kalbos

Siekdama populiarinti kitas nei rusų užsienio kalbas mokyklose Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) trečiadienį organizuoja viešą nuotolinę prancūzų kalbos pamoką. Ją ves Alytaus Dzūkijos mokyklos prancūzų kalbos mokytoja, frankofoniško teatro būrelio vadovė Neringa Svinkūnienė. Vieša nuotolinė prancūzų kalbos pamoka bus transliuojama 13 val., pranešė ŠMSM.

Naujienų portale tv3.lt tęsiame straipsnių ciklą, kuriame kūno kalbos specialistė, veidotyrininkė Laura Šukienė aptaria garsiausius šalies žmones bei vertina jų kūno kalbą ir veido bruožus. Šį kartą L.Šukienė apžvelgė buvusį Vilniaus merą, aktyvų politinį veikėją Artūrą Zuoką.

Visai neseniai traukiniu važiavau pas draugę į pajūrį. Kelionė laukė ilga – pasiėmiau ir ausines, ir knygą, tačiau net ir turėdama ką veikti, negalėjau nesiklausyti šalia sėdinčių keleivių pokalbių. Nežinau kaip jums, bet aš visada važiuodama autobusais ar traukiniais, imu klausytis svetimų pokalbių. Jie taip įtraukia, kad nebegali grįžti prie savų užsiėmimų“ – rašo tv3.lt laišką atsiuntusi Rasa. Taigi, važiavau sau ramiai skaitydama knygą, kai į mano vagoną įlipo pora.

„Penktadienį kartu su vyru nusprendėme naujus metus sutikti viename Lietuvos SPA. Vakare sugalvojome, kad vertėtų nueiti į pirtį ir pasimėgauti vandens pramogomis. Supratau, kad tokios klaidos daugiau niekada nedarysiu. Poilsio pirtyje net nepajaučiau, tik nervus susigadinau“, – sako tv3.lt laišką atsiuntusi kaunietė Kristina. Pirtis man visada siejosi su ramybe, savo kūno ir minčių išvalymu. Mėgstu, kai atėjus ten, visi nepažįstami žmonės sėdi tyloje, kiekvienas sau ir su savo apmąstymais.

Pirmadienį abiturientai pradeda laikyti užsienio – anglų, rusų, prancūzų ir vokiečių – kalbų valstybinių brandos egzaminų kalbėjimo dalį. Birželio 21–23 dienomis vyks anglų kalbos, birželio 22–23 dienomis – rusų kalbos, birželio 23 dieną – prancūzų ir vokiečių kalbų egzaminų kalbėjimo dalys. Iki pandemijos ši egzamino dalis vykdavo balandį, šiemet vyksta panašiu laiku kaip ir pernai, pranešė Nacionalinė švietimo agentūra.

Po trečiadienį pasirodžiusios informacijos apie tai, kad prie jūros atklystančių pajūrio gyventojų judėjimą kontroliuos pareigūnai, policija suskubo raminti žmones. Nors judėjimo srautų didėjimas matomas, ribojimų imtis nežadama. Klaipėdos apskrities policija savo „Facebook“ paskyroje pasidalijo įrašu, kuriuo ramina visuomenę.

Rusijos prezidento atstovas Dmitrijus Peskovas nekorektiškomis pavadino kalbas, kad opozicijos figūra Aleksejus Navalnas buvo apnuodytas. „Mano vokiečių kolega iškart pradėjo kalbėti apie apnuodijimo tikimybę. Mes tik iš dalies galime sutikti, nes jis privalėjo pasakyti, jog taip pat yra antro, trečio ir ketvirto variantų tikimybė. Visus šiuos variantus tiria mūsų gydytojai; kalbėti tik apie vieną, mūsų nuomone, šiuo etapu neteisinga“, – antradienį žurnalistams sakė D. Peskovas.

