karinė pagalba

Nauja Jungtinių Valstijų ir kitų šalių karinė pagalba padės Ukrainai susigrąžinti iniciatyvą mūšio lauke, tačiau tam prireiks laiko, o plataus masto Kyjivo pajėgų kontrpuolimas artimiausiu metu mažai tikėtinas, ketvirtadienį pareiškė vienas JAV pareigūnas. Ankstesnę dieną Pentagonas paskelbė apie 1 mlrd. dolerių (935,8 mln.

Penktadienį Ukrainą pasiekė Lietuvos perduotos antidronų sistemos, pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). Skelbiama, kad KAM iki šiol suteikta karinė parama Ukrainai apima įvairią ginkluotę, amuniciją, bepiločius orlaivius, anti-dronus, karių mokymus, sunkiosios technikos remontą bei visą kitą paramą, kuri teikiama pagal Ukrainos išsakomus poreikius. Primenama, kad Lietuva jau yra sudariusi ir ilgalaikės paramos Ukrainai planą, 2024–2026 metams yra numatytas 200 mln.

Po kelis mėnesius trukusių ginčų 27 ES valstybių narių atstovai Briuselyje vykusiame susitikime susitarė dėl Europos taikos priemonės fondo pertvarkymo. Susitikimo metu ES valstybės narės sudarė susitarimą bendrai suteikti Ukrainai 5 mlrd. eurų papildomos karinės pagalbos. „ES tebėra pasiryžusi teikti ilgalaikę paramą Ukrainai ir užtikrinti, kad šalis gautų karinę įrangą, kurios jai reikia gynybai“, – socialiniame tinkle „X“ rašė derybose pirmininkavusi Belgijos vyriausybė.

Susitikęs su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas siūlė drauge pirkti ginklų Ukrainai ir ragino didinti jų gamybą Europoje. „Ir toliau turime dėti pastangas užtikrindami Europos Sąjungos karinę paramą teikiant ginklus, kurių skubiai reikia Ukrainai. Linkiu, kad kuo greičiau sutartume dėl Europos taikos priemonės, kad mūsų šalys galėtų vykdyti bendrus karinės įrangos pirkimus ir paskui perduoti viską Ukrainai“, – sakė E. Macronas.

Antradienį Danijos vyriausybė paskelbė, kad skirs 2,3 mlrd. kronų (337 mln. JAV dolerių) sumokėti už artileriją, minosvaidžius ir amuniciją Rusijos invaziją atremiančiai Ukrainai. Šiais dovanojamais pinigais bus sumokėta už Prancūzijos gamybos artilerijos sistemas „Caesar“ ir joms skirtus minosvaidžius bei amuniciją, visa tai finansuojama iš 69,1 mlrd. kronų fondo Ukrainai. „Ukrainai labai reikia artilerijos sistemų ir minosvaidžių“, – sakoma gynybos ministro Troelso Lundo Poulseno pranešime.

Danija nusprendė perduoti Ukrainai visas savo artilerijos atsargas ir ragina kitas partneres padidinti ginkluotės tiekimą Ukrainai, praneša naujienų portalas „rbc.ua“. Apie tokį žingsnį Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen paskelbė Miuncheno saugumo konferencijos metu. Ji sakė, kad Europos lyderiai dažnai užsimena apie ginkluotės gamybos problemas ir priminė, kad Europos valstybės turi ginklų ir juos reikia perduoti Ukrainai. „Ukraina mūsų prašo amunicijos ir artilerijos jau dabar.

 JAV prezidentas Joe Bidenas šeštadienį Ukrainos kolegai Volodymyrui Zelenskiui sakė esąs „įsitikinęs“, kad JAV Kongresas atnaujins karinę pagalbą, tačiau pridūrė, kad be amerikiečių pagalbos Kyjivas gali prarasti daugiau teritorijų Rusijai. „Šią popietę kalbėjau su Zelenskiu, kad jis žinotų, jog esu įsitikinęs, kad tuos pinigus turėsime“, – sakė J. Bidenas žurnalistams po apsilankymo bažnyčioje Delavere.

