jungtinėse tautose

Vyriausybės atstovai teigia susisiekę su JAV žurnaliste dėl televizijos „Fox News“ portale paskelbto straipsnio, kuriame skelbiama, kad trys didžiausi Lietuvos miestai pirmauja visoje Europoje pagal nužudymų rodiklį.  Už įvaizdį atsakingas Vyriausybės atstovas Marius Gurskas teigė, kad pasirinkta statistikos intepretacija neatspindi realios situacijos.

Gitanas Nausėda Prezidento pareigas eina jau beveik šimtas dienų. Per šį laikotarpį Prezidentas Seimui teikė ne vieną naują įstatymų pakeitimą, vetavo parlamento priimtus įstatymus ir pats sulaukė Seimo narių nepritarimo. G. Nausėda per šimtą dienų spėjo aplankyti ne vieną šalį ir pasisakyti Jungtinėse Tautose. Tad kokį Prezidentą mes matome dabar ir kokio galime tikėtis likusią kadenciją, kalbame su politologe Rima Urbonaite ir viešųjų ryšių ekspertu Arijumi Katausku.

Niujorke, Jungtinėse Tautose – ne tik pasaulio lyderių pažadai saugoti planetą, bet ir emocinga jaunosios aktyvistės Gretos Thunberg kalba. Tiesa, sulaukusi Donaldo Trumpo pašaipų. Tuo metu mūsų prezidentas Gitanas Nausėda pasaulį pakvietė jungtis prie iniciatyvos pereiti prie biokuro naudojimo šildymui. Nepamiršta liko ir kadenciją baigusi Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Klimato kaitos viršūnių susitikime mūsų prezidentas pateikia Lietuvą, kaip pavyzdį.

Jungtinėse Tautose Niujorke vykusiame Ekonominių ir socialinių reikalų tarybos (ECOSOC) posėdyje antradienį Lietuva pirmą kartą buvo išrinkta į Jungtinių Tautų lyčių lygybės ir moterų įgalinimo padalinį („UN Women“) 2020-2022 metų laikotarpiui, pranešė Užsienio reikalų ministerija.

Už narystę tarptautinėse organizacijose Lietuva kasmet sumoka beveik po 17 mln. eurų, antradienį rašo dienraštis „Lietuvos žinios“. Brangiausiai Lietuvai atsieina narystė Jungtinėse Tautose bei Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje. Pernai Lietuvos įmokos į šių organizacijų biudžetą sudarė po 3,9 mln. eurų. Už galimybę dalyvauti Europos kosmoso agentūros veikloje Lietuva sumokėjo 1,3 mln. eurų.

Jungtinėse Tautose (JT) viešinti prezidentė Dalia Grybauskaitė ketvirtadienį paragino gerinti švietimą ir laužyti stereotipus, siekiant sparčiau užtikrinti lyčių lygybę darbo rinkoje. Pasaulio moterų lyderių diskusijai vadovavusi D. Grybauskaitė teigė, kad JT valstybės narės turėtų imtis naikinti išlikusius moteris diskriminuojančius įstatymus. „Šalies vadovės teigimu, kad pokyčiai vyktų greičiau, būtina gerinti šalių švietimo sistemas ir laužyti pasenusius stereotipus.

Jungtinėse Tautose (JT) viešinti prezidentė Dalia Grybauskaitė ketvirtadienį pareiškė, kad globalizacija turi ir tamsiąją pusę, nes paskatino didesnę atskirtį ir nelygybę, tačiau ragino neatsisakyti tarptautiškumo idėjų. „Negalime atmesti globalizacijos, nes su ja kovodami tapsime tik dar neturtingesni. Per pastaruosius 25 metus laisva prekyba daugiau kaip milijardui žmonių suteikė galimybę išvengti ypač didelio skurdo“, – JT Generalinėje Asamblėjoje Niujorke sakė šalies vadovė.