Žmonėms reikia apkalbų. Dėl šios priežasties 60–aisiais „National Enquirer“ laikraštis atsikratė tamsių, niūrių antraščių, dėl kurių buvo žinomas, ir jas pakeitė sensacijomis apie įžymybes bei skandalais. Šis pokytis bulvariniam laikraščiui atvėrė kelią į prekybos centrų eiles prie kasų ir jose laukiančius „ieškančius protus“. Bet apkalbas mėgsta ne tik bulvarinių laikraščių skaitytojai. Socialinių mokslų tyrėjai išsiaiškino, kad visi mes esame linkę domėtis apkalbomis ir jose dalyvauti.

„Lietuviai gėdijasi ne tik savo šešėlio ir savęs, tačiau ir kitų lietuvių, kuriuos sutinka kelionių metu“, – laišką, atsiųstą į naujienų portalą tv3.lt, pradėjo skaitytoja Irma. Moteris neslėpė nuostabos pamačiusi, kaip elgiasi kelionės metu sutikti kiti lietuviai. Jos teigimu, kraštiečiai nebuvo linkę nei kalbėti, nei nusišypsoti savo sutiktai lietuvei. „Visai neseniai ilsėjausi su draugais Varšuvoje. Pasirinkome kaimynę Lenkiją ir dėl kainų, ir dėl pramogų.

Nacionalinis egzaminų centras (NEC) praneša, kad penktadienį skelbiami chemijos, fizikos, prancūzų ir vokiečių kalbų valstybinių brandos egzaminų rezultatai. Šiemet padaugėjo mokinių, gavusių šimto balų įvertinimą chemijos ir fizikos egzaminuose. Maksimalų chemijos egzamino įvertinimą gavo 3,17 proc. kandidatų – 2 proc. daugiau nei pernai. Fizikos „šimtuką“ gavo 2,1 proc. kandidatų, tai – geriausias rezultatas per pastaruosius trejus metus.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas penktadienį pareiškė, kad Maskva turi „nenuginčijamų“ įrodymų, kad įtariama cheminio ginklo ataka Sirijoje buvo surengta padedant užsienio slaptosioms tarnyboms. „Turime nenuginčijamų įrodymų, kad tai buvo eilinis surežisuotas įvykis ir kad prie šio surežisuoto įvykio prisidėjo tam tikros valstybės, besiveržiančios atsidurti rusofobiškos kampanijos priešakyje, slaptosios tarnybos“, - sakė jis spaudos konferencijoje.

Didžiosios Britanijos vyriausybės vadovė Theresa May (Tereza Mei) ir įtakingiausi jos kabineto ministrai per kelias ateinančias savaites pasakys virtinę svarbių kalbų, kuriose pristatys pagrindines šalies kelio į „Brexit“ gaires, sekmadienį pranešė Dauningo gatvė. Virtinę numatytų oficialių pasisakymų vainikuos premjerės kalba, kurioje Th. May pristatys vyriausybės planus dėl būsimų santykių su Europos Sąjunga, kai šalis 2019 metų kovą paliks Bendriją.

Praėjusį penktadienį Šiaurės Korėjos paleista raketa demonstruoja pažangesnes technologijas nei tarpkontinentinė balisinė raketa, kuri buvo išbandyta šių metų liepos 4 dieną. Tai rodo didelę Šiaurės Korėjos pasiektą pažangą ir jau darosi sunku tvirtinti, kad šalis nepajėgi vykdyti tokias programas. Vašingtonas nesieks, kad Jungtinių Tautų Saugumo Taryba imtųsi veiksmų po paskutiniojo Šiaurės Korėjos raketos bandymo.

Jungtinės Tautos įvardija, jog pasaulyje šiuo metu yra 195 šalys, tačiau kalbų esama kelis kartus daugiau – apie 5-7 tūkstančius. Mūsų protėviai tarpusavyje mintis ir jausmus atskleisdavo gestais, veido išraiškomis bei emociniais sušukimais. Galbūt skambės neįtikėtinai, tačiau kalbos užuomazgas Homo sapiens sukūrė tik prieš maždaug 100 tūkstančių metų. Dėl genų mutacijų pasikeitė žmogaus gerklų struktūra ir tai leido aiškiau artikuliuoti.

