kainų indeksas

Ispanijos pramonės produkcijos gamintojų kainų indekso metinis nuosmukis gegužę pagilėjo iki 6,9 proc. nuo 4,5 proc. balandį. Jo kritimas fiksuojamas trečią mėnesį iš eilės, rodo nacionalinės statistikos tarnybos pirmadienį paskelbti duomenys. Ryškiausią nuo 2020-ųjų indekso metinį nuosmukį lėmė energijos kainų sumažėjimas 24,9 proc., taip pat tarpinės produkcijos atpigimas per metus 4 procentais. Priešingos įtakos turėjo 10,5 proc. brangusi vartojimui skirta produkcija, 3,6 proc.

Estijos pramonės šalyje ir užsienyje realizuotos produkcijos gamintojų kainų indeksas rugsėjį, palyginti su ankstesniu mėnesiu, nukrito 1,3 proc., pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Nuosmukį nulėmė kainų sumažėjimas elektros energijos gamyboje, medienos apdirbime ir gaminių iš jos gamyboje. Per metus (praėjusį mėnesį, palyginti su pernai rugsėju) Estijos pramonės produkcijos gamintojai kainas kilstelėjo vidutiniškai 23,2 procento.

Šią savaitę investuotojai tiek JAV, tiek euro zonoje labiausiai laukia naujausių gamybos sektoriaus pasitikėjimo indekso (PMI) duomenų. Prognozuojama, kad JAV šis rodiklis paaugs iki 51,9 ir taip parodys gerėjančią šalies ekonomikos būklę. Tačiau optimistiškų euro zonos PMI pokyčių nelaukiama – neigiamą įtaką jam daro ir sustiprėjęs euras, ir „Brexit“ baimė. JAV skelbs du svarbius rodiklius JAV bus skelbiami du reikšmingi makroekonominiai rodikliai: antradienį paaiškės kovo mėn.

Šiuo metu įvairūs makroekonominiai rodikliai euro zonos ekonomikos situaciją apibūdina skirtingai, tačiau nė vienas iš jų nėra toks blogas, kad Europos centrinis bankas (ECB) ryžtųsi mažinti bazinę palūkanų normą. Po ketvirtadienį įvykusio susirinkimo ECB nusprendė likti stebėtojo pozicijoje ir įvertinti ilgalaikio refinansavimo priemonių poveikį (LTRO). „Danske“ banko ekonomistai prognozuoja, kad ECB bazinės palūkanų normos nekeis iki 2014 m. vidurio.

Aukšta infliacija yra absoliutus blogis, ji ne tik pakerta gyventojų perkamąją galią, bet ir smukdo potencialių ilgalaikių investicijų srautą, rašo „Business Insider“. Naujausioje savo ataskaitoje reitingų agentūra „Morgan Stanley“ įvertino pasaulio valstybių BVP augimą, infliaciją ir šių dviejų veiksnių įtaką tarptautinei monetarinei politikai. Gera naujiena yra ta, kad vyriausybės ir toliau visais įmanomais būdais bandys skatinti ekonominį atsigavimą.

Šių metų kovo nekilnojamojo turto bendrovės „Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indeksas (OHBI) rodo, kad penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje) butų kainos sumažėjo 0,6 proc. Tai mažiausias mėnesinis butų kainų pokytis nuo 2008 metų rugpjūčio. 2010 metų vasarį buvo užfiksuotas 1,4 proc. mėnesinis kainų sumažėjimas. Metinis butų kainų pokytis ir toliau sparčiai mažėjo. Per paskutinius 12 mėnesių butų kainos nukrito 19,9 proc.

Per 2009 metus apvalioji mediena pabrango 10-15 proc. Tai paaiškėjo sudarius apvaliosios medienos kainų indekso suvestinę. „Atsigaunanti Vakarų Europos rinka atgaivino visą Lietuvos medienos sektorių“, – teigė indeksą sudarančios Privačių miškų savininkų asociacijos tarybos pirmininkas Gintautas Kovalčikas. Pasak jo, dar iki praėjusių metų vidurio buvo jaučiamas mažesnis susidomėjimas mediena, o nuo rudens parduodamų rastų apimtis ir kainos pradėjo augti.