 Prancūzija pirmadienį perspėjo, kad jeigu Sirijoje nebus pasiektas taikos susitarimas, Artimiesiems Rytams gresia „amžinas karas“. Sirijos prezidento „Basharo al Assado ir jį remiančiųjų pareiga yra rasti politinį sprendimą“, sakė Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Yves'as Le Drianas  žurnalistams Jungtinėse Tautose. „Jeigu to nebus, mes rizikuojame prieiti iki tam tikro amžino karo rajone“, – pridūrė jis.

JAV ir šalys-sąjungininkės smogė Sirijojai. Tačiau Sirijos prezidento Basharo Assado sąjungininkė yra Rusija, todėl pasaulyje yra visai pagrįstai baiminamasi tiesioginio Rusijos kariuomenės ir Vakarų susidūrimo. Derybos Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje nedavė absoliučiai nieko.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį su patarėjais nacionalinio saugumo klausimais aptarė savo karines galimybes Sirijoje, o Maskva tuo tarpu perspėjo nesiimti jokių veiksmų, galinčių išprovokuoti konfliktą tarp Rusijos ir Jungtinių Valstijų.

Dėl buvusio rusų šnipo apnuodijimo Didžiojoje Britanijoje iš JAV išsiųsti rusų diplomatai sekmadienį grįžo į Maskvą, tarp Rusijos ir Vakarų tvyrant didžiausiai po Šaltojo karo įtampai. Didėjanti Rusijos ir Vakarų santykių krizė pastarosiomis savaitėmis nulėmė itin didelę abipusio diplomatų išsiuntimo bangą. Tarp kitų įtampos ženklų buvo Rusijos šeštadienio perspėjimas savo piliečiams gerai pagalvoti prieš vykstant į Britaniją, kur vietos pareigūnai esą galėtų prie jų kabinėtis.

Rusija pirmadienį vetavo Didžiosios Britanijos pateiktą ir JAV tvirtai paremtą Jungtinių Tautų rezoliucijos projektą, kuriuo Iranas būtų buvęs spaudžiamas dėl raketų tiekimo Jemeno husių sukilėliams. Britanija siekė įtraukti į priemonę sankcijų Jemenui atnaujinimą, taip išreiškiant Saugumo Tarybos „ypatingą susirūpinimą“ dėl JT ataskaitos, kurioje sakoma, kad Iranas pažeidė 2015 metų ginklų embargą Jemenui.

Kalbėdama apie eksportą, 2017 uosius Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) įvardija kaip proveržio metus. „Šiemet mūsų pozicija šiek tiek keičiasi: norime orientuotis ne į rinkų kiekybę, o į jų kokybę. Rinkose, kurias jau esame atradę, siekiame įsitvirtinti labiau: eksportuoti ne vieną produktą ar produktų grupę, o prie jų pridėti kitą ar net kelias grupes, labiau akcentuotis į prioritetines rinkas“, sakė žemės ūkio viceministras Rolandas Taraškevičius.

Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas) penktadienį atvyko vizito į Maskvą siekdamas suaktyvinti dvišalius komunikacijų kanalus su Rusija. Tai yra pirmas Britanijos diplomatijos vadovo vizitas per pastaruosius penkerius metus. Tiesmukumu garsėjantis B. Johnsonas balandį paskutinę minutę atšaukė suplanuotą kelionę į Rusiją dėl Maskvos paramos Basharo al Assado (Bašaro Asado) režimui Sirijoje.

Šiaurės Korėja pirmadienį Jungtinėse Tautose perspėjo, kad trijų JAV lėktuvnešių dalyvavimas bendrose su Pietų Korėja karinio laivyno pratybose kursto įtampą, galinčią atvesti prie branduolinio karo.

Jungtinės Valstijos penktadienį sakė neketinančios pasirašyti pasaulinės branduolinių ginklų uždraudimo sutarties, kurią remia šiemetinė Nobelio taikos premijos laureatė, Tarptautinė branduolinių ginklų uždraudimo kampanija (International Campaign to Abolish Nuclear Weapons, ICAN), bet tvirtino, kad yra įsipareigojusios „sukurti sąlygas branduoliniam nusiginklavimui“. „Ši sutartis nepadarys pasaulio taikesnio, nenulems nė vieno branduolinio ginklo eliminavimo ir nesustiprins jokios valstybės sau...

