kapų tvarkymas

Artėja Visų šventųjų ir Vėlinių dienos, o prieš jas daugelis jau lanko kapus ar tam dar ruošiasi. Lapkričio švenčių ir kapų tvarkymo neatsiejama dalis – žvakės, kurias žmonės uždega kapinėse artimųjų atminimui. Prekybininkai tam irgi ruošiasi iš anksto. Jie pripažįsta, kad kiekvienais metais prieš lapkričio pradžią kapų žvakių pardavimai ryškiai šokteli. Naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo, kokios šiemet yra šių žvakių kainos didžiausiuose šalies prekybos tinkluose.

Daugelis dalykų, kuriuos šiandien laikome „tradiciniais“, iš tiesų turi sovietinį arba bent jau sovietmečiu sustiprintą pamatą. Iki sovietmečio Lietuvoje Visų šventųjų diena ir Vėlinės buvo ramesnės, vykdavo religinis mirusiųjų pagerbimas be masinio kapinių lankymo. Žmonės meldėsi už mirusius, degdavo žvakes namuose ar prie bažnyčių, bet tai nebuvo tokia visuotinė ir pompastiška šventė, kokią turime dabar.

Artėjant Motinos dienai, gyventojai skuba sutvarkyti artimųjų amžinojo poilsio vietas, padėti gėlių, uždegti žvakę. Tačiau ne visi gali tai padaryti patys, todėl atsiranda vis daugiau žmonių, kurie šį darbą nusprendžia patikėti kapų tvarkytojams.  Artėjant pirmajam gegužės sekmadieniui, tokių paslaugų teikėjai fiksuoja išaugusį užsakymų skaičių ir pabrėžia, kad Motinos diena tampa vienu darbingiausių metų laikotarpių.

Rudens sezonui įsibėgėjus dažnas ima svarstyti apie artėjančias Vėlines ir amžinybėn išėjusius artimuosius, o pasirūpinti mylimo žmogaus kapo aplinka tampa ne tik estetine, bet ir emociškai svarbia pasiruošimo šiai dienai dalimi. Tad ne veltui šiuo metu kapų tvarkymo paslaugos tampa aktualios ir sulaukia milžiniško susidomėjimo.

Ne retai po artimojo netekties, žmogus gali pasimesti tarp tam tikrų papročių bei religinių nuostatų, susijusių su kapų tvarkymu. Kapų puošimas ir priežiūra yra sena tradicija, atspindinti pagarbą ir meilę mirusiems artimiesiems. Daugelis žmonių lankydami kapus, juos puošdami ir prižiūrėdami randa ramybę.

Sutvarkyti kapai parodo mūsų požiūrį į mirusius, vaizdas už kapinių tvoros – į gyvuosius, kuriems tenka ne tik matyti, bet ir sutvarkyti iš kapinių išneštas bei išmestas atliekas. Artėjant lapkričiui, Visų šventųjų ir mirusiųjų atminimo dienoms, kapų atliekų kiekiai milžiniškai išauga. Smarkiai padaugėja darbo ir atliekų tvarkytojams, skubantiems ne tik ištuštinti greitai prisipildančius konteinerius, bet ir sutvarkyti į atliekų tvarkymo įrenginius atvežtas kapų atliekas.

Artėjant Vėlinėms žmonės tvarko kapus. Vieni tai daro patys, o kiti – samdo kapų tvarkytojus. Šie tikina, kad sulaukia ir paskutinės minutės prašymų sutvarkyti kapavietes, jie stengiasi įterpti naujus užsakymus, tačiau dalies paskutinės minutės užklausų tenka ir atsisakyti. Vienkartinis kapo sutvarkymas gali atsieiti iki 92 eurų.  Kapų tvarkymo įmonių atstovės pastebėjo, kad dalis žmonių laukė paskutinės minutės ir tik dabar suskubo užsisakyti paslaugas.