Kalbos, kurias vartojame, viena nuo kitos labai skiriasi. Tačiau egzistuoja du žodžiai, kurie panašiai skamba toliausiuose pasaulio kampeliuose. Mokslinis šio fenomeno paaiškinimas tikrai kelia nuostabą. Kiekviena kalba turi vis kitokį žodį, apibūdinantį, pavydžiui, namą.

 Į sostinės savivaldybę užsukusiems interesantams nuo šiol informacija teikiama jų pasirinkta kalba: lietuvių, anglų, rusų ar lenkų. Vilniaus savivaldybė pirmoji Lietuvoje pradėjo diegti interesantų aptarnavimo keturiomis kalbomis standartą, siekdama užtikrinti, kad informacija apie teikiamas paslaugas gyventojams ir verslui būtų lengviau pasiekiama, aiški ir vertinga.

Lina Smolskienė, LRT Klasikos laida „Ryto allegro“, LRT.lt Iki šešerių metų vaikas kalboms labai imlus – jis kaip kempinėlė gali sugerti labai daug, jo atmintis begalinė, sako Lietuvos edukologijos universiteto Vaikystės studijų katedros docentė Aldona Mazolevskienė. „Manoma, kad vaikas užprogramuotas skirti dvi ar net tris kalbas nuo pat gimimo. Tik [dvikalbėje šeimoje] jis greičiau įsisavina mamos gimtąją kalbą, nes tai savaiminis procesas – juk mama būna su juo nuo ryto iki vakaro.

Dalis Lietuvos darbdavių yra pasiryžę ugdyti savo darbuotojus ir išmokyti darbui reikalingų kompetencijų, jei tik šie mokės dvi ir daugiau užsienio kalbų. Pasak vienos didžiausių globalių kompanijų Lietuvoje „Western Union Processing Lithuania“ personalo direktorės Živilės Valeišienės, labiausiai vertinami darbuotojai, mokantys anglų ir dar vieną užsienio kalbą, kaip pavyzdžiui, vokiečių, ispanų, prancūzų, italų, portugalų.

Ar žinojote, kad vienas geidžiamiausių Holivudo jaunikių Bradley Cooperis moka prancūziškai, Mila Kunis – rusiškai, Gwyneth Paltrow ir Benas Affleckas gali valandų valandas taukšti jų taip mėgstama ispanų kalba, o Tomas Hiddlestone’as yra graikų kalbos žinovas? Susipažinkite su žvaigždėmis poliglotėmis, meistriškai mokančiomis kitas užsienio kalbas.

Pastaruoju metu daug diskusijų sukelia klausimas, kada vaiką pradėti mokyti užsienio kalbos? Mišrios šeimos jaudinasi, ar jų vaikučio raidai nepakenks, jei tėtis kalbės su vaiku viena kalba, o mama – kita? Šiomis temomis yra atlikta daugybė tyrimų ir parašyta šimtai mokslinių straipsnių – tereikia paieškoti.   Reikėtų mokėti 3 kalbas Dabar Europoje pastebima bendra tendencija ankstinti užsienio kalbų mokymo pradžią bei vaikus mokyti daugiau nei vienos užsienio kalbos.

„Ieškinį teismas priėmė, yra paskirtas teisėjas, laukiame, kad bus paskirta data, – portalui balsas.lt sakė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas, verslininkas Ramūnas Karbauskis. Paskutinę kovo dieną UAB „Agrokoncernas“ vadovas pateikė ieškinį dėl Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininko Andriaus Kubiliaus pateiktos informacijos, neva R. Karbauskio veikla priešinga Lietuvos valstybei. Tada verslininkas žurnalistams teigė, kad priteisti pinigai, galbūt 300 tūkst.

