kailiniai žvėreliai

Kovo 5 dieną Konstitucinis Teismas atvers bylą dėl kailinių žvėrelių verslo draudimo ir netinkamo kompensavimo priverstinai uždaromam legaliai veikiančiam verslui. Tai bus precedento formavimas, kai valstybės atstovai gali sustabdyti verslą, kuris netinka vienai iš visuomenės grupių ir kaip toks uždarymas turi būti vykdomas arba nevykdomas apskritai. Įdomu tai, kad ši byla bus nagrinėjama žodinio proceso metu, tai nėra dažnas atvejis, kad taip elgtųsi Konstitucinis Teismas.

Baigdamas darbą, Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas liberalas Viktoras Pranckietis registravo siūlymą kailinės žvėrininkystės verslo draudimą atidėti beveik dešimtmečiui. Pagal jo parengtą ir registruotą Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisą, minėtas draudimas įsigaliotų 2033 metų sausio 1 dieną.

Nuo sausio 1 dienos įsigaliojo kailių fermų draudimo įstatymas, o nuo 2027 m. sausio 1 d. bus draudžiama laikyti, veisti, parduoti ar kitaip perleisti gyvūnus vien dėl naudos iš jų kailio. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) informuoja, kad stabdantiems šį verslą numatomos kompensacijos. Vis dėlto, ministerijos duomenimis, bent jau 2024 m. žvėrininkystės atstovai verslo nutraukti neketina.

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį pasirašė įstatymą dėl kailinių žvėrelių ūkių draudimo. Tai BNS patvirtino jo atstovas spaudai Ridas Jasiulionis. Pagal Seimo praėjusią savaitę priimtą Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą kailinių žvėrelių fermų Lietuvoje nebeliks nuo 2027 metų.

Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį pranešė, kad pasirašys praėjusią savaitę Seimo priimtą įstatymą dėl kailinių žvėrelių ūkių draudimo. „Aš šį įstatymą pasirašysiu, nes jis atitinka mano principines nuostatas, ir padarysiu tai nedelsiant“, – LNK Žinioms sakė G. Nausėda. Pagal Seimo praėjusią savaitę priimtą įstatymą, kailinių žvėrelių fermų Lietuvoje nebeliks nuo 2027 metų.

Seimas ketvirtadienį priėmė įstatymą, nuo 2027 metų Lietuvoje uždraudžiantį kailinių žvėrelių verslą. Už Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisas, numatančias fermų uždarymą, ketvirtadienį balsavo 68 Seimo nariai, prieš buvo 25, o susilaikė 15 politikų.  Naikinamų fermų savininkams bus išmokėtos kompensacijos, tačiau dėl jų dydžio verslas reiškia priekaištus.

Ketvirtadienį į Seimo salę paskutiniam balsavimui grįžtančiame įstatymo projekte, kuriuo Lietuvoje siekiama uždrausti kailių fermas, nustatytos kompensacijos sąlygos netenkina Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos pirmininko Česlovo Tallat-Kelpšos, kuris teigia, kad numatytos sumos pasitraukiantiems piktina.

Socialiniuose tinkluose Seimo narė Ieva Pakarklytė netikėtai parašė rugsėjo 21 d. bus galutinai apsispręsta dėl kailinių žvėrelio verslo ateities Lietuvoje. Teigiama, kad tikimąsi teigiamo sprendimo ir žvėrelių fermos liks praeityje. Valdantieji, panašu, jungia buldozerį ir ketina staigiai padėti kontrolinį tašką legaliai veikiančiam ir pasaulinę rinkos dalį (apie 8 proc. pasaulio pardavimų) turinčiam ūkininkavimo verslui.

Suomija, didžiausia Europoje lapių kailių augintoja, dėl paukščių gripo protrūkių šalies kailinių žvėrelių fermose turės paskersti 120 tūkst. lapių ir audinių, trečiadienį pranešė pareigūnai. „13 fermų buvo įsakyta išskersti, – naujienų agentūrai AFP teigė Suomijos maisto tarnybos virusologijos skyriaus vadovė Tuija Gadd. – Dešimtyje fermų skerdimas jau baigtas.

