kanklės

Nedaugelis į TV3 muzikinį projektą „X faktoriaus“ atvykstančių talentų scenoje ryžtasi atlikti savo kūrybos dainą, o dar mažiau tokių, kurie savo kūrinio akomponavimui renkasi lietuvių liaudies muzikos instrumentą kankles. Būtent taip „X faktoriaus“ atrankose teisėjus sužavėjo Jausmė Elena Stonkutė, kuri „Kėdžių iššūkio“ etape parodė visai kitą savo veidą. Sekmadienio vakarą scenoje muzikantė pasirodė be mylimo instrumento.

Tradicinį lietuvišką instrumentą – kankles – žinome visi, jos tampa vis populiaresnės, deja, ne mūsų šalyje, o užsienyje. Tradicines etnografines kankles Lietuvoje gamina vos keli liaudies meistrai, o jų skambesį pasaulyje populiarina emigrantai ir net Japonijos ambasadoriaus žmona. „Čia yra mano mamos atminimui tos kanklės padarytos“, – sako liaudies meistras Albertas Martinaitis.

Vos pradėjus kalbėti apie kankles, ne vienam prieš akis iškyla toks vaizdinys: tautiniai drabužiai ir lietuvių liaudies kūriniai. Tačiau kaunietė Erika Danilovaitė bando sugriauti šį stereotipą kanklėmis grodama ir populiariosios muzikos kūrinius. 21 metų mergina juos atlieka įvairių progų metu ir džiaugiasi, jei nuomonę apie šį instrumentą pakeičia bent vienas jos kelyje sutiktas žmogus. Kanklės Erikos gyvenime atsirado dar jai lankant pradinę mokyklą.

Lietuvos himną giedame svarbiausiomis mūsų šaliai akimirkomis, su pasididžiavimu klausome jo po sėkmingų Lietuvos sportininkų pasirodymų, kylant šalies vėliavai. Turbūt daugelis galėtų įvardyti ir Himno autorių – Vincą Kudirką, tačiau ar žinome, kokį kelią V. Kudirkos sukurta „Tautiška giesmė“ nuėjo, kad taptų Himnu. Konkurencija V. Kudirkos „Tautiškai giesmei“ Iki Vinco Kudirkos „Tautiškai giesmei“ tampant Lietuvos Himnu, buvo ne vienas kūrinys, kuris pretendavo į himno vardą.

Lietuva apie Vėtrą Trinkūnaitę (24) plačiau sužinojo po to, kai ji uždainavo populiariame seriale „Vikings“ (liet. „Vikingai“). Per „History“ kanalą rodomo televizinio šou ketvirtojo sezono daugelis laukia su nekantrumu – antros dalies serijose lietuvaitė atliko laidotuvių giesmę senąja norvegų kalba. Muzika merginą lydi jau nuo pat vaikystės.

Paskutinį pavasario savaitgalį, gegužės 23–26 dienomis, įvairių tautų muzikos garsais, neįprastai gausiais renginiais bei marga tautodailininkų ir kitų amatininkų muge į Vilniaus kiemus, kiemelius, aikštes ir skverus, visus vilniečius ir miesto svečius sukvies 41 tarptautinis folkloro festivalis „Skamba skamba kankliai“, savo istoriją skaičiuojantis nuo 1973 metų.

 Stebuklai gimsta tyliai ir be blizgučiųŠiaulietės kanklininkės Kristinos Kuprytės gyvenimo stebuklus vieną po kito pritraukia kanklės. Dėl kanklių ji išvyko studijuoti į užsienį, pateko tarp bendraminčių, kuriems rūpi gera daryti kasdien. Kristina tiki, kad kitąmet kanklės padės įgyvendinti dar vieną norą – į užsienį nuvežti visą autobusą liaudies instrumentais grojančių moksleivių. Ypatingu stebuklu ji vadina pasirodymą su talentinga kanklininke, kurios sveikata – tik Dievo rankose.