Didžiulis Jungtinių Valstijų užsienio pagalbos paketas, įskaitant 60 mlrd. JAV dolerių (55,7 mlrd. eurų) Ukrainai, sekmadienį atlaikė svarbų procedūrinį balsavimą, nors dešiniojo sparno respublikonų pasipriešinimas gali sutrukdyti jam įsigalioti. Į 95 mlrd. dolerių (88 mlrd.

Vokietija antradienį paskelbė, kad Ukrainai, kovojančiai su Rusijos invazija, skirs dar 1,3 mlrd. eurų karinei įrangai, įskaitant keturias papildomas oro gynybos sistemas IRIS T-SLM ir artilerijos šaudmenis. Šį paketą pristatė gynybos ministras Borisas Pistorius po derybų su savo kolega ukrainiečiu Rustemu Umerovu Kyjive.

Jungtinės Valstijos penktadienį paskelbė apie naują 425 mln. JAV dolerių (397 mln. eurų) vertės karinės pagalbos Ukrainai paketą, į kurį įtraukta priešlėktuvinės gynybos ir artilerijos šaudmenų bei prieštankinių ginklų, skirtų padėti Ukrainai kovoti su Rusijos invazija. Ši įranga kartu su, be kita ko, šaulių ginklų šaudmenimis ir griovimo amunicija, yra dalis 125 mln. JAV dolerių (116,8 mln. eurų) vertės įrangos, kuri bus tiekiama iš JAV turimų karinių atsargų.

Slovakija įšaldė sprendimą teikti karinę pagalbą kaimyninei Ukrainai, ketvirtadienį pranešė šalies prezidentūra. Slovakijoje vykusius rinkimus sekmadienį laimėjo populistinė partija, kuri nori nutraukti karinę pagalbą Ukrainai ir kritikuoja ES bei NATO.

Jungtinės Valstijos penktadienį pristatė 345 mln. dolerių (apie 313 mln. eurų) karinės pagalbos Taivanui paketą, kuriuo siekiama greitai sustiprinti salos gebėjimą atgrasyti Kiniją nuo invazijos. Paketas, kurį, anot vieno pareigūno, sudaro žvalgybos ir sekimo įranga bei šaulių ginklų amunicija, bus sudarytas iš JAV rezervų, todėl jį bus galima pristatyti greičiau nei įprastai. Tai yra „pajėgumai, kuriuos Taivanas galės panaudoti atgrasymui dabar ir ateityje“, sakė Pentagono atstovas spaudai.

JAV prezidento Joe Bideno administracija siunčia iki 400 mln. dolerių (361,16 mln. eurų) vertės karinės pagalbos Ukrainai, pirmadienį nurodė amerikiečių pareigūnai.

Jungtinė Karalystė perduos Ukrainai sparnuotųjų raketų „Storm Shadow“, suteikdama Ukrainos pajėgoms naują tolimojo nuotolio smogiamąją galią prieš numatomą Kyjivo kontrpuolimą, ketvirtadienį sakė vyriausybė. „Šiandien galiu patvirtinti, kad Jungtinė Karalystė dovanoja Ukrainai raketų „Storm Shadow“, – sakė gynybos sekretorius Benas Wallace'as. „Šių ginklų sistemų dovanojimas suteikia Ukrainai geriausią galimybę apsiginti nuo besitęsiančio Rusijos brutalumo“, – pridūrė jis.

Pentagonas antradienį pranešė, kad JAV suteiks Ukrainai dar 1,2 mlrd. dolerių (1,09 mlrd. eurų) ilgalaikės karinės pagalbos, Rusijai toliau atakuojant savo kaimynę dronais ir raketomis.

