kainų reguliavimas

Lietuvos prekybos įmonių asociacija viliasi, kad prezidentas Gitanas Nausėda vetuos antradienį priimtą kainų reguliavimo įstatymą, leidžiantį Vyriausybei karantino metu reguliuoti kainas, riboti prekių arba paslaugų prieinamumą, rašo „Verslo žinios“. Asociacijos vadovė Rūta Vainienė sako besitikinti, kad G. Nausėda vetuos pataisas. „O jeigu vis dėlto įstatymas būtų pasirašytas, mūsų didžiausias lūkestis – kad to reguliavimo neprireiktų“, – sakė R. Vainienė.

Seimas antradienį pritarė leisti Vyriausybei karantino metu reguliuoti prekių ir paslaugų kainas, riboti prekių arba paslaugų prieinamumą. 79 Seimo nariai balsavo už, 4 – prieš, 6 susilaikė. Seime prieš savaitę pritrūko balsų įteisinti tokį reguliavimą – balsavime nedalyvavo opozicija.  Ir nors praėjusią savaitę parlamentarai aršiai ginčijosi dėl pataisų reikalingumo, šį antradienį visi Seimo nariai nuo komentarų susilaikė.

Seimas antradienį renkasi į posėdį, kuriame spręs, ar pritarti priedams prie medikų algų, kainų reguliavimui, didesnėms subsidijoms už prastovas, ir kitus klausimus. Seimas antradienį balsuos, ar pritaria prezidento Gitano Nausėdos teikimui antrai kadencijai vadovauti Valstybės saugumo departamentui (VSD) skirti dabartinį direktorių Darių Jauniškį.

Rinkoje pastebint dalies prekių brangimą, Teisingumo ministerija prašo Seimo leisti Vyriausybei reguliuoti prekių ir paslaugų kainas. Vyriausybė teigia, kad šis įrankis galėtų padėti pažaboti nesąžiningus apsaugos priemonių perpardavinėtojus, šalyje plintant koronavirusui. Tačiau ekonomistai įspėja, kad kainų reguliavimas gali turėti skausmingų pasekmių – vartotojai parduotuvėse išvys tuščias lentynas, nes ims mažėti prekių pasiūla.

Seimas antradienį svarsto, ar leisti Vyriausybei ekstremalios situacijos metu reguliuoti įvairių prekių ir paslaugų kainas. Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius tvirtinta, kad tokią galimybę Vyriausybę turėtų tik ekstremalios situacijos metu, ir aiškina, kaip atrodytų kainų reguliavimo procesas.

Seimo parlamentarai antradienį nebalsavo už įstatymo pataisas, kuriomis Vyriausybei  būtų leista ekstremalios situacijos metu reguliuoti kainas. Dalis Seimo narių atsisakė dalyvauti balsavime, ištraukdami savo korteles. Vyriausybės teigimu, kainų reguliavimas padėtų pažaboti nesąžiningus apsaugos priemonių perpardavinėtojus, šalyje plintant koronavirusui.  67 Seimo nariai balsavo už, 1 – prieš, 1 susilaikė.

Vyriausybei siekiant gauti instrumentą ekstremalios situacijos metu reguliuoti kainas, prekybos centrų ir vaistinių atstovai sako, kad kainų reguliavimas gali padidinti šešėlinę rinką. „Toks sprendimas paliestų ne prekybos tinklus ir ne prekybininkus, o vartotojus, ir paliestų ne taip, kaip tikisi, kad kainų reguliavimas paprastai suveikia, t.y., sumažina kainas.

Rusija per 2014 metų Sočio žiemos olimpines žaidynes viešbučių kainas apribos iki 450 JAV dolerių už penkių žvaigždučių kambarius, informuoja „RIA Novosti“. Valdžia į žaidynes nori pritraukti kuo daugiau žiūrovų ir baiminasi, kad jų neatbaidytų astronominės viešbučių kainos. Kainų apribojimai bus taikomi kiekvienai apgyvendinimo kategorijai, pradedant prabangiais apartamentais, kurių kaina nakčiai vienam žmogui negalės viršyti 450 JAV dolerių.

