kalnų karabacho

Armėnijos ministras pirmininkas pradėjo saviizoliaciją prieš artėjantį susitikimą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu Maskvoje, penktadienį pranešė pareigūnai. Įprasta, kad visi, asmeniškai susitinkantys su 68 metų V. Putinu, privalo izoliuotis, siekiant apsaugoti jį nuo galimo užsikrėtimo koronavirusu.

Azerbaidžano kariškiai Kalnų Karabacho Hadruto rajone antradienį paėmė į nelaisvę 160 Kalnų Karabacho karių, armėnų leidiniui Politik.am sakė visuomenės veikėjas Karapetas Pogosianas. „Didžioji dauguma vakar į nelaisvę patekusių 160 žmonių yra Armėnijos Širako srities gyventojai. Dabar Širako žmonės išėjo į protesto akcijas, blokavo kelius“, – sakė K. Pogosianas. Kiti šaltiniai šios informacijos naujienų agentūrai „Interfax“ kol kas nepatvirtino.

Rusija šeštadienį pareiškė, kad suteiks „reikalingą pagalbą“ Jerevanui konflikte su Azerbaidžanu dėl ginčijamo Kalnų Karabacho regiono, jeigu kovos pasieks Armėnijos teritoriją. „Rusija suteiks visą reikalingą pagalbą Jerevanui, jei susirėmimai vyks tiesiai Armėnijos teritorijoje“, – sakė Rusijos užsienio reikalų ministerija.

Keli šimtai Lietuvoje gyvenančių armėnų šeštadienį Vilniaus centre surengė eitynes dėl ir vėl įsiplieskusių karinių veiksmų Kalnų Karabache. Vietos armėnai ragino Lietuvos valdžią reaguoti ir pasmerkti Azerbaidžano ir NATO sąjungininkės Turkijos veiksmus. Taip pat prašoma, kad mūsų šalis pripažintų ginčijamą teritoriją.

Vilniuje šeštadienį surengtas protestas prieš Azerbaidžano veiksmus Kalnų Karabacho konflikte. Daugiau nei du šimtai armėnų diasporos atstovų ir juos palaikančiųjų dalyvavo eitynėse, nusidriekusiose nuo greta parlamento rūmų esančios Martyno Mažvydo bibliotekos per Vilniaus senamiestį iki Katedros aikštės. „Šiuo metu vyksta karas ir jungtinės Turkijos, Azerbaidžano pajėgos, kartu sutelkiant teroristines organizacijas iš Sirijos ir Libijos, tiesiog naikina armėnus Kalnų Karabache.

Smarkiai paaštrėjus konfliktui dėl Kalnų Karabacho, antrajame pagal dydį Azerbaidžano mieste Gendžėje per raketų smūgį ankstų šeštadienio rytą viename rajonų buvo sugriautos kelios eilės namų, žuvo ar buvo sunkiai sužeisti miegoję žmonės.

Nepaisant savaitgalį turėjusių prasidėti paliaubų, šiuo metu nepripažintoje Kalnų Karabacho respublikoje vis dar aidi sprogimai. Ten fronto linijose dirbantis TV3 žurnalistas Augustinas Šulija dalinasi savo įspūdžiais ir pasakoja apie tikrąją karo realybę.  TV3 žinių žurnalistas Augustinas Šulija socialiniame tinkle „Facebook“ dalinasi savo įspūdžiais iš darbo fronto linijose Kalnų Karabache: „Pakeliui į fronto linijose esantį Martakertą, mūsų planai keičiasi. „Apšaudo.

Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas sekmadienį perspėjo tarptautinę bendruomenę dėl Turkijos kišimosi į atsinaujinusias kovas tarp jo šalies ir Azerbaidžano dėl nuo pastarojo atsiskyrusio Kalnų Karabacho regiono. „Raginu tarptautinę visuomenę panaudoti visus esamus svertus užkirsti kelią Turkijos kišimuisi (į konfliktą), kuris gali kartą ir visiems laikams destabilizuoti Kaukazo regioną“, – per televiziją pasakytoje kalboje pareiškė N. Pašinianas.