Danija antradienį paskelbė siunčianti Ukrainai 1,7 mlrd. kronų (apie 230 mln. eurų) vertės karinę pagalbą „būsimam Ukrainos puolimui paremti“, pranešė Danijos gynybos ministerija. Į Ukrainos palaikymo paketą įtrauktos išminavimo transporto priemonės, šaudmenys ir finansinė parama priešlėktuvinei gynybai įsigyti, sakoma Danijos gynybos ministerijos pranešime.

Lietuva perduos Ukrainai 155 mm artilerijos amunicijos, visureigių ir maisto davinių, ketvirtadienį pranešė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. „Naujas Lietuvos karinės paramos paketas Ukrainai apima 155 mm amuniciją, visureigius ir maisto davinius“, – tviteryje parašė A. Anušauskas. Jis pridūrė, kad iš viso karinė Lietuvos parama Ukrainai netrukus pasieks beveik 450 mln. eurų.

Likus kelioms dienoms iki pirmųjų Rusijos invazijos metinių, Japonija skirs Ukrainai naują 5,5 mlrd. dolerių (apie 5,18 mlrd. eurų) vertės finansinę paramą, pirmadienį pareiškė ministras pirmininkas Fumio Kishida. „Vis dar reikia padėti žmonėms, kurių pragyvenimo šaltinius sugriovė karas, ir atkurti sugriautą infrastruktūrą. Nusprendėme skirti papildomą 5,5 mlrd. dolerių finansinę paramą“, – sakė jis kalbėdamas analitinio centro simpoziume.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas penktadienį pareiškė, kad sąjungininkės, turinčios kovinių tankų, turėtų juos siųsti Ukrainai, NATO partnerėms bandant surinkti Kyjivui pažadėtą sunkiąją techniką. „Tie, kurie gali atsiųsti tokių tankų, tikrai turėtų tai padaryti dabar“, – Miuncheno saugumo konferencijoje sakė O. Scholzas ir pridūrė, kad „intensyviai ragins“ sąjungininkus imtis veiksmų šiuo klausimu.

Ukrainos rėmėjai iš Vakarų antradienio susitikime daugiausia dėmesio skiria tam, kad nenutrūktų šaudmenų ir ginklų tiekimas į karo draskomą šalį, nors Kyjivas prašo naikintuvų, kad galėtų atremti Rusijos puolimą.  Prezidentas Volodymyras Zelenskis, sulaukęs įsipareigojimų dėl tankų, priešlėktuvinės gynybos ir tiksliųjų raketų, taip pat prašo atsiųsti vakarietiškų kovinių orlaivių.

Jungtinė Karalystė, svarstydama galimybę suteikti Kyjivui naikintuvų, suvokia „galimas eskalacijos rizikas“ toliau aprūpinant Ukrainą vakarietiška ginkluote, ketvirtadienį pareiškė ministro pirmininko Rishi Sunako atstovas spaudai. Šie komentarai išsakyti tuo metu, kai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis lankosi keliose Europos sostinėse, kad paragintų sąjungininkus tiekti kovinius lėktuvus, kurie padėtų jo šaliai kovoti su įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis.

Jungtinė Karalystė išnagrinės galimybę siųsti naikintuvus į Ukrainą, trečiadienį pranešė ministro pirmininko Rishi Sunako biuras Dauningo gatvėje, tačiau pridūrė, kad tai būtų tik „ilgalaikis sprendimas“. „Ministras pirmininkas pavedė gynybos sekretoriui ištirti, kokius lėktuvus galėtume suteikti, tačiau, kad būtų aišku, tai yra ilgalaikis sprendimas, o ne trumpalaikis pajėgumas, kurio Ukrainai dabar labiausiai reikia“, – sakė R. Sunako atstovas spaudai.

Vokietijos, Nyderlandų ir Danijos gynybos ministerijos antradienį pranešė, kad artimiausiais mėnesiais Ukraina iš pramoninių atsargų gaus mažiausiai 100 tankų „Leopard 1“. Taip pat bus teikiama reikiama logistinė parama ir prasidės mokymai naudotis tankais, kurie yra pažangesnių tankų „Leopard 2“, kurie taip pat buvo pažadėti Kyjivui, pirmtakai, sakoma bendrame pareiškime.

