kalbininkas

„Praėjo mėnuo nuo mano brolio Liūtaširdžio išėjimo“, – sako Gediminas Rastenis (68). Liepos 27 dieną Lietuva neteko žymaus diktoriaus, kalbininko, laisvės kovų dalyvio ir tikro tėvynės patrioto Mindaugo Rastenio (70). Praėjus netekties mėnesiui, prisiminimais apie brolį dalinasi garsus šachmatininkas Gediminas Rastenis. „Bebaimis. Laisvės kovų dalyvis“, – pradeda pasakoti apibūdindamas brolį Gediminas Rastenis.

Mirė buvęs diktorius, kalbininkas Mindaugas Rastenis. Apie netikėtą mirtį socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė velionio brolis Gediminas Rastenis. Mindaugas Rastenis gimė 1952 m. birželio 19 d. Anykščiuose. Buvusiam diktoriui šiemet suėjo 70 metų. Jo gyvybė užgeso liepos 27 d. Vilniuje. Taip pat pasidalinta informacija, kur bus galima atsisveikinti su buvusiu radijo diktoriumi, kalbininku Mindaugiu Rasteniu: Atsisveikinimas vyks Laidojimo paslaugų centre, Paco g. 4, 2 salėje.

Mirė kalbininkas, profesorius, habilituotas mokslų daktaras Arnoldas Piročkinas. Tai pranešė Jurbarko rajono meras Skirmantas Mockevičius.  „Liūdna žinia: netekome Jurbarko rajono Garbės piliečio, kalbininko, profesoriaus, habilituoto mokslų daktaro Arnoldo Piročkino, visą gyvenimą paskyrusio lietuvių kalbos puoselėjimui, Jono Jablonskio asmenybės tyrinėjimui.

Gegužės 4 d. netekome ilgamečio aktyvaus lietuvių kalbos puoselėtojo, kalbininko, Kalbos kultūros leidinio vyriausiojo redaktoriaus Prano Kniūkštos. Pranas Kniūkšta gimė 1933 m. rugsėjo 24 d. Barzdžių kaime, Salantų valsčiuje, Kretingos apskrityje. Mokėsi Klausgalvų pradžios mokykloje, nuo 1946 m. – Salantų vidurinėje mokykloje, 1954–1959 m. Vilniaus universitete studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą.

Savaitgalį eidamas 92-uosius metus mirė kalbininkas, rusų kalbos tyrinėtojas Kazimieras Musteikis, antradienį pranešė Lietuvos edukologijos universiteto Alumnų draugija. K. Musteikis mokėsi tuometiniame Vilniaus valstybiniame pedagoginiame institute (dabar Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija), 1956 apsigynė disertaciją iš lyginamosios rusų ir lietuvių kalbų sintaksės.

Mirė kalbininkas, ilgametis lietuvių tarmių tyrėjas humanitarinių mokslų daktaras ALOYZAS VIDUGIRIS (1928 12 25–2016 03 05). 1954 m., baigęs Vilniaus pedagoginį institutą ir įgijęs lietuvių kalbos ir literatūros ir psichologijos specialybę, jis pasirinko kalbininko kelią. 1956–1959 m. Aloyzas Vidugiris studijavo Lietuvių kalbos ir literatūros instituto aspirantūroje.

 Valstybės - Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo - dienos proga prezidentė Dalia Grybauskaitė valstybės apdovanojimus įteiks Lietuvos kultūros ir meno veikėjams, amerikiečių generolui ir Krymo totorių lyderiui. Dekrete numatyta, kad aukščiausias liepos 6-ąją teikiamas apdovanojimas Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro didysis kryžius skirtas kalbininkui, Rytų Lietuvos kultūros tyrinėtojui Zigmui Zinkevičiui.

Siūlome paskaityti diskusijų ištrauką po lietuvių kalbininko prof. Antano Salio paskaitos „Lietuvos vardo kilmė“. Įrašas padarytas 1967 m. per Lituanistikos instituto suvažiavimą Filadelfijoje. A. Salys sudarė detalią lietuvių kalbos tarmių klasifikaciją ir parengė pirmąjį lietuvių kalbos tarmių žemėlapį.

Žymus kalbininkas, lietuvių kalbos istorijos tyrinėtojas, akademikas profesorius habil. dr. Zigmas Zinkevičius Lietuvos valdžios poziciją tautinių mažumų atžvilgiu be užuolankų vadina nuolaidžiavimu ir pataikavimu dėl ūkinių reikalų, matydamas didžiulį pavojų lietuvių kalbai ir lietuvybei. Akademikas ragina politikus paremti ir lietuviškas mokyklas Lenkijoje.

Vienas žymiausių Lietuvos XX a. istorijos tyrinėtojų, šveicarų kilmės JAV mokslininkas A. E. Sennas pristatė naują knygą. Joje Alfredas Erichas Sennas atskleidžia savo ir savo tėvo, garsaus šveicarų kalbininko, ryšį su lietuvių kalba.

Minint garsaus lietuvių mokslininko, kalbininko, semiotiko Algirdo Juliaus Greimo 20-ąsias mirties metines, Paryžiuje, Aukštojoje socialinių mokslų mokykloje, pirmadienį surengta tarptautinė konferencija. A. J. Greimo bičiuliai, bendraminčiai ir mokiniai, pagerbdami jo atminimą, konferencijoje Paryžiuje pasidalins asmeniniais prisiminimas apie mokslininką bei aptars naujausius semiotinių mokslų tyrinėjimus tarptautiniame kontekste, praneša Lietuvos kultūros atašė Prancūzijoje.

Seimo Pirmininkė Irena Degutienė pareiškė užuojautą dėl iškilaus lietuvių kalbininko profesoriaus Vytauto Vitkausko mirties. „Reiškiu nuoširdžią užuojautą Velionio artimiesiems, bičiuliams, kolegoms kalbininkams – visiems, ką ši žinia nuliūdino ir prislėgė. Lietuva, jos mokslas ir kultūra neteko itin darbščios ir kūrybingos asmenybės. V. Vitkausko profesinė biografija apima tiek veiklos, kiek užtektų ne vienam žmogui.

Naktį iš penktadienio į šeštadienį Šiaulių ligoninėje mirė 76 metų kalbininkas Vytautas Vitkauskas, pranešė VE.lt Pastaruoju metu jis sunkiai sirgo. Kalbininkas bus laidojamas pirmadienį gimtųjų Kuršėnų kapinaitėse. „Šis žmogus, būdamas silpnos sveikatos, visą laiką buvo tikras dvasios Milžinas ir nuveikė labai daug. To niekuomet nepamiršime“, – apie V. Vitkauską yra atsiliepęs kalbininkas Zigmas Zinkevičius.

Antradienį Seime minint bendrinės lietuvių kalbos gramatikos kūrėjo Jono Jablonskio 150-ąsias gimimo metines buvo primintas šio didžio Lietuvos žmogaus indėlis į kalbos ir valstybės vienijimą. Jonas Jablonskis (slapyvardis Rygiškių Jonas) – Lietuvos kalbininkas, norminęs literatūrinę lietuvių kalbą. J. Jablonskio darbai ir veikla ypač reikšminga lietuvių literatūrai pereinant nuo tarmių prie bendrinės kalbos vartosenos.