„Savo rinkiminę kampaniją Dalia Grybauskaitė turėjo pradėti kokiu nors įspūdingu, visus pritraukiančiu veiksmu. Jos kalbos, ypač dėl Darbo partijos, iš tiesų, rinkimine prasme yra labai efektingas dėmesio sutelkimas į save“, - apie šalies vadovės poziciją prabilo politologas Lauras Bielinis. Jis pabrėžė, kad apie D. Grybauskaitės pasisakymus nekalba teisiniais ar politiniais aspektais. „Tegul čia juristai su politikais aiškinasi.

Naujas tyrimas atskleidė, kad pasauliniame kompiuterių tinkle naudojama tik 5 proc. šiuo metu Žemėje vartojamų kalbų, pranešė BBC. Pasak tyrimo autorių, internete naudojamos 388 kalbos iš 7 776 šiuo metu pasaulyje vartojamų. Teigiama, kad technologijų raida paspartino kalbų nykimą. Anglų kalba tyrimo duomenimis šiuo metu parašyta apie 55 proc. visos internete paskelbtos tekstinės informacijos. Antroje vietoje yra rusų kalba (6,1 proc.), trečioje - vokiečių (5,3 proc.

Naujas tyrimas atskleidė, kad pasauliniame kompiuterių tinkle naudojama tik 5 proc. šiuo metu Žemėje vartojamų kalbų, pranešė BBC. Pasak tyrimo autorių, internete naudojamos 388 kalbos iš 7 776 šiuo metu pasaulyje vartojamų. Teigiama, kad technologijų raida paspartino kalbų nykimą. Anglų kalba tyrimo duomenimis šiuo metu parašyta apie 55 proc. visos internete paskelbtos tekstinės informacijos. Antroje vietoje yra rusų kalba (6,1 proc.), trečioje - vokiečių (5,3 proc.

Pasaulis keičiasi, ir dienos, kai užtekdavo mokėti tik vieną kalbą, jau liko praeityje. Kiekvienas žmogus dabar turi mokytis naujų kalbų, tačiau kaip žinoti, kurios kalbos mokytis geriausia? Į šį klausimą atsakymo ieško „Nomad Capitalist“. Štai penkios kalbos, kurios išmokti būtų naudingiausia – verslui, kelionėms ar gyvenimui užsienyje. 5. Portugalų Nors gali pasirodyti, kad portugalų kalba nėra labai paplitusi, tai yra valstybinė 200 milijonų gyventojų turinčios Brazilijos kalba.

Lietuvoje vis dar netyla kalbos apie mirties bausmės sugrąžinimą po visą Lietuvą sukrėtusio skaudaus įvykio, kurio metu septyniolikmetė moksleivė buvo išniekinta ir sudeginta. Aukštas pareigas valstybėje užimantys politikai, vadovaudamiesi emocijomis, o ne šaltu protu, vis gvildena temą, kad reikėtų atsigręžti atgal ir sugrąžinti tai, ko jau seniai didžioji dalis pasaulio atsisakė.

Ar įmanoma sulaužyti kalbos barjerą? „Google“ tvirtai tiki savo galimybėmis įveikti žmones skiriančias kalbines kliūtis. Pasitelkusi informacinių technologijų mokslininkus iš Vokietijos bendrovė tikisi sukurti universalų vertimo įrankį. Vis dėlto „Google“ ant kulnų mina „Microsoft“ ir „Facebook“, rašo „Der Spiegel“. Mokslinės fantastikos kūriniuose nuolatos kartojasi keletas tų pačių žmonijos pasiekimų: neriboti energijos ištekliai, kosminės kelionės ir universalūs vertėjai.