Prancūzija ir Italija sutarė perduoti Ukrainai mobilių raketų „žemė–oras“ sistemų, penktadienį pranešė Prancūzijos gynybos ministerija. Šios sistemos, žinomos pavadinimu MAMBA arba SAMP/T, yra ant transporto priemonės montuojamos vidutinio nuotolio raketų baterijos, skirtos gynybai nuo grėsmių iš oro, tokių kaip raketos ir pilotuojami arba nepilotuojami orlaiviai.

Jungtinės Valstijos penktadienį paskelbė apie naują ginklų ir amunicijos Ukrainai paketą, kurio vertė siekia 2,2 mlrd. JAV dolerių (2 mlrd. eurų). Pasak Pentagono, į paketą įtraukta daugiau šaudmenų didelio mobilumo raketinės artilerijos sistemoms HIMARS, kurios Ukrainos pajėgoms leido smogti taikiniams už Rusijos fronto linijos, daugiau oro gynybos sistemų ir šarvuotų transporto priemonių.

Prancūzija su Rusijos invazija kovojančiai Ukrainai perduos dar 12 savaeigių haubicų „Caesar“, antradienį pranešė prancūzų gynybos ministras. Apie tai Sebastienas Lecornu paskelbė po susitikimo su ukrainiečių kolega Oleksijumi Reznikovu Paryžiuje. Šie ginklai, papildysiantys 18 jau pristatytų, bus finansuojami iš 200 mln. eurų fondo, kurį Prancūzija įsteigė Kyjivui skirtai ginkluotei finansuoti, sakė S. Lecornu bendroje spaudos konferencijoje su O. Reznikovu.

Ukraina antradienį pareiškė, kad tikisi gauti iki 140 sunkiųjų tankų po to, kai Vakarų sąjungininkės anksčiau šį mėnesį, po kelias savaites trukusių svarstymų, sutiko aprūpinti Kyjivą galinga ginkluote.

Lenkija nesidera dėl naikintuvų F-16 siuntimo Ukrainai, antradienį sakė gynybos viceministras Wojciechas Skurkiewiczius. Jis kalbėjo kitą dieną po to, kai JAV atmetė galimybę tiekti naikintuvus Rusijos užpultai Ukrainai. „Šiuo metu nėra oficialių diskusijų dėl F-16 perdavimo“, – naujienų agentūrai AFP sakė W. Skurkiewiczius.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pirmadienį paprašė Pietų Korėjos padidinti karinę paramą Ukrainai ir pasiūlė jai persvarstyti savo politiką neeksportuoti ginklų į šalis, kuriose vyksta konfliktai. J. Stoltenbergas Seule pradėjo savo kelionę po Aziją, kurios metu taip pat aplankys Japoniją, siekdamas stiprinti ryšius su regiono demokratinėmis sąjungininkėmis vykstant karui Ukrainoje ir didėjant Kinijos konkurencijai.

Ketvirtadienį Kanada pranešė, kad kartu su Jungtinėmis Valstijomis, Vokietija ir kitomis šalimis tieks sunkiuosius tankus Ukrainai, kad ši galėtų kovoti su Rusijos pajėgomis, ir pristatys keturis visiškai parengtus tankus „Leopard“. „Šie keturi tankai yra paruošti kovai ir bus dislokuoti artimiausiomis savaitėmis“, – spaudos konferencijoje sakė gynybos ministrė Anita Anand, pridūrusi, kad Kanados suteiktų tankų skaičius ilgainiui gali padidėti.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad aktyvios diskusijos dėl naikintuvų perdavimo Ukrainai nevyksta, o Lietuva nuosekliai laikosi pozicijos, kad turi būti suteikta visa ginkluotė nugalėti Rusijai – įskaitant ir naikintuvus. „Baltijos šalys nepabaigė dar džiaugtis dėl tankų“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė G. Landsbergis, komentuodamas leidinio „Politico“ publikaciją, kurioje minimas Baltijos šalių spaudimas Vakarams perduoti Ukrainai naikintuvų.