Armėnija ir Azerbaidžanas sekmadienį atsidūrė ant karo slenksčio po to, kai armėnų separatistų kontroliuojamame nuo Azerbaidžano atsiskyrusiame Kalnų Karabacho regione kilo įnirtingi mūšiai, per kuriuos abiejose pusėse žuvo ir kariškių, ir civilių, įskaitant mažiausiai vieną vaiką. Jau ne vieną dešimtmetį tęsiantis teritoriniam ginčui dėl Kalnų Karabacho, didžiausi nuo 2016 metų susirėmimai padidino naujo didelio masto karo tarp didžiausių priešų Azerbaidžano ir Armėnijos tikimybę.

Azerbaidžanas sekmadienį pareiškė per įnirtingus susirėmimus prie ginčijamo Kalnų Karabacho regiono fronto linijos užėmęs savo šešis kaimus, kuriuos kontroliavo armėnų separatistai. „Išlaisvinome šešis kaimus – penkis Fizulio rajone ir vieną Džabrailo rajone“, – naujienų agentūrai AFP pareiškė gynybos ministerijos atstovas. Armėnų separatistai Kalnų Karabacho kontrolę iš Baku perėmė per 1991–1994 metų karą, pareikalavusį 30 tūkst. gyvybių.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis sekmadienį paragino Azerbaidžaną ir armėnų separatistus nutraukti susirėmimus dėl Kalnų Karabacho regiono ir „nedelsiant grįžti prie derybų“. „Kariniai veiksmai turi būti skubiai sustabdyti, kad būtų išvengta tolesnės eskalacijos“, – parašė jis tviteryje, paraginęs „nedelsiant ir be jokių išankstinių sąlygų grįžti prie derybų“. Sekmadienį prie Kalnų Karabacho regiono fronto linijos kilo įnirtingų susirėmimų, per kuriuos, kaip skelbia B...

Kalnų Karabache sekmadienį kilus įnirtingiems susirėmimams, Lietuva ragina Armėniją ir Azerbaidžaną spręsti nesutarimus taikiu keliu, teigia užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Jis perspėja, kad dabartinė situacija gali eskaluotis iki pražūtingo karo, pareikalausiančio daugybės civilių aukų. „Labai atidžiai stebime situaciją ir tikrai tai gali įsiliepsnoti į labai didelį konfliktą – be jokios abejonės. Ar tai įvyks, parodys laikas, dabar sunku kažką pasakyti.

Armėnų separatistų kontroliuojamas nuo Azerbaidžano atsiskyręs Kalnų Karabacho regionas sekmadienį paskelbė „karinę padėtį ir visuotinę karinę mobilizaciją“, pranešė sukilėlių prezidentūra. „Paskelbiau karinę padėtį“ ir visų vyresnių nei 18 metų karo prievolininkų mobilizaciją, per skubiai sušauktą parlamento posėdį pagrindiniame regiono mieste Stepanakerte pareiškė Kalnų Karabacho prezidentas Araikas Arutiunianas.

Per įnirtingus susirėmimus, sekmadienį kilusius prie Kalnų Karabacho fronto linijos tarp Azerbaidžano pajėgų ir armėnų separatistų, žuvo armėnų moteris ir vaikas. Armėnų separatistai Kalnų Karabacho kontrolę iš Baku perėmė per 1991–1994 metų karą, pareikalavusį 30 tūkst. gyvybių.