Remdamasis tarptautiniu turistiniu tinklaraščiu „Maptia“, Vokietijos laikraštis „Berliner Zeitung“ skelbia 11 atrinktų skirtingų kalbų žodžių, kurie esą neišverčiami.  Antai, italų kalboje yra žodis culaccino. Kai kurios vertimų programos siūlo tokius variantus: „dešros galiukas“ arba „dešros galas“, tačiau tai ne vienintelės reikšmės. Be to šis žodis gali reikšti „apvalų stiklinės paliktą pėdsaką ant stalo“. Dar rafinuočiau atrodo žodžio Iktsuarpok paaiškinimas.

ilniečiams ir miesto svečiams, norintiems apžiūrėti Prezidento rūmus ir susipažinti su Prezidento institucijos veikla, ir toliau nuolat rengiamos nemokamos ekskursijos. Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai proga ekskursijos Prezidento rūmuose vyksta ir anglų kalba. Ekskursijos organizuojamos penktadieniais, šeštadieniais ir sekmadieniais.

Studijų programų populiarumą lemia daugelis veiksnių: kartais jomis susižavima dėl matytų filmų, draugų komentarų, pomėgių, ateities planų ar svajonių. Nėra vieno vardiklio, tačiau kasmet galima stebėti kintančias ar išliekančias tendencijas. Pavyzdžiui, Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakultete jau kelinti metai bene daugiausiai dėmesio sulaukia programos, skatinančios pažinti Rytų Azijos kultūrą bei kalbas, o savo populiarumu nuo jų mažai atsilieka Viduržemio regiono kalbos.

Dauguma darbo ieškančiųjų kuria savo CV kaip formalų faktų rinkinį apie save. Tačiau darbo paieškos portalo CVbankas.lt specialistai norėtų pasiūlyti kitokį požiūrį: žiūrėkite į CV kaip į laisvą, bet lengvai suprantamą priemonę įrodyti darbdaviui savo tinkamumą konkrečiai darbo pozicijai. Daugumoje CV yra daug nereikalingos informacijos ir jie yra nepakankamai išsamūs tų faktų, kurie darbdaviui svarbiausi.

Šiais metais sukanka 10 metų nuo UAB „Baltic Council for International Education” ir prestižinio Cambridge Tutors College (CTC) koledžo bendradarbiavimo pradžios. Cambridge Tutors College (CTC) – Didžiosios Britanijos tarptautinė privati mokykla, ruošianti moksleivius studijoms geriausiuose šalies universitetuose: Oxford, Cambridge, Durham, St. Andrews, UCL, Imperial College, Bath, LSE, Warwick, ir kituose.

Vienos pirmųjų Lietuvoje nevalstybinių aukštųjų mokyklų – Vilniaus verslo kolegijos – studentai nuo naujų mokslo metų galės mokytis kinų ir švedų kalbų. Tokiu būdu norima parengti verslo specialistus, kurie galėtų dar sėkmingiau konkuruoti tarptautinėje rinkoje. „Mokytis kinų ir švedų kalbų studentams pasiūlėme atsižvelgdami į pokyčius globaliose rinkose ir žvelgdami ne tik į šiandieną, bet ir tai, kas bus po dešimtmečio.

Tarptautinė Amerikos mokykla Vilniuje (AISV) ruošiasi jau antrus metus iš eilės mokykloje vyksiančiai respublikinei daugiakalbystės olimpiadai ,,AŠ KALBU, TU KALBI – MES BENDRAUJAME!”. Renginyje savo gebėjimus bendrauti keliomis kalbomis demonstruos daugiau kaip 30-ies šalies mokyklų vyresniųjų klasių moksleiviai, skambės per 20 skirtingų pasaulio kalbų.

2011 m. kovo 1 d. kas penktas Lietuvos gyventojas turėjo aukštąjį išsilavinimą ir kas trečias mokėjo dvi ne gimtąsias kalbas, remdamasis Lietuvos Respublikos 2011 metų visuotinio gyventojų ir būstų surašymo duomenimis, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Surašymo metu 10 metų ir vyresnių gyventojų buvo klausiama apie aukščiausią įgytą išsilavinimą ir visų gyventojų – apie ne gimtųjų kalbų mokėjimą. Per paskutinį dešimtmetį Lietuvos gyventojų išsilavinimo lygis sparčiai augo.