Vieniems muzika – tai amatas ir pragyvenimo šaltinis, kitiems – viena iš laisvalaikio praleidimo formų arba terpė dvasiškai tobulėti. Pastaruoju požiūriu vadovaujasi aštuoniolikmetis vilnietis Justas Jonauskas. Jis nesiekia viešumo, domisi automobiliais, inžinerija bei technika, ir, žinoma, neįsivaizduoja savęs be muzikos. Justai, kaip konkrečiai esi susijęs su muzika? Muzikos mokykloje baigiau vokalo – estradinio dainavimo specialybę, taip pat groju gitara.

Pagaliau startuoja kiekvienos jaunos širdies taip trokštamas sezonas, kai iš stalčių traukiame akinius nuo saulės, garderobas tampa vis spalvingesnis, na ir, svarbiausia, prasideda nesibaigiančių koncertų po atviru dangumi maratonas! Šiemet dar nepatyrusius malonumo apsilankyti gyvo garso koncerte, kviečiame jau šį šeštadienį (2012.06.30), 18 val. užsukti į meno erdves „Kanklės“ Kaune, adresu Laisvės al.

Nuo ketvirtadienio į Vilniaus kiemus, kiemelius, aikštes ir skverus, visus vilniečius ir sostinės svečius sukvies jubiliejinis 40-asis tarptautinis folkloro festivalis „Skamba skamba kankliai“, savo istoriją skaičiuojantis nuo 1973 metų. Šių metų festivalio programoje - beveik 50 renginių, pritraukiančių savo įvairove, pateikimo forma.

Ilgametė Šiaulių Sauliaus Sondeckio konservatorijos pedagogė, žymi kanklininkė, dirigentė Regina Vaišnorienė šiemet mini kūrybinės veiklos 40-metį. Tautinės muzikos puoselėtoja nerimauja, kad, nusigręžę nuo savo šaknų, nebemokėsime nei lietuviškos šnektos, nei dainų. Ji baiminasi, kad lietuviams nenutiktų taip, kaip olandams, kuriuos šiauliečiai mokė dainuoti seną olandų liaudies dainą. Patys olandai jos nebemokėjo. Jaučiasi nereikalingi – Minite 40 kūrybinės veiklos metų.

Iš sūnaus Domo Rudžio pasakojimo. TĖVAS Tėvas gimė 1880m. netoli Krekenavos Mučiūnų kaime. Man buvo tik 5metai, kai tėvas mirė, todėl apie jį žinau daugiausia iš mamos pasakojimų. Jaunystėje, kartu su broliu Tadu, tėvas net porą kartų buvo išvažiavęs darbams į Ameriką. Tada daug kas važiavo. Kas vengdami carinės kariuomenės, kas norėdami užsidirbti. Dirbo jie įvairiausius darbus, išmoko staliaus amato. Grįžę nusipirko sklypą su nameliu dabartinėje Vytauto gatvėje.

Užtrukę Lietuvos himno autoriaus Vinco Kudirkos skulptūros kūrimo darbai pajudėjo -menininkas Arūnas Sakalauskas tikina, kad putoplaste skulptūros formos jau yra, o kovo pradžioje ji bus atiduota į liejyklą. „Šią savaitę - gal ne, kitą savaitę, bet jau atiduodu (skulptūrą - BNS) į tą liejyklą. Mat liejykla dabar užimta ir mes pačioje kovo pradžioje susitarėme, kad jau pradėsime lieti“, - BNS sakė skulptorius A.Sakalauskas.

Ilgai tylėjęs buvęs Kauno meras Arvydas Garbaravičius „Balsas.lt savaitei“ prabilo apie abejonių keliančias dabartinio laikinosios sostinės vadovo Andriaus Kupčinsko vidaus žaidimo taisykles. Merų dvikova tęsiasi Buvęs Kauno meras liberalcentristas A. Garbaravičius teigia, jog kreipsis į specialiąsias tarnybas, kad būtų ištirta A. Kupčinsko veikla.