jurijus balujevskis

„Pažiūrėkime į problemą plačiau: ar iš principo yra įmanomas karinis NATO susirėmimas su Rusija? Aš manau, kad neįmanomas (...)“ Jurijus Balujevskis, buvęs Rusijos Generalinio štabo viršininkas, šiuo metu Rusijos Saugumo tarybos sekretoriaus pavaduotojas [1] Pastaruoju metu daug kalbama apie tai, kad autoritarinis Rusijos režimas militarizuojasi. Iš tikrųjų tai yra priekaištai, paremti dvejopais standartais.

Rusija pasiūlė NATO kompromisą, kuriuo esą būtų išspręsti nesutarimai dėl konvencinių ginkluotųjų pajėgų dislokavimo Europoje sutarties, skelbia „Russia Today“. Rusijos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo vadas Jurijus Balujevskis pareiškė, kad Rusijai turi būti suteikta daugiau laisvės vykdant karių dislokavimo manevrus savo teritorijoje. Priešingu atveju Rusija grasina apskritai pasitraukti iš sutarties. Tokias mintis J. Balujevskis išsakė per Rusijos ir NATO susitikimą, vykusį Briuselyje.

Rusijos gynybos sistemoje ryškėja interesų grupių konfliktas. Gynybos ministras stiprina civilinę karinių pajėgų kontrolę, o generalitetas tam priešinasi.

Rusija imsis karinių ir kitokių veiksmų prie savo sienos, jei buvusios sovietinės respublikos Gruzija ir Ukraina įstos į NATO, penktadienį Generalinio štabo viršininką cituoja Rusijos naujienų agentūros. „Rusija imsis veiksmų savo interesams prie sienų užtikrinti, - sakė generolas Jurijus Balujevskis.

Vadim Volovoj Neseniai Rusijos Generalinio štabo viršininkas Jurijus Balujevskis pasakė gana grėsmingą kalbą: „Mes nieko nesiruošiame pulti, bet manome esant būtina, kad visi mūsų partneriai aiškiai suprastų ir niekas neabejotų, jog dėl Rusijos Federacijos ir jos sąjungininkų suvereniteto ir teritorinio vientisumo apsaugojimo doktrininių dokumentų numatytais atvejais bus panaudotos karinės pajėgos, taip pat ir preventyviai, įskaitant ir branduolinį ginklą.

Pastaruoju metu akivaizdžiai padidėjo Rusijos pomėgis grasinti Vakarams ir artimiausiems savo kaimynams, ypač buvusioms Sovietų Sąjungos respublikoms bei buvusiems satelitams Rytų Europoje. Nedraugiškų Maskvos žodžių dažnokai sulaukia Ukraina, Gruzija, Baltijos valstybės, Lenkija ir Čekija. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas dažnai vartoja kriminalistinę-kagėbistinę leksiką kaimynams sudrausminti.

Aukščiausias Rusijos kariuomenės vadovas generolas Jurijus Balujevskis šeštadienį pareiškė, kad jo šalis yra pasiruošusi panaudoti atominį ginklą gindama save ir sąjungininkes, jei iškiltų „didelė išorinė grėsmė“, praneša „RIA Novosti“.„Mes nesiekiame ką nors užpulti.

Jei JAV priešraketinės gynybos sistema ir toliau bus plėtojama, o jos objektai bus dislokuoti Lenkijos ir Čekijos teritorijoje, Rusijos strateginės paskirties raketiniai daliniai gali nutaikyti į juos savo tarpžemynines balistines raketas, pareiškė Rusijos raketinės kariuomenės vadas generolas majoras Nikolajus Solovcovas. „Mes esame priversti imtis atitinkamų priemonių, kurios jokiomis aplinkybėmis neleistų devalvuoti Rusijos branduolinio atgrasymo potencialą.