Šių metų rugsėjo 14-ąją vokiečių leidinys WAZ kukliai paminėjo, kad savo bute Pamaskvėje mirė Stanislavas Petrovas – sovietų karininkas, kuris 1983-iaisiais galėjo duoti įsakymą suduoti branduolinį smūgį JAV, tačiau sugebėjo susiorientuoti situacijoje ir to nepadarė. S. Petrovas yra laikomas vienu iš pagrindinių „Šaltojo karo“ simbolių ir herojų, apie jį rašomos knygos ir statomi filmai, karininkas buvo apdovanotas Jungtinėse Tautose.

Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas penktadienį pareiškė, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas yra „pamišęs“, ir perspėjo, kad privers savo priešininką „brangiai sumokėti“ už Jungtinėse Tautose išsakytą grasinimą sunaikinti jo šalį. Neįprastas tiesioginis Kim Jong Uno atsakymas buvo paskelbtas po antradienį pasaulį nustebinusio D.Trumpo pareiškimo.

Šiaurės Korėja eilinį sykį įvykdė branduolinio ginklo bandymus, o JAV dabar jau garsiai svarsto apie savo pačių branduolinę ginkluotę. Jungtinėse Tautose yra numatytas Saugumo Tarybos susitikimas. „Tarp šio konflikto frontų atsidūrė Kinija – JAV priešininkė, kaimynė ir vienintelė KLDR sąjungininkė“, – rašoma šveicarų „Tagesanzeiger“. Kinija, kaip ir JAV, pasisako prieš Šiaurės Korėjos branduolinę programą.

Jungtinėse Tautose penktadienį buvo priimta tarptautinė branduolinių ginklų uždraudimo sutartis, nors prieš tokį žingsnį pasisakančios branduolinės galybės – Didžioji Britanija, Prancūzija ir Jungtinės Valstijos – tvirtina, kad šio susitarimo šalininkai nepaiso tikrovės, svarstydami klausimus, susijusius su tarptautinėmis grėsmėmis saugumui, pavyzdžiui, keliamomis Šiaurės Korėjos. Už šią sutartį balsavo 122 valstybės.

Naujasis Makedonijos premjeras pirmadienį pasiūlė, kad jo šalis į NATO ir ES galėtų stoti laikinuoju pavadinimu, – taip būtų nutrauktas seniai vykstantis ir niekaip neišsprendžiamas ginčas su Graikija, kuri blokuoja Makedonijos narystės siekius. Atėnai tvirtina, kad toji šalis negali vadintis Makedonija, nes taip vadinama provincija Graikijos šiaurėje, ir nuo 2008-ųjų vetuoja Skopjės pastangas tapti NATO karinio aljanso nare.

Pietų Korėjos prezidentas Moon Jae-inas (Mun Džejinas) sekmadienį paskelbė, ką pasirinko finansų ir užsienio reikalų ministrais naujoje vyriausybėje, o patarėju saugumo klausimais skyrė buvusį diplomatą.

„Oskaro“ laureatė aktorė Patricia Arquette pirmadienį Jungtinėse Tautose pradėjo kampaniją, kuria siekiama išspręsti nevienodų atlyginimų moterims ir vyrams problemą. „Moterys nebegali laukti“, – sakė amerikiečių aktorė per renginį, vykusį per kasmetinę JT moterų teisių konferenciją – Moterų padėties komisijos sesiją. Šiuo metu pasaulinis vidurkis rodo, kad moterys uždirba tik 77 centus už kiekvieną vyrų uždirbamą dolerį.

Praėjus metams po 2015-ųjų pabaigoje tiksliai nuspėto „Brexit“, naujienų agentūra „Bloomberg“ pateikė savo pesimistines prognozes artėjantiems metams, kuriose daug pozityvaus neišvysite: Prancūziją ištiks „Frexit“, teroristai užvaldys dar daugiau teritorijų, o JAV neteks savo galios. Į ką bus panašus pasaulis artėjančiomis savaitėmis ar mėnesiais? „Bloomberg“ šiais metais ir vėl meta iššūkį, stengdamiesi įsivaizduoti, kokie įvykiai taps realybe 2017-aisiais. „Slate.

Išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas ruošiasi užpildyti pagrindinius užsienio politikos postus, o į valstybės sekretoriaus postą realiausias kandidatas yra buvęs Niujorko meras Rudy Giuliani, nurodė vienas svarbus būsimojo lyderio komandos pareigūnas. Nors R.Giuliani užsienio politikoje turi nedaug patirties, pareigūno teigimu, dėl valstybės diplomatijos vadovo pozicijos realios konkurencijos nėra.

Kadenciją baigiantis JAV prezidentas Barackas Obama pirmadienį išvyks į Graikiją, o vėliau aplankys Vokietiją su paskutiniu suplanuotu oficialiu vizitu, nors jo politinė žinia atrodo keistoka: padrąsinti europiečius, susirūpinusius dėl Donaldo Trumpo, kuris, kaip B.Obama sakė anksčiau, yra "netinkamas" užimti valstybės vadovo postą.

  Europos Parlamentas, antradienį balsų dauguma pritaręs Paryžiaus klimato sutarties ratifikavimui, sudarė sąlygas šiam svarbiam susitarimui įsigalioti visame pasaulyje.   Balsavimą stebėjo ir Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Ban Ki-moonas. 610 parlamentarų palaikė sutarties ratifikavimą, 38 balsavo prieš ją, o dar 31 susilaikė.

Didžioji Britanija, Prancūzija ir Jungtinės Valstijos sekmadienį Jungtinėse Tautose užsipuolė Rusiją dėl augančio žudynių masto Sirijoje. Maskva į kritikos ugnį pateko po to, kai Sirijos ir Rusijos karo lėktuvai atakavo Alepo miestą ir surengė vieną intensyviausių bombardavimų per šį ilgiau nei penkerius metus besitęsiantį karą.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė penktadienį Jungtinių Tautų (JT) būstinėje Niujorke dalyvaus Paryžiaus klimato kaitos susitarimo pasirašymo ceremonijoje. „Klimato kaitos susitarimas yra svarbus žingsnis, galintis sulaikyti atšilimo greitį. Visas pasaulis patiria pasekmes, vienos šalys skausmingiau, kitos mažiau, tačiau kovoti su tuo reikia visiems“, – pranešime cituojama D.Grybauskaitė.

Rusijos ambasadorius Jungtinėse Tautose penktadienį perspėjo Maskvos palaikomą Sirijos prezidentą Basharą al-Assadą, pažadėjusį atsikovoti visą Siriją, kad jis susilauks skaudžių pasekmių, jeigu nesilaikys Maskvos siekiant taikos proceso.

Sirijos vyriausybės delegacija į Jungtinių Tautų remiamas taikos derybas Ženevoje atvyko penktadienio popietę, panešė naujienų agentūrai AFP vienas su šia vyriausybe susijęs asmuo, o kas atstovaus opozicijai, kol kas nežinoma. „Vyriausybės delegacija, vadovaujama (Sirijos ambasadoriaus Jungtinėse Tautose) Basharo al-Jaafari, atvyko į Ženevos oro uostą“, – sakė šaltinis.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė ketvirtadienį rengia tradicinę spaudos konferenciją, skirtą apžvelgti svarbiausiems praėjusių metų įvykiams ir padėčiai valstybėje. Stebėkite tiesioginę transliaciją: Kaip nurodo Prezidentūra, D.Grybauskaitė svarbiausiomis savo veiklos ir valstybės sritimis įvardijo gynybos stiprinimą, nacionalinio, socialinio saugumo užtikrinimą, kovą su korupcija ir teisinės valstybės, pilietinės visuomenės stiprinimą, užsienio politikos pasiekimus.