Gyvūnai talžomi, mėtomi ir dusinami – tokiais slapto tyrimo vaizdais iš Lietuvos žvėrelių fermų antradienį dalijasi organizacija „Tušti narvai“. Jie kviečia žmones rašyti Seimo nariams laiškus ir raginti juos balsuoti už kailinių žvėrelių verslo draudimą Lietuvoje. TV3 Žinių kalbinti gyventojai pamatę žiaurus vaizdus lieka šokiruoti, o kailinių žvėrelių augintojai teisinasi, kad sukrečiantys kadrai gali būti ir surežisuoti.

Seime įpusėjus svarstymams dėl kailinių žvėrelių verslo draudimo nuo 2027 metų, gyvūnų apsaugos organizacija „Tušti narvai“ antradienį paskelbė keliose šalies fermose slapta nufilmuotus kadrus, atskleidžiančius, kaip dujų kamerose užmigdomi žvėreliai, kurių kailiukai vėliau virsta kailiniais. „Tuščių narvų“ vadovė Gabrielė Vaitkevičiūtė sako, kad skelbiami pirmą kartą taip aiškiai užfiksuoti vaizdai iš dujų kamerų. Visą medžiagą dėl žiauraus elgesio su gyvūnais ketinama perduoti teisėsaugai.

Nesusitariant ir nesudarant socialinio kontrakto dėl mokestinės reformos tarp valdžios, visuomenės ir verslo lygiagrečiai artėja balsuojančių apsisprendimas dėl kailinių žvėrelių verslo išsaugojimo arba draudimo. Tai nišinis klausimas, apie kurį daug kas net nėra girdėjęs, tačiau pagal kainą prilygsta vadinamai mokesčių reformai, kuri galimai sugeneruotų iki 200 mln. eurų papildomų pajamų, kurios sudaro vos 1,3 proc.

Seimo Kaimo reikalų komiteto vadovas liberalas Viktoras Pranckietis sako, kad Lietuvai ketinant uždrausti kailinių žvėrelių fermas, verslininkams reikėtų išmokėti daugiau nei 200 mln. eurų kompensacijų. Tuo metu Vyriausybė tam siūlo tik 1 mln. eurų.  Jo teigimu, žvėrelių fermų uždarymas Danijoje valstybei kainavo apie 2,3 mlrd. eurų – tiek kompensacijų buvo išmokėti verslui. Todėl Lietuvoje, kur šis verslas yra 10 kartų mažesnis, jų suma galėtų būti apie 230 mln. eurų.

Vyriausybė apsisprendė padaryti galą kailinių žvėrelių fermoms Lietuvoje. Dabar galutinį sprendimą priims Seimas. Žemės ūkio ministras aiškina, kad Lietuva bene paskutinė valstybė europoje vis dar turinti tokius ūkius, o praradimai esą būtų menki, kadangi sektorius mažas. Kailininkai sako esantys nustebę, tačiau piktinasi, kad valdžia žada per mažas kompensacijas už naikinamą verslą. Mat Vyriausybė pasiūlė vos vieną milijoną eurų verslui, kuris per metus gaudavo pajamų 60–70 kartų daugiau.

Grupei Seimo narių siūlant iki 2025 metų pabaigos uždrausti kailinių žvėrelių verslą, Vyriausybė siūlo šį terminą pratęsti vieneriems metams – iki 2026 metų pabaigos. Tokią išvadą ji teiks Seimui.  Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir Laukinės gyvūnijos įstatymo pataisomis grupė Seimo narių siūlo uždrausti gyvūnų auginimą, veisimą ir žudymą dėl jų kailių, numatant tam pereinamąjį laikotarpį.

Grupei Seimo narių siūlant  iki 2025 metų pabaigos uždrausti kailinių žvėrelių verslą, Vyriausybė trečiadienį posėdyje ketina pateikti savo išvadą Seimui.  Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir Laukinės gyvūnijos įstatymo pataisomis grupė Seimo narių siūlo uždrausti gyvūnų auginimą, veisimą ir žudymą dėl jų kailių, numatant tam pereinamąjį laikotarpį.

Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM) siūlant nuo 2027 metų uždrausti kailinių žvėrelių verslą, jo atstovai piktinasi tokiais planais ir sako, kad jie nepagrįsti. Be to, pabrėžiama, kad uždraudus verslą jiems turėtų būti teisingai atlyginama.  Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Algis Baravykas sako, kad kailinių žvėrelių verslui metami kaltinimai yra melagingi ir nepagrįsti.