Paryžiuje vykstančiame „Nouveu“ festivalyje tarp kitų 100 užsiėmimų, siūloma išmokti marsiečių kalbos, praneša The Local. Užsiėmimai vyks Pompidou centre. „Lankytojai galės rašyti marsiečių kalba, kurti savo knygas, o taip pat susipažinti su 3 tūkstančiais kitų rašytinių ir žodinių kalbų“, - pranešė centro vadovas Alainas Sebanas. Jo teigimu, marsiečių kalbos kursai – dalis „Naujovių festivalio“, skirto mokslo atradimams. Ar tęsis šie kursai ir po parodos, nėra pranešama.

Visi lygūs, bet yra ir lygesnių. Taip galima apibendrinti Tauragės rajono savivaldybėje sklindančias kalbas apie kai kuriuos tarnautojus, apipilamus vertingomis dovanomis, darbo metu besilepinančius sostinės grožio salonuose ar vaikštančius po prekybos centrus. Jei redakciją pasiekusi informacija teisinga, ji, ko gero, būtų įdomi ir Valstybinei tarnybinės etikos komisijai. Tačiau įtariami politikai tai kategoriškai neigia.

Jau ketvirtus metus vykstanti „Moksleivių diena Vytauto Didžiojo universitete“ kiekvienais metais sulaukia vis didesnio susidomėjimo. Sausio 18 d. universitetą užplūdo beveik 1200 moksleivių, jų tėvelių ir mokytojų iš visos Lietuvos. Padėjo rinktis gyvenimo kelią „Moksleivių dienos“ programoje buvo numatyta gausybė renginių, paskaitų, susitikimų, eksperimentų, tačiau ypatingo populiarumo sulaukė lapkričio mėnesį vykusio renginio „Matuokis profesiją“ tęsinys.

Laikinai einantis pareigas Premjeras Andrius Kubilius sako, kad su rinkimus laimėjusios Socialdemokratų partijos lyderiu Algirdu Butkevičiumi, kurį Prezidentė Dalia Grybauskaitė teikia į Premjerus, asmeniškai apie galimą koaliciją po rinkimų nekalbėjęs. Pasak A. Kubiliaus, iš viešumoje girdimos partijos pozicijos akivaizdu, kad socialdemokratai tokios koalicijos nenori. "Kažkur koridoriuose gal prabėgdami ir susitinkam, bet nėra problemų matyti ir girdėti partijos poziciją.

Stačiatikių pasaulyje nepripažintos Ukrainos stačiatikių bažnyčios Kijevo ir visos Rusijos bei Ukrainos patriarchato patriarchas Filaretas teigia, kad šiandieninėje Maskvoje jau trečdalis gyventojų yra musulmonai ir tik 49 nuošimčiai stačiatikių. Iš jų rusai sudaro tik trečdalį, todėl Maskva jau nebėra grynai rusiškas miestas. Kaip skelbia newsru.ru, su nuoroda į kitą šaltinį, patriarcho teigimu, pagal dabartinius skaičiavimus po kelių dešimtmečių Rusija nebebus krikščioniška šalimi.

Didžiausias Japonijos mobiliojo ryšio operatorius „NTT Docomo“ savo klientams pasiūlė naudotis programėle, galinčia realiuoju laiku išversti skirtingomis kalbomis balsu kalbančių pašnekovų pokalbį. Kol kas kalbų pasirinkimas nėra nedidelis - programėlė verčia iš japonų į anglų, kinų mandarinų dialektą į korėjiečių kalbas ir atvirkščiai, tačiau, operatoriaus teigimu, šios paslaugos galimybės bus plečiamos pridedant kitas plačiau naudojamas kalbas.

Lidija Rasutis, dalyvaudama BTV „Muzikinėje kaukėje“, išmoko ne tik šokti ar dainuoti kaip garsiausi pasaulio dainininkai. Dėl šio šou jai teko net pradėti mokytis naujos užsienio kalbos. Žinoma, Lidijos anglų kalbos žinios – nepriekaištingos. Nepasimetė ji ir atlikdama prancūzišką Edith Piaf dainą. Tačiau kai ji sužinojo, kad teks vaidinti Latvijos žvaigždę Laimą Vaikulę.