Artėjant Lapkričio 1-ajai, žmonės jau ima planuoti, kaip puoš kapą, kokius priežiūros darbus reikės atlikti. Visgi, kitiems išeitimi tampa kapų priežiūros paslaugas teikiančios įmonės, kurios už atitinkamą sumą pasirūpina artimųjų kapais.  Dvidešimt aštuonerių metų Vilniuje gyvenantis Edvinas Genutis – penkerius metus savo veiklą vykdantis kapų meistras, kuris prižiūri, įrenginėja ar rekonstruoja žmonių kapus bei yra „GražūsKapai.lt“ savininkas.

Artėjančioms Vėlinėms gyventojai ruošiasi iš anksto – perka kapų žvakes ir gėles. Prekybininkai siūlo ir naujovių, pavyzdžiui, išmaniąsias LED žvakes, kurios maitinamos elementais ir gali degti keletą mėnesių. Už tokių žvakių rinkinį gali tekti pakloti ir 55 eurus. „Norfa“ atstovas spaudai Darius Ryliškis pasakojo, kad Vėlinėms skirtomis prekėmis prekybos tinklas pradėjo prekiauti rugsėjo mėnesio viduryje.

Kapus prižiūrintys gyventojai vasarą turi daugiau darbo. Todėl arba patys dažniau vyksta tvarkyti artimųjų kapų, arba samdo kapaviečių tvarkytojus. Jie pripažįsta, kad paslaugų kainas padidino. Tačiau brangesnės paslaugos klientų esą neatbaidė. Žmonės kapų priežiūrai išleidžia ir kelis šimtus eurų. Vilniuje veikiančios bendrovės „Tyli kalva“ atstovė pasakojo, kad įmonė daugiausiai užsiima kapaviečių įrengimu arba pertvarkymu.

Artėjant motinos dienai gyventojai skuba tvarkyti kapus, todėl kapinėse surenkamų atliekų kiekis šiuo laikotarpiu padaugėja mažiausiai 5 kartus. Ekspertai įspėja, kad nevertėtų kapų perkrauti žvakėmis ir gėlėmis, nes didelis jų kiekis jau tapo nebemadinga.

Artėjant Lapkričio 1-ajai, žmonės jau ima planuoti, kaip puoš kapą, kokius priežiūros darbus reikės atlikti. Visgi, kitiems išeitimi tampa kapų priežiūros paslaugas teikiančios įmonės, kurios už atitinkamą sumą pasirūpina artimųjų kapais. Kapų priežiūros, įrengimo ir dizaino paslaugas jau penkerius metus teikia ir 27-erių vilnietis Edvinas Genutis, „GražūsKapai.lt“ savininkas. Naujienų portalui tv3.lt papasakojo, ką dažniau renkasi tautiečiai bei kiek lietuviams atsieina tokios paslaugos.

Likus kelioms savaitėms iki Tėvo dienos, kapuose suaktyvėja artimųjų apsilankymai ir kapų prižiūrėtojų srautai. Vieni žmonės pradeda kapų priežiūros sezoną nuo Motinos dienos, tačiau didžioji dauguma nuo Tėvo dienos. Gegužės pabaigoje atšyla orai, aplinka sužalėja ir kapuose įsivyrauja žolynai. Dažniausiai didžiajai daliai žmonių tai signalas – laikas kapų tvarkymui ir vasarinių gėlių sodinimui.

Aštuoniasdešimt perkopusi senolė iš Vilniaus pašonėje esančios Paberžės vietinius stebina neįprastu užsiėmimu – maždaug trisdešimt metų senjorė tvarko pusšimtį nelankomų kapų ir neima už tai jokio atlygio. Negana to, silpstant sveikatai, moteris iš savo pensijos samdo pagalbininkus. Toks užsiėmimas, kaip ji paaiškina, gimė sapne. Vietiniai neslepia, jų močiutė – miestelio fenomenas. Nurodymus pagalbininkams duoda aštuoniasdešimtį perkopusi Kristina.

Kapavietės apaugusios grybais, užžėlusios žolėmis ir krūmais, kai kur nelikę nė žymės apie atgulusįjį amžinojo poilsio. Vien Panevėžys suskaičiavo kelis šimtus apleistų kapaviečių miestui priklausančiose kapinėse. Jos įtraukiamos į sąrašus, kelerius metus stebimos. Jei apsileidėliai nesutvarko amžinojo poilsio vietos, po kelerių metų ji gali būti perleidžiama kitiems asmenims. Tokia tvarka kai kuriems atvėrė verslo nišą, kurie ėmėsi už pinigus tvarkyti svetimus kapus.