Rusiją lydi lėktuvo katastrofų prakeiksmas: kai Vladimirui Putinui ima atrodyti, kad agresyvi Kremliaus užsienio politikos strategija ima nešti dividendus, nutinka kita linkme nukreipiantys įvykiai. Po Šaltojo karo pabaigos Rusija neslėpė ambicijų susigrąžinti didžiosios galios statusą, užsitarnauti baime grįstą kitų valstybių pagarbą globalioje politinėje arenoje bei nuo Vakarų apginti „įtakos zoną“ – posovietinę erdvę.

Jungtinių Valstijų palaikoma sukilėlių grupuotė „Tajammu Alezzah“ kelis mėnesius kovėsi su Sirijos režimo pajėgomis prie Hamos miesto, bet dabar į konfliktą įsitraukė nauji žaidėjai – Rusijos karo lėktuvai, jau ne kartą smogę kovotojų priešakinėms pozicijoms, taip pat vyriausybės aviacija. Jau ilgiau negu savaitę Rusijos vykdoma bombardavimo kampanija Sirijos opozicijai sukūrė naują tikrovę.

Buvęs Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos pirmininkas Johnas Ashe'as antradienį buvo suimtas ir apkaltintas paėmęs 1,3 mln. JAV dolerių kyšių iš Kinijos verslininkų, o šis korupcijos skandalas smarkiai supurtė tarptautinę organizaciją. JT generalinis sekretorius Ban Ki-moonas sakė esantis „sukrėstas ir giliai susirūpinęs“ dėl tų kaltinimų, neturinčių precedento per 70 metų Jungtinių Tautų istoriją.

Netrukus po JAV ir Prancūzijos valdžių pareiškimų Saudo Arabijos atstovai pareiškė, kad Rusijos naikintuvai smogė tose srityse, kuriose nėra „Islamo valstybės“ teroristų. Tuo metu Rusija ketvirtadienį pratęsė oro antskrydžius – jų surengtos dar kelios dešimtys. Jie taip pat reikalauja, kad Rusija nutrauktų karinę operaciją Sirijoje, „Reuters“ cituoja Abdullah al-Muallami – Saudo Arabijos atstovą Jungtinėse Tautose.

Vengrija antradienį paragino Jungtines Tautas nustatyti pasaulines migrantų priėmimo kvotas, pabrėžusi, jog neteisinga, kad Europa turi priimti tiek daug pabėgėlių, kurie plūsta iš Sirijos. Vengrija, sulaukusi kitų šalių vyriausybių ir žmogaus teisių aktyvistų kritikos dėl savo griežtos pozicijos migrantų atžvilgiu, sakė, kad oficialiai pateiks šį pasiūlymą trečiadienį Jungtinėse Tautose. „Sakome, kad visi didieji veikėjai turėtų nešti dalį naštos.

Didžiojo septyneto grupei priklausančios stipriausios pasaulio ekonomikos bei Persijos įlankos šalys antradienį pažadėjo skirti 1,8 mlrd. JAV dolerių Jungtinių Tautų agentūroms, padedančioms pabėgėliams iš Sirijos. Pažadas skirti šį finansavimą buvo duotas, kai JT generalinis sekretorius Ban Ki-moonas, pradėdamas Generalinės Asamblėjos debatus, įspėjo pasaulio lyderius, kad JT humanitarinės agentūros yra „bankrutavusios“. „Sutarėme drauge skirti 1,8 mlrd.

Rusijos ambasadorius Jungtinėse Tautose 2012 metais siūlė ieškoti būdų nušalinti Sirijos prezidentą Basharą al Assadą, Didžiosios Britanijos dienraščiui „The Guardian“ sakė derybose dalyvavęs Suomijos eksprezidentas.

Vašingtono ambasadorė Jungtinėse Tautose ketvirtadienį apkaltino Rusiją skleidžiant „atvirą melą“ apie Ukrainą, kuriuo siekiama užmaskuoti Kremliaus tiesioginį dalyvavimą kare, pradėtą siekiant užkirsti kelią Kijevo provakarietiškiems siekiams.