Norvegijos gynybos ministras trečiadienį pranešė, kad Norvegija, prisidėdama prie kitų Europos šalių, siųs Ukrainai kovinius tankus „Leopard 2“ kaip dalį Vakarų pagalbos. „Norvegija ir vyriausybė remia kovinių tankų dovanojimą Ukrainai. Norvegija dalyvaus“, – interviu Norvegijos visuomeninei televizijai NRK sakė gynybos ministras Bjornas Arildas Gramas, tačiau nenurodė, kiek tankų bus išsiųsta.

Prancūzijos premjerė Elisabeth Borne trečiadienį pareiškė, kad Prancūzija toliau svarsto galimybę siųsti savo sunkiuosius tankus „Leclerc“ į Ukrainą. Prancūzų tankai yra panašūs į Vokietijoje pagamintus tankus „Leopard“, kuriuos Berlynas trečiadienį sutiko siųsti į Kyjivą, tačiau jų yra daug mažiau ir jų priežiūra bei logistika būtų sudėtingesnė. „Kalbant apie „Leclerc“ tankus, tęsiame analizę su Ginkluotųjų pajėgų ministerija, – trečiadienį parlamentui sakė E. Borne.

Pagalba dabar turi daugiau reikšmės negu pagalba rytoj, kalbėdamas apie Vakarų karinės ginkluotės paramą Ukrainai teigia Lietuvoje viešintis Lvivo meras Andrijus Sadovas. „Pagalba dabar, tučtuojau, turi daugiau reikšmės negu pagalba rytoj, o to kaina yra žmogaus gyvybė. Tą rusišką mešką reikia nugalėti iki galo, sužalota meška kelia daugiau pavojaus negu sveika“, – antradienį žurnalistams Vilniuje sakė jis.

Kyjive ketvirtadienį apsilankęs Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Charles'is Michelis pareiškė, kad Ukrainai „turi būti pristatyta“ tankų. Į karo draskomos Ukrainos sostinę jis nuvyko likus dienai iki svarbaus susitikimo JAV valdomoje Ramšteino karinėje bazėje Vokietijoje, kuriame penktadienį bus kalbama apie karinę pagalbą Ukrainai. „Tvirtai tikiu, kad turi būti pristatyta tankų“, – parašė Ch. Michelis tviteryje po derybų su ukrainiečių prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

Lietuva Ukrainai perduos du Mi-8 sraigtasparnius, artimojo nuotolio zenitinių patrankų L-70, pranešė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. „Šiandien turiu gerų žinių Ukrainai iš Lietuvos. Naujas Lietuvos mirtinų ginklų paramos paketas apims keliasdešimt L-70 priešlėktuvinių ginklų, amuniciją ir du Mi-8 sraigtasparnius. Visa perduodamos paramos vertė siekia apie 125 mln. eurų“, – „Twitter“ paskyroje ketvirtadienį pranešė ministras.

Danija ketvirtadienį pareiškė, kad padovanos Ukrainai 19 Prancūzijoje pagamintų haubicų „Cezar“, prisijungdama prie kitų Kyjivo sąjungininkų Vakaruose, pažadėjusių suteikti sunkiosios ginkluotės. „Dėl „Cezar“ artilerijos nuolat palaikėme ryšius su ukrainiečiais, ir džiaugiuosi, kad dabar sulaukėme plataus parlamento pritarimo ją padovanoti Ukrainos laisvės kovai“, – sakė Danijos gynybos ministras Jakobas Ellemannas-Jensenas.