Iš emigracijos grįžęs Aivaras Grigaitis gimtinėje ieškojo naujos veiklos, kol galiausiai nusprendė – tautiečiams padės prižiūrėti artimųjų kapus. Vyras pastebi, jog lietuviams ši paslauga dar nėra itin gerai pažįstama, tačiau atkreipia dėmesį, jog daugelio norai – panašūs.  Daugelį metų praleidęs emigracijoje, į Lietuvą sugrįžęs vyras pradėjo dairytis naujos veiklos, o būtent lankant kapus su šeima toptelėjo mintis imtis unikalios veiklos – kapų tvarkymo ir priežiūros.

Tvarkant artimųjų kapus, siekiame ne tik gražaus, tačiau ir kokybiško bei ilgalaikio rezultato. Vis dėlto, klaidos, kurių ne visuomet pavyksta išvengti, dažnai gali pareikalauti papildomų finansinių išlaidų, laidų, o rezultatas pasirodyti nuviliantis. Tam, kad to išvengti, specialistai pateikia dažniausiai pasitaikančias klaidas tvarkant kapus ir pataria, kaip viso to galima išvengti.

Prieš artėjančią Visų Šventųjų dieną ir Vėlines daugelis skuba tvarkyti bei puošti artimųjų kapų, tačiau ir čia dažnai gali pritrūkti žinių ar idėjų. Kapų tvarkymo ir priežiūros paslaugas teikiančios įmonės „Memorus“ direktorė Eglė Balčiūnienė su skaitytojais dalinasi patarimais, kokias gėles ir žvakes rinktis bei kokie sprendimai tvarkant kapavietes praktiškiausi. „Parenkamas kapavietės dizainas priklauso nuo klientų poreikio, kurių yra net keli.

Artėjant Vėlinėms Žydrūnė vos spėja suktis: pusdienį moteris prie kapinių prekiauja gėlėmis, vėliau skuba tvarkytų kapų: sako turinti keletą klientų, kurie jau ne pirmi metai patys artimųjų kapų prižiūrėti negali, tad už sutartą mokestį tą daro Žydrūnė. Kaina priklauso nuo kapo dydžio ir kiek priežiūros jis reikalauja.

Kapų tvarkymo monopolį užėmusioms senyvoms moterėlėms atėjo laikas nišą dalytis su į kapines žengiančiais jaunais verslininkais. Svetimų kapų tvarkytojų paslaugomis naudojasi ne tik emigrantai. Provincijos kapinaitėse atgulusių artimųjų amžino poilsio vietų priežiūrą svetimiems patiki ir verslininkai, ir pensininkai. Tvarkingas kapas už 50 litų Kapų tvarkymo monopolį užėmusioms senyvoms moterėlėms atėjo laikas nišą dalytis su į kapines žengiančiais jaunais verslininkais.

Apie 10–15 procentų kapų Lietuvoje yra neprižiūrimi. Kuo senesnės kapinės, tuo daugiau apleistų kauburėlių. O jeigu išlikęs tik kaimo pavadinimas, tikėtina, kad tą iš žemėlapių jau seniai dingusią vietą bemena tik kapinaitės – apleistos, apaugusios tankiais krūmais. Lietuvos žygeivių sąjungos Panevėžio skyriaus nariai prieš Vėlines sutvarkė apleistas kelių kaimų kapinaites ir uždegė žvakeles vėlėms atminti.

Birželio 20 d. Biržų rajono savivaldybės vadovai susitiko su evangelikų reformatų kunigu Rimu Mikalausku ir Lipės (Vokietija) žemės evangelikų reformatų bendruomenės atstovais ir aptarė rugpjūčio 23 – rugsėjo 2 d. planuojamus žydų ir karaimų kapinių sutvarkymo darbus. 20 vokiečių savanorių grupė dirbs kartu su istorijos mokytojo Vidmanto Jukonio vadovaujamais Biržų „Aušros“ vidurinės mokyklos moksleiviais bei Lietuvos evangelikų reformatų bendruomenės nariais.