Valdantieji jau daugiau kaip metus negali apsispręsti, ką daryti su Lietuvos fermose auginamais ir galimai kankinamais kailiniais žvėreliais. Žemės ūkio ministerija svarsto kailinių žvėrelių verslą uždrausti tik po 4 metų, antraip esą tektų jų augintojams mokėti didžiules kompensacijas – pusšimtį milijonų eurų. Vyriausybė linksta kompensuoti mažiau – po eurą už vieną žvėrelį, kurių Lietuvos fermose apie pusantro milijono.

Lietuvoje vyksta diskusijos dėl draudimo auginti kailinius žvėrelius. Tokios diskusijos vyksta kelis dešimtmečius Europoje ir yra labai daug praktikos, kai kur yra priimti sprendimai drausti, tačiau įgyvendinimo keliai yra skirtingi. Daugiausiai Lietuvoje tai aktualu audinių fermoms, kurios turi ilgametę praktiką ir yra retas verslas šalyje, kuris gali pasigirti geriausia produkcijos kokybe pasaulyje ir valdo apie 5–8 proc. pasaulio audinių rinkos.

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto vadovė konservatorė Aistė Gedvilienė siūlo uždrausti laikyti gyvūnus dėl kailių. Seimo narė parengė Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisas, kad ūkinė veikla laikant ir veisiant kailinius žvėrelius specializuotose fermose būtų uždrausta nuo 2025 gruodžio 31 dienos. Komiteto vadovė argumentuoja, kad kailinių gyvūnų ūkiuose neįmanoma užtikrinti gyvūnų gerovės, gyvūnų auginimui dėl kailių nepritaria didžioji dalis Lietuvos gyventojų.

Gyvūnų apsaugos organizacija „Tušti narvai“ paviešino sukrečiančius vaizdus iš 10 Lietuvos kailinių žvėrelių fermų. Kaip rašome išplatintame pranešime spaudai, 5 mėnesius trukęs tyrimas atskleidė masišką gyvūnų gerovės bei aplinkosauginių reikalavimų nepaisymą. Šokiruojančioje vaizdo medžiagoje užfiksuoti vienas kitą graužiantys gyvūnai, blusų apniktos audinės, po narvais besimėtantys jauniklių lavonai, besisunkiančios į dirvožemį srutų balos, jose užsiveisusios kirmėlės bei daugybė musių.

Švelniakailius žvėrelius Lietuvoje auginantys verslininkai nerimauja dėl savo fermų. Seimas vis garsiau kalba apie visišką šios verslo uždraudimą. Tai reiškia, kad tokie gyvūnai kaip audinės dėl kailio Lietuvoje negalėtų būti auginami. Kol gyvūnų teisių sergėtojai džiaugiasi, kad Seimui naujovę palaiminus, mažiau gyvūnų kankintųsi narvuose, verslininkai gąsdina naujų bedarbių pulku. Šioje 8-ių hektarų „Vilkijos ūkio“ fermoje dėl vertingo kailio auginamos audinės.

Sostinėje Gedimino prospekte žygiavę tautiečiai prašo išlaisvinti narvuose laikomus kailinius žvėrelius. Seimo bus prašoma atsižvelgti į užsienio praktiką ir tokį verslą apriboti. Saulėta ir pavasariška šeštadienio popietė sostinėje. Miesto širdyje prie Katedros bokšto būriuojasi jaunimas. Tiesa čia jie e iškylauti ruošiasi. Į viršų keliami plakatai su kraupiais vaizdais iš kailinių gyvūnėlių gyvenimo, taip pat ir įvairūs šūkiai.

Lapkričio 10d. teismas paskelbė galutinį sprendimą dėl Nyderlandų vyriausybės apeliacijos, nukreiptos prieš šalies kailinių žvėrelių augintojus. Gyvūnų teisių organizacijų, kovojančių prieš kailinių žvėrelių išnaudojimą, sąjunga „Fur Free Alliance“, o ypač jo olandai nariai, organizacija „Bont voor Dieren“ („Kailis – gyvūnams“), lengviau atsikvėpė, pagaliau paaiškėjus, kad sprendimas šįsyk – gyvūnų pusėje.