jūratė dobrovolskienė

Prasidedant produktų konservavimo sezonui, kai kurie tautiečiai prisipažįsta – mada rauginti ar marinuoti uogas, daržoves, ar vaisius kiek blėsta. Vis populiariau darosi atsargas kaupti šaldiklyje, ar tiesiog džiovinti. Specialistai žeria patarimų, kad ir kokį būdą kaupti atsargas žiemai pasirinktume, svarbu žinoti, kaip tinkamai tai daryti.  Vilnietė Onutė turguje prekiauja serbentais. Parduoda ne viską – dalį moteris konservuoja žiemai – verda serbentų uogienę, tiksliau – serbentų želė.

Lietinga vasara mažina mėlynių derlių, bet ne jų kainas. Nors mėlynių sezonas įsibėgėjo, uogų rinkėjai sako, kad mėlynės mažos ir jų nedaug, tad kaip ir sezono pradžioje, taip ir dabar bent jau Vilniaus turguose už litrą uogų pirkėjai priversti mokėti po 7 ar 8 eurus. Tokios kainos esą gali išsilaikyti ir iki pat derliaus pabaigos. O sveikatos specialistai kiekvienam pataria mėlynių kasdien suvalgyti po dvi saujas.

Lietuvoje jau sunoko įvairiausių rūšių uogos. Nors orai šiemet nebuvo dėkingi ir šalies turgavietėse siūlomos paskutinės lietuviškos braškės, į jų vietą braunasi serbentai, gervuogės ir kitos gerybės. Mitybos ekspertai sako, kad uogos itin reikalingos žmogaus organizmui, ypač ruošiantis žiemai. Visgi vienos uogos ypatingesnės už kitas – kai kurias galima vadinti tikra vitamino C bomba, o kitos apsaugo nuo kraujagyslių ligų. Šalies turgavietės skęsta spalvose.

Gydytojai įspėja, kad po žiemos sveikatai reikia skirti daugiau dėmesio. Esą baigiantis šaltajam sezonui, vis mažiau naudingų medžiagų gauname iš pernykščių daržovių, trūkstant saulės, stinga vitamino D, tad kūnas šaukiasi sveikatinančių veiksmų. Alternatyviosios medicinos specialistai griebtis chemiškai išgautų papildų neskubina, pirmiau esą svarbu išvalyti organizmą ir papildyti jį kuo natūralesnėmis medžiagomis. Sveikatingumo mokytoja Ilona Ugintė gamina žaliąjį kokteilį.

Specialistai sunerimę – kas trečias suaugęs ir beveik pusė mokyklinio amžiaus vaikų nevalgo pusryčių. O tai, pasak medikų, gresia labai rimtais susirgimais.  Vilnietis Martynas vienoje sostinės kavinių sėdasi prie pusryčių stalo. Vyras sako rytais valgantis sočiai – kartais kiaušinienė, kartais omletas. Pusryčių tikrai niekada nesikratantis. Kavinių atstovai taip pat turi, ką papasakoti apie pusryčių valgytojus.

Vasarą žmonės susiduria su daugybe naujų iššūkių, tačiau ne visi jie atitinka idealų mitybos modelį. Noras greitai sulieknėti, madingos, tačiau moksliškai nepagrįstos mitybos strategijos, kartais tampa tikru išbandymu organizmui. Kaip nepamesti galvos ir tinkamai pasirūpinti savo sveikata pataria gydytoja dietologė Jūratė Dobrovolskienė.

Amerikiečių mokslininkai skelbia, kad nutukimą, diabetą bei širdies ligas labiau sukelia angliavandeniai nei riebalai, todėl nebereikia labai bijoti tokių produktų, kaip sviestas ar nenugriebtas pienas. Tačiau, pasak gydytojos dietologės Jūratės Dobrovolskienės, toks patarimas lietuviams netinka, nes jie ir taip maitinasi per riebiai. „[...] pacientams mes sakome, kad reikia mažinti gyvūninės kilmės riebalų suvartojimą.

Kiek ledų porcijų sau galite leisti per dieną priklauso nuo įvairių dalykų: jų kalorijų, sudėties, jūsų svorio bei organizmo sugebėjimo toleruoti šaltus produktus. Taip teigia gydytoja dietologė Jūratė Dobrovolskienė. LRT.lt portalo skaitytoja Monika teiraujasi, kiek porcijų ledų galima suvalgyti per dieną. Anot dietologės J. Dobrovolskienės, ledų porcijų, kurias sau galite leisti suvalgyti per dieną, kiekis – labai individualus.

Jau nieko nestebina keletą mėnesių nerūgstantis pienas ir savaitę negendančios salotos, o išradingieji maisto gamintojai vis gudriau „užkoduoja“ tikrąją produktų sudėtį. Nors apie sveiką mitybą šiuo metu visuomenėje kalbama tikrai daug, iš parduotuvių lentynų ir toliau šluote šluojami įvairūs produktai, „paskaninti“ konservantais.

Nemokamai darželinukus ir pradinių klasių moksleivius maitinti  nurodęs Seimas virėjoms užminė sunkų galvosūkį: valstybė tokiems pietums skiria nuo 3,38 iki 4,68 Lt, rašo „Respublika“. Seimas gegužės viduryje patvirtino įstatymą, numatantį, kad visi darželinukai ir pradinių klasių mokiniai gaus nemokamus pietus. Šis įstatymas taip pat nustato, kiek lėšų turi būti skiriama produktams įsigyti - minėtiems nemokamiems pietums valstybė skirs nuo 3,38 iki 4,68 lito.