Rusija seniai savo nepasitenkinimą JAV planais dislokuoti priešraketinės gynybos skydą Rytų Europoje reiškianti Rusija, tačiau šį kartą rusų generolas nuėjo kur kas toliau, antradienį praneša “Dziennik.pl”.Rusijos generalinio štabo viršininkas Jurijus Balujevskis pareiškė, jog Čekijos vyriausybė padarytų “didelę klaidą”, jei sutiktų dislokuoti šiai sistemai priklausantį radarą savo teritorijoje. Diplomatine kalba, kaip pastebi daugelis analitikų, tai reiškia beveik grasinimą.

Rusijos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo viršininkas armijos generolas Jurijus Balujevskis antradienį pareiškė žurnalistams, kad ateityje Rusija gali atsisakyti priešraketinės gynybos (PRG) rajono Maskvoje.

Jeigu Čekija ir Lenkija iš tikrųjų įrengs savo teritorijoje JAV priešraketinės gynybos (PRG) bazes, Rusijos strateginės paskirties raketinės kariuomenė taikiniai bus ir šie objektai, pirmadienį pareiškė šalies Strateginės paskirties raketinės kariuomenės (SPRK) vadas Nikolajus Solovcovas. Drauge kariuomenės vadas pranešė, jog šalys nuolat rengia tarpusavio konsultacijas, kuriose "turi būti nustatytos tam tikros sąlygos", kad Amerikos PRG bazių Rytų Europos šalyse vis dėlto neatsirastų.

"Mes, kariškiai, ir, manau, mūsų kolegos politikai ir diplomatai taip pat primygtinai reikalaus, kad Baltijos valstybės įsipareigotų nesuteikti savo teritorijos kariniams objektams dislokuoti", - pareiškė Pekine viešintis Rusijos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo viršininko pirmasis pavaduotojas generolas pulkininkas Jurijus Balujevskis.

Rusija sukūrė balistinių raketų technologiją, galinčią įveikti bet kokią gynybos sistemą, ketvirtadienį pareiškė aukščiausio rango Rusijos generolas, neabejotinai turėdamas galvoje JAV kuriamą 50 mlrd. dolerių vertės priešraketinį skydą.

Rusija sukūrė balistinių raketų technologiją, galinčią įveikti bet kokią gynybos sistemą, ketvirtadienį pareiškė aukščiausio rango Rusijos generolas, neabejotinai turėdamas galvoje JAV kuriamą 50 mlrd. dolerių vertės priešraketinį skydą.

Rusija neketina nutaikyti raketų į konkrečius taikinius užsienyje, pavyzdžiui, į Rytų Europos ar Baltijos šalis. Tai per spaudos konferenciją Maskvoje pareiškė RF ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo viršininko pirmasis pavaduotojas Jurijus Balujevskis, komentuodamas antradienį prasidėjusias Rusijos strateginių branduolinių pajėgų pratybas. "Šiandien nei mūsų, nei Amerikos strateginės raketos nėra užprogramuotos konkretiems skrydžiams.

Rusija pirmadienį pirmą kartą užsiminė esanti pasirengusi paspartinti savo dviejų karinių bazių Gruzijoje uždarymą, kuris, anot naujo vertinimo, gali užtrukti nuo septynerių iki devynerių metų. Nuo sovietinių laikų likusios karinės bazės yra viena pagrindinių priežasčių, temdančių Maskvos ir naujosios Gruzijos vadovybės, norinčios, kad jos būtų uždarytos per trejus metus, santykius. Iki šiol oficialioji Maskva tvirtino negalėsianti bazių uždaryti mažiausiai dar dešimt metų.

Ketvirtadienį kilo pirmas konfliktas tarp Rusijos ir naujosios Gruzijos vadovybės - Maskva nesutiko uždaryti savo paskutinių dviejų karinių bazių Gruzijoje per trejus metus. Naujasis Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis ir kiti šalies vadovai siekia, kad Rusija kuo greičiau išvestų savo ginkluotąsias pajėgas iš šios buvusios sovietinės respublikos.

Rusijos generalinio štabo vadovybė pripažįsta, kad Rusija negali iškovoti pergalės kare su Šiaurės Atlanto aljansu, bet neatmeta karinio konflikto su viena iš NATO narių galimybės.