Vašingtono ambasadorė Jungtinėse Tautose trečiadienį susitiko su Ukrainos prezidentu Petro Porošenka, kurio šalyje atsinaujino didesnio masto susirėmimai su prorusiškais separatistais, taip pat didėjant nuogąstavimams, kad Vakarų valstybių remiamas Kijevas priartėjo prie nemokumo slenksčio.

Europos Sąjungos (ES) lyderiai ketvirtadienį pradės įtemptą viršūnių susitikimą su kaimyninėmis buvusiomis Sovietų Sąjungos respublikomis, kurį temdys besitęsianti konfrontacija su Rusija, išprovokuota ankstesnio to paties formato susitikimo, įvykusio prieš pusantrų metų.

Praėjus metams nuo kautynių Rytų Ukrainoje pradžios Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas galbūt nelaimėjo priešpriešoje su Vakarų šalimis, bet taip pat negali būti laikomas pralaimėjusiu, sako analitikai. Pasak jų, palaikydamas Ukrainos separatistus Kremliaus vadovas smarkiai rizikavo, tačiau ta rizika didžiąja dalimi atsipirko, nes leido jam nubausti provakarietišką Kijevo valdžią dėl jos pastangų nusigręžti nuo Rusijos ir susivienyti su Vakarais.

Lietuvai penktadienį atsiųsta Rusijos nota dėl ginklų tiekimo Ukrainai yra grasinimas visiems, kurie nesilaiko Rusijos primetamų taisyklių, sako užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. „Čia yra grasinimas visiems, kad visi laikytųsi tų taisyklių, kurios nustatomos Rusijos, o ne tų, kurios yra tarptautinės normos“, - BNS penktadienį sakė ministras.

 Sausio 21 dieną Jungtinių Tautų Saugumo Taryba Lietuvos prašymu aptarė sparčiai blogėjančią situaciją Rytų Ukrainoje ir nuolatinius paliaubų ir Minsko susitarimų pažeidimus. Lietuvos nuolatinė atstovė Jungtinėse Tautose ambasadorė Raimonda Murmokaitė atkreipė dėmesį, kad nuo susitarimo dėl ugnies nutraukimo pasirašymo, Rusijos remiami separatistai toliau ginkluojasi, persigrupuoja ir jau užgrobė papildomus 500 kvadratinius kilometrus Ukrainos teritorijos.

Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Taryba antradienį nepriėmė rezoliucijos dėl palestiniečių valstybingumo, kuriai kategoriškai nepritarė Jungtinės Valstijos. Kinija, Prancūzija ir Rusija yra tarp aštuonių valstybių, balsavusių už šį tekstą, bet rezoliucija nesurinko būtinų devynių „taip“, kad būtų priimta 15 narių Saugumo Taryboje. Australija ir Jungtinės Valstijos balsavo „prieš“, o penkios kitos šalys, tarp jų – Didžioji Britanija, susilaikė.

Lietuva prisijungė prie tarptautinės sutarties, kuriai įsigaliojus bus draudžiama eksportuoti ginklus, jei jie planuojami naudojami genocidui, nusikaltimams žmoniškumui ar karo nusikaltimams. Sutarties dėl prekybos ginklais ratifikacinius raštus ketvirtadienį įteikė Lietuvos nuolatinė atstovė Jungtinėse Tautose ambasadorė Raimonda Murmokaitė, pranešė Užsienio reikalų ministerija.

 Lietuvos nuolatinė atstovė Jungtinėse Tautose (JT) ambasadorė Raimonda Murmokaitė pabrėžia, kad žmogaus teisių pažeidimai Ukrainoje turi būti ištirti ir už juos turi būti taikoma atsakomybė.

Pažvelgę į Balkanų katilo žemėlapį, beveik pačiame jo centre išvystume Kosovo Respubliką (toliau – Kosovas). Šis darinys užima tik kiek daugiau nei 10 000 kvadratinių kilometrų, tačiau nuo pat savo nepriklausomybės paskelbimo 2008 metais kelia didžiulius debatus.