Šios kadencijos Seime net kelis kartus mėginta reguliuoti kainas. Vienas – vaistų kainų reguliavimas – buvo įteisintas, tad nuo praėjusių metų balandžio 1 dienos yra ribojamas prekybinis antkainis. Siekta apriboti ir maisto prekių prekybinius antkainius, tačiau, laimei, šis kainų reguliavimas nebuvo patvirtintas. Maisto prekių kainas nuspręsta stebėti specialiai tam sukurtame interneto puslapyje, tik nežinia, ar dar kas nors be puslapio kūrėjų, kreipia dėmesį į šią menkavertę informaciją.

Trečiadienį Vyriausybė svarstys Seimo valdybos persiųstas Kainų įstatymo pataisas, kuriomis parlamentarai siūlo nustatyti prekybininkų antkainių maistui ribas. Jei pataisoms būtų pritarta, prekybininkų antkainis negalėtų viršyti 50 proc. gamintojų kainos. Nesilaikantiems šių reikalavimų grėstų 2 proc. mėnesinės įmonės apyvartos bauda už pirmą pažeidimą ir 5 proc. – už pakartotinius. Tačiau manoma, kad parlamentarų idėjos bus atmestos.

Dėl gamtinių dujų prijungimo įkainių naujiems vartotojams Seimo narys Evaldas Jurkevičius kreipėsi į Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininkę Dianą Korsakaitę. Pagal dabar galiojančią tvarką, asmuo, norėdamas įsivesti dujas, turi ne tik savo lėšomis susivedžioti visą vamzdyną ir reikalavimus atitinkančius įrenginius, kad galėtų tinkamai priimti dujas savo sklype, bet ir sumokėti dujų tiekėjui už dujotiekio atvedimą iki sklypo ribos.

Premjeras Andrius Kubilius sako, kad vyriausybė nesiims reguliuoti degalų kainų, nes jas lemia geopolitiniai procesai. Ministro pirmininko pasiteiravus, ar rekordiškai pabrangus degalams planuojama imtis kokių nors veiksmų, A. Kubilius teigė, kad dėl to jau ne kartą ieškota atsakymų. Degalų kainų kilimą nagrinėjo Konkurencijos taryba, dėl įgyvendintų priemonių kainas pavyko sumažinti keliolika centų.

Iki šiol neišspręstos pagrindinės problemos, nustatytos 2003 metais Aplinkos ministerijos užsakymu atlikus vandentvarkos ūkio situacijos analizę. Valstybės kontrolė nustatė, kad vartotojai sumoka už vandens tiekimo įmonių ilgalaikėse veiklos programose numatytas, bet neįvykdytas investicijas. Pasak valstybės kontrolierės Giedrės Švedienės, valstybės institucijos ir savivaldybės vandentvarkos srityje neatliko daugelio numatytų darbų.

Nuo gruodžio 11-tosios atėję į vaistinę įsigyti kompensuojamųjų vaistų, nenustebkite, jei negausite įprastos ir lauktos nuolaidos. Nuo šios dienos Sveikatos apsaugos ministerija vėl pakeitė prekybos vaistais taisykles. Šį kartą ji sureguliavo nuolaidas, taikomas kompensuojamųjų vaistų priemokai. 2009 metų viduryje patvirtinus Vaistų kainų mažinimo bei jų prieinamumo didinimo planą, prekybos vaistais reglamentavimas keičiasi dažniau nei oras Lietuvoje.

Statistikos departamento pajamų ir gyventojų sąlygų tyrimo duomenimis skurdo rizikos lygis Lietuvoje 2009 m. buvo 29,4 proc. Palyginus su 2008 m. jis padidėjo 2,2 proc. Nedžiugina ir 2010 m. tendencijos. Pagrindinių maisto produktų kainos, kurios labai juntamai veikia bet kokio namų ūkio išlaidas 2010 m. taip pat pakilo. Jos šiuo metu siekia apie 70 proc. vidutinių europinių kainų, vidutiniam darbo užmokesčiui esant tris keturis kartus mažesniam.

Valio, politikai rado raktą į geresnį gyvenimą! Reikia tik sureguliuoti prekybininkų uždėtus antkainius maistui, ir problemų neliks. Keista, kaip čia netikėtai ištiko nušvitimas, kodėl jie anksčiau nerado tokios elementarios tiesos.