Azerbaidžanui sekmadienį pradėjus bombarduoti Kalnų Karabachą, separatistų pajėgos nuo Azerbaidžano atsiskyrusiame regione numušė du Azerbaidžano karinius sraigtasparnius. Azerbaidžanas sekmadienio ryte pradėjo „aktyvų bombardavimą“ palei Kalnų Karabacho fronto liniją, pranešė Karabacho valdžia. Jos teigimu, taip pat bombarduojami civiliai taikiniai, įskaitant pagrindinį regiono miestą Stepanakertą.

Vokietijos Kanclerė Angela Merkel penktadienį paragino Armėniją ir Azerbaidžaną taikiai išspręsti užsitęsusį teritorinį ginčą dėl Kalnų Karabacho regiono. „Svarbu, kad šis konfliktas būtų išspręstas taikiai“, – per spaudos konferenciją Jerevane nurodė A. Merkel, jau antrą dieną tęsianti kelionę Kaukaze. „Vokietija pasiruošusi įnešti savo indėlį taikiai sprendžiant“ nuo praėjusio amžiaus 10-ojo dešimtmečio besitęsiantį konfliktą, pridūrė ji.

Be dabartinio įvykių scenarijaus, Ukraina turi dar penkis galimus savo ateities variantus, rašo istorikas ir politologas Andreas Umlandas leidiniui „nv.ua“. Galų gale, svarbiausiu iššūkiu Kijevui artimiausiais metais išlieka aštrus Ukrainos nacionalinio saugumo klausimas dėl Rusijos hibridinio karo grėsmės. Šie šeši variantai gali būti svarstomi ne būtinai pagal šių laikų realijas.

Baltarusijos išduotas rusas tinklaraštininkas antradienį buvo nuskraidintas į Azerbaidžaną, kur jam bus pareikšti kaltinimai, susiję su jo kelione į ginčijamą Kalnų Karabacho regioną, dėl kurio Azerbaidžanas konfliktuoja su Armėnija. Aleksandrą Lapšiną baltarusių milicininkai sulaikė pernai gruodį. Antradienį jis iš Baltarusijos buvo nuskraidintas į Azerbaidžaną ir iš oro uosto išvežtas teisėsaugos pareigūnų.

Paskutinį spalio šeštadienį 9.30 val. ryte TV3 laida „Gardu Gardu“ į žiūrovų namus įleis šviežio kulinarinio vėjo gūsį. „Juk ne kiekvieną dieną su tokiu šefu turi galimybę ruošti desertą,“ – sakys kino ir televizijos žvaigždė, aktorė Sandra Daukšaitė-Petrulėnė. „Labai mėgstu saldumynus. Tai yra labai blogai, bet kai taip skanu. Ar gali sustoti?“ – dovanodama šypseną Sandra mėgausis kriaušių ir avižinių sausainių desertu, pagamintu kartu su šefu ir laidos vedėju Deividu Praspaliausku.

Armėnijos sostinėje penki žmonės buvo sužeisti per susišaudymą tarp ginkluotų užpuolikų ir policijos, trečiadienį pranešė vienas pareigūnas, tęsiantis priešpriešai tarp saugumo pajėgų ir gerai ginkluotų opozicijos šalininkų. Vienas policininkas ir keturi užpuolikai buvo sužeisti per susirėmimus viename Jerevano policijos skyriuje, kuris buvo užgrobtas opozicijos šalinininkų prieš daugiau negu 10 dienų, „Facebook“ paskyroje rašė policijos atstovas Ašotas Aharonianas.

Ginkluoti Armėnijos opozicijos šalininkai, tebelaiko keturis pagrobtus policininkus Jerevane, praėjus dviem dienoms po to, kai jie užėmė policijos pastatą, nužudė vieną pareigūną ir paėmė kelis įkaitus. „Vyksta derybos su įkaitų pagrobėjais. Darome, ką galime, kad išspręstume šią padėtį be kraujo praliejimo“, – Armėnijos policijos vadovo pirmasis pavaduotojas Unanas Pogosianas sakė naujienų agentūrai AFP.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sako, kad Armėnija ir Azerbaidžanas turi ieškoti taikaus sprendimo Kalnų Karabacho konflikte. Tai L.Linkevičius sakė antradienį susitikęs su Lietuvoje viešinčiu Armėnijos gynybos ministru Seiranu Ohanianu. „Lietuva ragina abi konflikto puses susilaikyti nuo jėgos naudojimo, laikytis paliaubų ir ieškoti taikaus konflikto sprendimo būdų“, – pabrėžė užsienio reikalų ministras, kalbėdamas apie Kalnų Karabacho konflikto sprendimą.

