąją karo tarnybą norą pareiškė jau 32 kandidatai, iš jų dvi merginos, pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). Jie atvyko į regioninius Karo prievolės ir komplektavimo skyrius, praėjusią savaitę paskelbus, kad šaukimas į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą pradedamas gegužės 11-ąją. KAM teigimu, atėjusieji savanoriškai atlikti privalomąją karo tarnybą turės pirmenybę pasirinkti tarnybos vietą.

  Šiais metais planuojama organizuoti du šaukimus į privalomąją karo tarnyb1 - rugpjūčio-rugsėjo ir lapkričio-gruodžio mėnesiais, pašauktiesiems ketinama mokėti 138 eurų mėnesines išmokas, pranešė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Artūras Paulauskas.   „Pirmieji - apie 1600 - turi būti pakviesti rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais ir kiti - 1400 - lapkričio-gruodžio mėnesiais.

 Nemaža dalis Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) narių įstoja į Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademiją, prisijungia prie Krašto apsaugos savanorių pajėgų, būna priimami į profesinę karo tarnybą, todėl, prasidėjus šaukimui į privalomąją karo tarnybą, jie taip pat būtų pirmųjų gretose, teigia LŠS vadas, atsargos karininkas Liudas Gumbinas. „Viena iš LŠS funkcijų yra propaguoti krašto apsaugos sistemą. Mes užsiimame ne tik švietimu, bet ir verbavimu. Tačiau sutinku, kad surinkti 3 tūkst.

Žinių radijas Valstybės gynimo taryba (VGT) nusprendė, kad būtina papildomai stiprinti šalies gynybinius pajėgumus ir laikinai atnaujinti privalomąją pradinę karo tarnybą. Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“ sakė, kad Seimas netrukus imtis teisės aktų, susijusių su privalomąją karo tarnyba: „Po vakar vykusio posėdžio ministras pirmininkas įsipareigojo su krašto apsaugos ministru kuo greičiau parengti teisės aktus.

Išaugus Rusijos grėsmei, Lietuvoje nuo rudens ketinama grąžinti šauktinių kvietimą, antradienį pranešė prezidentė Dalia Grybauskaitė po Valstybės gynimo tarybos posėdžio.   „Būtina laikinai penkerių metų laikotarpiu atnaujinti privalomąją pradinę karo tarnybą“, - žurnalistams sakė prezidentė. Valstybės gynimo taryba siūlo, kad kasmet į devynių mėnesių trukmės mokymus būtų pakviečiama apie 3,5 tūkst. jaunuolių. Tokius planus dar turės patvirtinti Seimas.

Algirdas Acus, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Norvegija į privalomąją karo tarnybą nuo 2016-ųjų šauks ir moteris. Tiesa, norvegai šaukia tik nedidelę dalį jaunuolių, todėl kariuomenei nepasiruošusios moterys turės galimybių tarnybos išvengti. Dauguma Europos valstybių šauktinių kariuomenės visai atsisakė, bet Norvegija į privalomąją karo tarnybą nuo šiol šauks ir merginas. Tai pirmas toks užmojis tarp NATO šalių, o moteris tarnauti kariuomenėje jau seniai šaukia Izraelis.

Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) vadovybė teigiai, kad Maidano įvykiai ir Krymo okupacija pažadino žmonių patriotizmo jausmą, rašo „Lietuvos žinios“. „Tikrai pastebime, kad susidomėjimas savanoriškąja krašto apsaugos tarnyba yra smarkiai padidėjęs. Jaunuoliai skambina, domisi, užsirašo gerokai aktyviau. Taip pat kilęs rezervo karių susirūpinimas.

Dvigubos pilietybės klausimas vėl bus atnaujintas Seimo posėdžiuose. Siūloma įteisinti, kad Lietuvos Respublikos piliečiais, kartu ir kitos valstybės piliečiais gali būti asmenys, pasitraukę iš Lietuvos, kurių vienas iš tėvų ar senelių ar jie patys buvo Lietuvos Respublikos piliečiai iki 1940 m. birželio 15 d. Tačiau dvigubos pilietybės priešininkai įspėja, jog tokio įstatymo siekimas kelia grėsmę tautiškumui.

Jaunuoliai, atlikę nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą ar baigę bazinius karinius mokymus, galės gauti kompensaciją už pirmą kartą įgyto išsilavinimo studijas. Tai trečiadienį posėdyje patvirtino Vyriausybė. Numatyta, kad bus kompensuojama už pagal pirmosios pakopos (profesinio bakalauro ir bakalauro) arba antrosios pakopos, arba vientisųjų studijų programas sumokėta kaina. Teisę į kompensaciją turės jaunuoliai, neturintys akademinių skolų.

Prieš dvi savaites dingusių Karo akademijos studentų Dariaus Šaduikio bei  Antano Gasparavičiaus intensyviai ieško Kriminalinė policija ir Karo policija. Pirma pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl jų dingimo, antroji – dėl pasišalinimo iš karo tarnybos. Šaltiniai Kriminalinėje policijoje teigia, jog tiriamos kelios versijos. Viena jų – kad dingę studentai gali slapstytis Anglijoje, kita – daug šiurpesnė – pareigūnai svarsto, ar vaikinų neištiko Gedimino Kiesaus ir jo sūnaus likimas.

Į bazinius karinius mokymus ketinama kviesti daugiau jaunuolių, o esminių pokyčių kariuomenėje, jos struktūroje nenumatoma, teigė Valstybės gynimo tarybos (VGT) sekretorius, Prezidentės vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jonas Markevičius.