Į diskusiją dėl maisto kainų vis nuožmiau veržiasi politikai. Nenuostabu: artėja rinkimai, o maistas – svarbi prekė. Bet pažiūrėjus atidžiau, pamatytume, kad politikai kalba ne apie kainų, o apie „antkainių“ reguliavimą. Kitaip tariant, politikai rūpinasi ne tuo, kad prekių kainos būtų mažos, bet kad pardavėjai neuždirbtų per daug. Siekiant pateisinti tokį išskirtinį dėmesį, mažmeninė prekyba yra kaltinama konkurencijos trūkumu, karteliniais susitarimais ir apskritai sąmokslu.

Premjero paakinta Konkurencijos taryba (KT) ėmėsi uoliai purtyti perdirbėjus ir prekybininkus. Kylančios prekių kainos – skaudi tema pirkėjams. Apie tai „Ekonomika.lt“ kalbasi su šios tarnybos vadovu Jonu Rasimu. – Jūs už ar prieš kainų kontrolę? – Kainų kontrolė – paskutinė priemonė, kai nelieka kitos išeities, tačiau mes ne prieš. Jei prekių ir paslaugų kainų kontrolė nenumatyta specialiuose įstatymuose, jos ir nereguliuojamos.

Aštuonioliktųjų LR Konstitucijos metinių išvakarėse Lietuvos valdžia eilinį kartą pamynė svarbiausio šalies įstatymo nuostatas ir principus. Taip būtų galima įvertinti pasibaigusį balsavimą Seime dėl antkainių ribojimo. Vėl nugalėjo stambaus verslo interesai ir gobšumas. Nugalėjo vartotojų ir smulkaus verslo sąskaita. O juk LR Konstitucijos 46 straipsnis aiškiai sako, kad „Valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei.

„Sumokėjau už butą. Pradės šildyti, vėl reikės skolintis. Vyras dabar be darbo“, – tyliai pasakojo eilutėje prie kasos stovinti moteris, kol kasininkė dėliojo pieno pakelius. Jie maždaug 25 procentais brangesni nei prieš metus. Kam priskirsime kaltę? Ministrai, parlamentarai, aukšti valdininkai tiesiogiai ar užuominomis kaltina pieno perdirbėjus ir stambiuosius prekybos tinklus.

Šią savaitę Prezidentė išsakė mintį, kad maisto kainų antkainiai galėtų būti reguliuojami pagal Civilinį kodeksą. Deja, sunku suprasti, kuria Civilinio kodekso nuostata Prezidentė vadovavosi, tačiau iš esmės Civilinis kodeksas yra skirtas reguliuoti privačius teisinius santykius, o ne viešosios teisės, kuria vadovaujasi valstybės institucijos, klausimus. Civilinio kodekso 6.313 str. 1 d. nustato, kad parduodamo daikto kaina yra nustatoma pinigais šalių susitarimu.

Krikščionių partijos pirmininkas, ekspremjeras Gediminas Vagnorius politikų siūlymus maisto produktams nustatyti ribinius prekybos antkainius vertina kaip bandymą dangstyti Vyriausybės nesugebėjimą suvaldyti ekonominius ir socialinius procesus ir tariamo susirūpinimo žmonių gerove imitaciją.

Prieš dirbtinį ir nusikalstamą maisto kainų didinimą – valdžia bejėgė. Praėjusią savaitę dar bandė tautai suvaidinti spektaklį, kaip labai pergyvena dėl didėjančių kainų, pakilnojo savo kumštelius, nereikšmingai pabaksnojo piršteliais į dangų. Ir viskas. Ašarojantys premjeras A.Kubilius, žemės ūkio ministras K.Starkevičius vos ne viešai prisipažino, kad nieko nebegali. Įgaliojo tuo reikalu užsiimti Konkurencijos tarybą.

Pasiūlymų, kaip Lietuvoje sumažinti vaistų kainas, daugėja. Lietuvos vaistines vienijančios organizacijos praneša pritariančios Dalios Grybauskaitės deklaruotai iniciatyvai apriboti farmacijos kompanijų galimybę „pelnytis Lietuvos gyventojų sąskaita“. Vaistų gamintojai savo ruožtu neseniai siūlė valstybei optimizuoti išlaidas ligoninėms perkant vaistus didesniais kiekiais.