Armėnijos ir Azerbaidžano prezidentai pirmadienį sutarė gerbti atnaujintas paliaubas dėl ginčijamo Kalnų Karabacho regiono ir toliau tęsti politinį dialogą. Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Aliyevas ir jo kolega iš Armėnijos Seržas Sargsianas apie pasiektą susitarimą paskelbė bendrame pranešime po nepaprastųjų derybų su JAV, Rusijos ir Prancūzijos tarpininkais Vienoje.

Du etninių armėnų kariai žuvo vėl įsiplieskus susirėmimams tarp Azerbaidžano pajėgų ir Kalnų Karabacho separatistų, antradienį pranešė šio ginčijamo Kaukazo regiono valdžios atstovai. „Palei kontaktinę liniją tarp Azerbaidžano ir Kalnų Karabacho pajėgų priešo pajėgos 80 kartų pažeidė paliaubas naudodamos visų rūšių artileriją ir šarvuotas transporto priemones“, – nurodė separatistinio regiono gynybos ministerija, pridūrusi, kad Azerbaidžano pajėgos taip pat patyrė nuostolių.

Holivudo aktorius ir teisių aktyvistas George'as Clooney sekmadienį Armėnijos sostinėje Jerevane kartu su tūkstančiais armėnų minėjo 101-ąsias armėnų genocido Osmanų imperijoje Pirmojo pasaulinio karo metais metines. G. Clooney, kuris aktyviai kovoja už tai, kad armėnų žudynės būtų pripažintos genocidu, dalyvauti tragedijos minėjimo renginiuose Armėnijoje atvyko šeštadienį.

 Vos per keletą pastarųjų metų vadinamoji strateginė maskuotė pavirto pagrindine Rusijos geopolitinių žaidimų taktika. Pirmą kartą naujausioje istorijoje plačiausiai ji buvo panaudota per Krymo užgrobimo operaciją. Šiandien jau nėra jokia paslaptis, kad po „savigynos būrių“ priedanga Ukrainos teritorijoje veikė Rusijos kariuomenė (tai propagandiniame filme „Krymas. Kelias į Tėvynę“ pripažino pats Vladimiras Putinas.

Du armėnų pajėgų kariai žuvo penktadienį per naujus susirėmimus su Azerbaidžano pajėgomis, kai abi šalys kaltina viena kitą paliaubų pažeidinėjimu, nors ugnies nutraukimas padėjo sustabdyti didžiausią per kelis dešimtmečius smurto proveržį dėl ginčijamo Kaukazo regiono. Nauji susirėmimai yra pirmas rimtas trapių paliaubų pažeidimas nuo antradienio, kai tarpininkaujant Maskvai buvo nutraukti mūšiai dėl kalnuoto Kalnų Karabacho regiono.

2014 metų vasarą, kai neatostogavusieji atidžiai sekė įvykius Ukrainoje ir svarstė, kaipgi viskas pasisuks po Malaizijos lėktuvo numušimo, mažai kas kreipė dėmesį, kas panašiu metu vyko Kalnų Karabache. Tuomet pačioje liepos pabaigoje smarkiai suintensyvėjo įtampa tarp Azerbaidžano ir nepriklausomybę paskelbusio nepripažinto Kalnų Karabacho.