Estija ketvirtadienį paskelbė, kad savo karinę pagalbą Ukrainai padidins iki daugiau nei 1 proc. bendrojo vidaus produkto, ir akcentavo, kad didesnė ir spartesnė pagalba ginklais yra būtina. Reikšmingas šios Baltijos šalies pažadas buvo duotas Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui didinant spaudimą sąjungininkėms Vakaruose atsiųsti daugiau sunkiosios ginkluotės kovai su Rusijos pajėgomis.

Švedijos užsienio reikalų ministras Tobias Billstromas, išvakarėse apsilankęs Kyjive, paskelbė apie rekordinio dydžio šalies karinės pagalbos suteikimą Ukrainai. Kanada taip pat skelbia apie „tvirtą palaikymą šią sunkią žiemą“. „Mes atvežėme pačią didžiausią mūsų santykių istorijoje paramos paketą… Tai yra 100 mln. daugiau, negu visos ankstesnės. Tai yra proveržis – visiškai kitas palaikymo lygis“, – UNIAN cituojamas T. Billstromas.

Švedija trečiadienį pareiškė suteiksianti Ukrainai daugiau kaip 350 mln. JAV dolerių (337 mln. eurų) vertės karinę ir humanitarinę pagalbą, kad padėtų šaliai įveikti artėjančios žiemos iššūkius. Vyriausybė pranešė, kad Stokholmas skirs maždaug 3 mlrd. kronų (275 mln. eurų) karinę ir papildomą 720 mln. kronų (66 mln. eurų) humanitarinę pagalbą. Karinę pagalbą sudarys oro gynybos sistema ir šaudmenys. Vyriausybė dėl „operacijos slaptumo“ neatskleidė, kokia tai bus sistema ir kokia jos vertė.

Vokietija skirs Ukrainai dar 500 mln. eurų vertės karinės pagalbos, kurios didžioji dalis bus perduota šaliai ateinančiais metais, antradienį pranešė vyriausybės atstovas spaudai.  Ukraina bus perduotos trys oro gynybos sistemos IRIS-T, „maždaug tuzinas šarvuotųjų remonto ir evakavimo mašinų, dvi dešimtys raketų leidimo įrenginių, sumontuotų ant pikapų,.. tiksliai nutaikomų sviedinių ir kovai su bepiločiais orlaiviais skirta įranga“, sakė jis naujienų agentūrai AFP.

Lietuva ruošia naujas karinės pagalbos siuntas Ukrainai, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Kaip šeštadienį feisbuke pranešė ministras, ruošiamos dvi naujos siuntos, apie jas žadama informuoti detaliau užbaigus pasiruošimą. „Ukrainai šalys ruošia ar siunčia naujas karinės paramos siuntas. Lietuva taip pat ruošia ir apie tai bus pranešta pabaigus pasiruošimą. Tai bus 29 ir 30-oji siuntos iš Lietuvos skaičiuojant nuo vasario mėnesio“, – teigia A. Anušauskas.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis trečiadienį pažadėjo, kad Europos Sąjunga padidins karinę pagalbą Moldovai, šios Ukrainos kaimynės promaskvietiškų separatistų kontroliuojamame regione įvykus virtinei mįslingų išpuolių. „Šiais metais planuojame reikšmingai padidinti savo paramą Moldovai, aprūpindami jos ginkluotąsias pajėgas papildoma karine įranga“, – šioje šalyje viešintis Ch. Michelis sakė per bendrą spaudos konferenciją su prezidente Maia Sandu.

Jungtinės Valstijos, anot žiniasklaidos, stabdo karinei pagalbai skirtų šimtų milijonų dolerių išmokėjimą Pakistanui, kad priverstų Islamabadą aktyviau bendradarbiauti kovoje su terorizmu. Pakistanas privalo ryžtingiau kovoti su ekstremistais, reikalauja Vašingtonas. Iš viso gali būti įšaldyta ar netgi visiškai nubraukta 800 mln. dolerių parama, sekmadienį rašo „New York Times“, remdamasis aukštais JAV vyriausybės pareigūnais.