Lietuvos užsienio reikalų ministerijoje (URM) spalio 22 dieną surengtame susitikime Latvijos institucijų ir latvių organizacijų atstovams pristatyta Lietuvos patirtis formuojant ir įgyvendinant ryšių su užsienio lietuviais politiką. Ypač daug dėmesio skirta lituanistinio švietimo klausimams.

Jau nuo praėjusių metų visose Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose 11 – 12 kl. mokiniams lietuvių kalba ir literatūra dėstoma pagal tą pačią ugdymo programą, taip pat suvienodintas lietuvių kalbos pamokų skaičius. Gauti bandomojo egzamino rezultatai nepatvirtino spėjimų, kad kitakalbiai nesugebės parašyti rašinio, reikalingo egzaminui išlaikyti. Savo pasvarstymais dalinasi Lietuvos edukologijos universiteto dėstytoja: „Manyčiau, šiuo atveju nuomonių yra ir gali būti įvairių.

Lietuvoje startuoja naujas kalbų mokymo metodas, kuomet gyventojai žinias lavina internete nuolat konsultuodamiesi su moderatoriumi bei susitikdami neformaliame klube. Pasak šalyje analogų neturinčio metodo kūrėjų, taip tikimasi taupyti užimtų didmiesčių gyventojų laiką ir išplėsti mažesnių miestelių gyventojų galimybes išmokti populiariausios anglų kalbos. Naujasis metodas yra pigesnis ir paprastesnis nei įprasti tradiciniai kursai.

Ketvirtadienio rytą Švietimo ir mokslo ministerijoje (ŠMM) pristatytas lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminas. 2013-aisiais, pirmą kartą per 22 nepriklausomybės metus, visi Lietuvos abiturientai (tiek baigiantys mokyklas lietuvių mokomąja kalba, tiek tautinių mažumų kalbomis) laikys vienodą lietuvių kalbos ir brandos egzaminą.

Tikėkimės, kad žodžio kišenėje ieškoti neteks: Prahoje vyks daugiakalbiai pasimatymai, Sofijoje – diskusijos, Orhuse – reperių varžybos, Budapešte duris atvers Europos kalbų kokteilių baras, Kardife vyks užsienio autorių poezijos vakaras, o trisdešimtyje Berlyno bibliotekų bus galima pasipliuškenti „lingvistinėse voniose“. Tai vos keli pavyzdžiai, kaip rytoj, rugsėjo 26 d., visoje Europoje bus minima Europos kalbų diena (žr.

Rugsėjo 26 d. minima Europos kalbų diena.  Jos tikslas - skatinti visuomenę domėtis Europos kalbų ir kultūrų įvairove bei mokytis daugiau kalbų. Kaip rodo neseniai paskelbta 2012 m. ataskaita „Pagrindiniai duomenys apie kalbų mokymą Europos mokyklose“, daugėja užsienio kalbas besimokančių mokinių, kai kuriose šalyse užsienio kalbos mokosi ir trimečiai. Ataskaitos duomenimis, populiariausia užsienio kalba yra anglų.

Sunerimusius dėl milžiniškos lietuvių emigracijos turėtų dar labiau priversti susirūpinti tarptautiniame lingvistų kongrese Vengrijoje nuskambėjusi prognozė, kad iki šio amžiaus pabaigos gali išnykti net 80 proc. pasaulio kalbų. Budapešte (Vengrija) įvykusiame ketvirtajame tarptautiniame finougrų kalbų kongrese nuskambėjo mokslininkų perspėjimas, kad iki XXI a. pabaigos pasaulyje vartojamų kalbų skaičius gali sumažėti mažiausiai perpus. Tačiau pabrėžiama, kad tai yra optimistinė prognozė.