Azerbaidžanas pareiškė, kad armėnų pajėgos pirmadienį nukovė tris jo karius, trečią dieną tęsiantis įnirtingiems susirėmimams Kalnų Karabache, nors tarptautinė bendruomenė spaudžia nutraukti tas kautynes. Azerbaidžano gynybos ministerija nurodė, kad trys kariai žuvo armėnų pajėgoms apšaudžius jų pozicijas iš minosvaidžių ir raketinių granatsvaidžių.

Azerbaidžanas sekmadienį paskelbė apie „vienašališką“ ugnies nutraukimą po didžiausio per dešimtmečius smurto protrūkio dėl ginčijamo Kalnų Karabacho regiono, bet Armėnijos pajėgos tvirtino, kad susirėmimai tęsiasi nepaisant tarptautinio spaudimo nutraukti kovas.

Karabacho sekmadienį – kitą dieną po to, kai Rusija ir Vakarai paragino laikytis rimties po 30 karių gyvybių pareikalavusių susirėmimų, – pranešama apie sporadines azerbaidžaniečių ir armėnų pajėgų kovas. Abi šalys nurodė, kad naktį ir sekmadienį protarpiais vyko susirėmimai, be to, kaltino viena kitą juos pradėjus ir naudojus sunkiuosius ginklus, tankus bei artileriją. „Armėnijos ginkluotosios pajėgos naktį ugnies nutraukimą pažeidė 130 kartų.

Azerbaidžano pajėgos nukovė 18 armenų karių, šeštadienį vakare pranešė Armėnijos prezidentas Seržas Sargsianas, kuris kalbėjo po to, kai dėl ginčijamo Kalnų Karabacho regiono atsinaujino įnirtingi mūšiai. „Iš mūsų pusės 18 karių buvo nukauta, o dar maždaug 35 sužeisti“, – per televizijos transliuotą kreipimąsi sakė S.Sargsianas. Jis nepatikslino, ar žuvę kariai priklausė Jerevano remiamoms separatistinio Kalnų Karabacho pajėgoms, ar Armėnijos ginkluotosioms pajėgoms.

Lietuvos užsienio reikalų ministerija smerkia jėgos panaudojimą Kalnų Karabache, kur praėjusią naktį palei fronto liniją tarp Armėnijos ir Azerbaidžano pajėgų užvirė įnirtingas mūšis. „Lietuva reiškia gilų susirūpinimą dėl pranešimų apie plataus masto paliaubų pažeidimus ties kontaktų linija Kalnų Karabacho konflikto zonoje ir griežtai smerkia jėgos panaudojimą bei reiškia užuojautą dėl žuvusiųjų“, - rašoma ministerijos pranešime spaudai.

Armėnijos ginkluotosios pajėgos numušė Azerbaidžano karinių oro pajėgų sraigtasparnį Kalnų Karabacho konflikto zonoje, praneša „Interfaks“. Azerbaidžanas paskelbė, kad atsakydami į naktinį armėnų išpuolį, pradėjo karinę operaciją Kalnų Karabache, rašoma rbc.ru. Azerbaidžaniečiai tvirtina užėmę strateginės svarbos aukštumas.  „Interfaks“ šaltinis Armėnijos gynybos ministerijoje pranešė, kad Azerbaidžano karinių oro pajėgų sraigtasparnį numušė jų ginkluotosios pajėgos.

Tikslaus atsakymo į šį klausimą nėra ir būti negali, portalui „the question“ užduotą klausimą komentuoja Rusijos finansų ekspertas Andrejus Movčanas. Tačiau suvokus kodėl sankcijos buvo įvestos, kokiu tikslu ir kokius interesus atspindinti, galima bandyti fantazuot apie tai, kas bus. Sankcijos prieš Rusiją formaliai buvo įvestos dėl įvykių Ukrainos rytuose, kur taip vadinami „sukilėliai“ ar „separatistai“ užgrobė, (greičiausiai su Rusijos pagalba, – A. Movčano past.

Prieš pusmetį Rusija pristatė „Turkų srauto“ dujotiekio projektą. Jis buvo pozicionuojamas kaip alternatyva užstrigusiam „Pietų srauto“ projektui, kuriam kol kas neįveikiama kliūtimi tapo Maskvos nesutarimai su Europos Sąjunga ir nenoras priimti jos taisyklių energetikos rinkos reguliavimo sferoje. Atsisakydama „Pietų srauto“ (arba blefuodama, kad atsisako), Rusija tikriausiai siekia parodyti, kad savo strateginiams energetiniams interesams realizuoti ji gali rasti ir kitų partnerių.

Gegužės 9 d. paradas Maskvoje suteikė puikią progą įvertinti Rusijos santykius su buvusiomis SSRS respublikomis, praėjus šiek tiek daugiau nei 20 metų po Sovietų Sąjungos subyrėjimo. Pradėkime nuo tų, kurie nusprendė ignoruoti V. Putino surengtą šventę. Tai, kad Raudonojoje aikštėje nebuvo Baltijos valstybių lyderių (o Lietuva net diplomato neatsiuntė), savaime suprantama. Jos vertina Didžiojo Tėvynės karo pabaigą kaip naujos savo okupacijos pradžią.

Tai paskutinis straipsnis iš ciklo apie Putino draugus. Jame žvilgsnis ir vėl krypsta į posovietinę erdvę, kurią Rusija laiko savo ypatingų interesų ir poveikio zona. Būtent šioje erdvėje Maskva konstruoja Eurazijos ekonominę sąjungą (EAES) – savo geopolitinį atsaką vakarietiškam Europos Sąjungos projektui. Apie du pagrindinius Rusijos draugus EAES – Kazachstaną ir Baltarusiją – rašyta anksčiau.

 Azerbaidžano valstybinė naujienų agentūra AZERTADŽ įsigudrino pranešti apie Lietuvos parlamento neva priimtą kreipimasį, kurio nebuvo. Pastaraisiais metais Lietuvos politikų žodžius šios šalies propagandos mašina iškraipo reguliariai ir naudoja savo informaciniams tikslams. Seimas nieko neskelbė Kas yra propagandiniai karai dabar jau žino turbūt visi, kas domisi. Daugeliui ši sąvoka asocijuojasi su Rusija, na dar su Ukraina ir NATO.

Šių metų sausio 1 d. Baltarusijos, Kazachstano ir Rusijos Muitų sąjunga perėjo į aukščiausią regioninės integracijos lygį – oficialiai pradėjo veikti Eurazijos ekonominė sąjunga (EAES). Armėnija, nors ir neturi bendros sienos su naujosios sąjungos nariais, sausio 2 d. prisijungė prie EAES ir tapo pirmąja valstybe, prisijungusia prie sąjungos steigėjų trio. Armėnija ilgą laiką aktyviai bendradarbiavo su Europos Sąjunga.

 Vos per plauką Europoje neatsirado nauja valstybė: Škotijos nepriklausomybės referendume 45 procentai visų balsavusiųjų pareiškė norą atsiskirti nuo Didžiosios Britanijos, bet juos nusvėrė 55 procentai Jungtinės Karalystės (JK) šalininkų. Kebli padėtis dėl atstovavimo Nors JK ir išsaugojo nepakitusią sudėtį, pokyčiai Škotijos santykiuose su Londonu neišvengiami.

Roman Jakovleskij / geopolitika.lt Kuo labiau nutolsta įvykiai Minske, susiję su Putino ir Porošenkos susitikimu, tuo didesnis stebėtojams kyla nerimas dėl A. Lukašenkos, pozicionavusio save kaip taikdarį, pastangų pasekmių. Jo užsienio reikalų ministro Makėjaus tvirtinimas, kad jau patį Ukrainos ir Rusijos prezidentų susitikimo faktą, ypač dalyvaujant ES atstovams, jis laikąs Minsko parodytos iniciatyvos sėkme, verčia tos sėkmės tikrumu abejoti.

 Rugpjūčio pradžioje politikos ekspertų akys, be karinio konflikto rytų Ukrainoje, krypo ir į Kalnų Karabachą – čia vyko kruviniausi susirėmimai nuo 1994-aisiais paskelbtų paliaubų tarp Armėnijos ir Azerbaidžano.

Padniestrė – probleminė Moldovos dalis, kurios ji nekontroliuoja jau daugiau nei 20 metų ir kurios gyventojų daugumą sudaro rusakalbiai. Nors šiuo metu pasaulio žvilgsniai nukreipti į Ukrainą, galbūt vertėtų susimąstyti, ar Padniestrė nebus antrasis Krymas, o Moldova – antra eilėje po Ukrainos. Juolab kad Padniestrėje didėja Rusijos kareivių skaičius. Šių metų kovo mėnesį žiniasklaidoje taip pat pasirodė pranešimai apie Rusijos kareivių pratybas šiame regione.

Kažkodėl kaip tik tokia analogija atėjo į galvą, kai V. Putinas nuvyko į Kiniją, kur buvo pasirašyta daugybė kontraktų, tarp jų ir Rusijos dujų eksporto į Kiniją. Rusijoje ypač akcentuojama, kad abiejų šalių santykiuose prasidėjo naujas etapas, kad jų strateginė partnerystė dar labiau sustiprėjo.

Civilizuotas pasaulis niekaip negali atsigauti nuo šoko – Rusijos įvykdytos Ukrainos teritorijos dalies aneksijos. Ypač visus glumina tai, kad prieš tai kaip ir nebuvo jokios pastebimesnės įtampos, jokio „nuo senų laikų“ rusenančio konflikto. Istorijos kūrėju pasijutęs V.Putinas veikia absoliučiai ciniškai, su pasimėgavimu spjaudamas į veidą visai Trečiuoju pasauliniu karu šantažuojamai žmonijai.

Vasario 26 dieną, sukanka 22 metai, kai Armėnijos pajėgos, remiamos Rusijos 366 - osios motorizuotos pėstininkų brigados, įsiveržė į nedidelį Vakarų Azerbaidžano miestą Chodžaly (az. Xocalı) ir surengė jame kruviną egzekuciją.  Įvairūs šaltiniai liudija, kad šio incidento metu armėnų ir juos parėmusių rusų kariškiai nužudė 613 miestelio gyventojų, įskaitant 83 vaikus, 106 moteris (kai kurios iš jų buvo besilaukiančios) ir 70 senelių.

Pastarosiomis savaitėmis, kai internete išplito Lietuvos diplomatijos korifėjų (pagal juos ginančių pajėgų reakciją – net superkorifėjų) pliurpalai apie saulėgrąžas, „kramtoškes“, paramą „krikščionims armėnams prieš maurus azerus“ ir kt., pasigirdo kažkoks isteriškas, stereo ir net „surroundu“ atliekamas falcetas, kuris kai ką iškart priminė. „Tariame Leninas, sakome partija. Tariama partija, sakome Leninas“, – kriuksėdavo sovietų propaganda laikraščiais, televizijos ir radijo triukšmais.

Gailutė Jankauskienė, LRT radijo laida „Kultūros savaitė“ Chodžaly – miestelis Kaukaze, kuris vieną 1992 m. naktį buvo tiesiog nušluotas nuo žemės paviršiaus. Šimtai taikių gyventojų buvo nužudyti, suluošinti, paimti įkaitais ar tiesiog dingę be žinios. Apie šią tragediją dokumentinį filmą „Begalinis koridorius“ sukūręs režisierius Mindaugas Urbonavičius teigia, kad tai padarė armėnai ir rusai. „Ten stovėjo rusų dalinys – 366-asis pulkas.