jungtinės amerikos valstijos

Karštą vasaros naktį Pietų Karolinoje 16-metis Trey Wrightas manė, kad važiuoja į pasimatymą su mergina. Tačiau romantiškas susitikimas virto mirtinais spąstais – paauglį nušovė varžovas, o dėl šiurpaus nusikaltimo už grotų atsidūrė net devyni jaunuoliai. Kai birželio 24 d. policijos pareigūnai prieš pat vidurnaktį atvyko į įvykio vietą, T. Wrightas gulėjo kelyje su daugybe šautinių žaizdų. Vėliau buvo patvirtinta, kad vidurinės mokyklos moksleivis mirė netrukus po atvežimo į ligoninę.

Ankstyvą rytą išėjusi pasivaikščioti prie savo namų Aliaskoje trijų vaikų mama patyrė tikrą siaubą – ją užpuolė meška ir nuvilko apie 100 metrų. Smarkiai sužalota 36-erių moteris stebuklingai išgyveno ir šiuo metu gydoma ligoninėje, jai atliktos sudėtingos operacijos.

Didelė grupė iš JAV deportuotų rusų rugpjūčio 27 d. buvo atskraidinta lėktuvu iš Kairo į Domodedovo oro uostą, „Agentstvo“ pranešė „Russian America for Democracy in Russia“ prezidentas Dmitrijus Valujevas. Jo organizacija padeda Rusijos piliečiams, patekusiems į imigracijos kalėjimus. Tai jau antroji masinė rusų deportacija iš JAV šią vasarą – birželį JAV valdžios institucijos iš šalies išsiuntė apie 40 žmonių, teigė D. Valujevas. Pasak D. Valujevo, lėktuvas nusileido apie 16 val.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas šiuo metu elgiasi kaip „Rusijos agentas“, teikdamas pirmenybę Maskvai kare su Ukraina. Tai pareiškė Portugalijos prezidentas Marcelo Rebelo de Sousa, kalbėdamas jaunimo renginyje, praneša CNN. M. Sousa aptarė tarptautinę situaciją ir šiuolaikinius iššūkius. Jis pavadino D. Trumpą naujo tipo politiniu lyderiu, kuris yra labiau emocingas ir orientuotas į tiesioginį kontaktą be tarpininkų.

JAV Valstybės departamentas pritarė maždaug 825 mln. dolerių (707,5 mln. eurų) vertės ginkluotės pardavimui Ukrainai, ketvirtadienį pranešė JAV Gynybos saugumo bendradarbiavimo agentūra (angl. Defense Security Cooperation Agency, DSCA). Į šį paketą įtrauktos padidinto nuotolio raketos ir susijusi įranga, kurios prašė Kyjivas. Agentūra nurodė, kad Kongresas buvo apie tai informuotas, kaip yra įprasta parduodant ginklus kuriai nors užsienio šaliai.

JAV viceprezidentas J. D. Vance‘as teigia, kad jo ginčas su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu Ovaliajame kabinete vasarį buvo „naudingas“ ir padėjo išryškinti nesutarimus tarp Vašingtono ir Kyjio, rašo „Politico“. J. Vance‘as pripažino apgailestaujantis dėl įtempto vasario mėnesio susitikimo, kuris, anot jo, „sukrėtė Europą“. „Klausykite, kartais žmonės nesutaria. Ar norėčiau, kad būtume viešai susipykę Ovaliajame kabinete? Nebūtinai“, – sakė jis.

Amerikiečiai, artimai susiję su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, bandė daryti įtaką vidaus procesams Grenlandijoje. Dėl to Danijos užsienio reikalų ministras Larsas Lokke Rasmussenas iškvietė JAV diplomatą pokalbiui.

Jungtinės Valstijos paskelbė, kad jos yra pasirengusios parūpinti žvalgybos išteklių ir mūšio lauko stebėsenos pajėgumų įgyvendinant bet kokį Vakarų saugumo planą pokario Ukrainoje, o kartu ir prisidėti prie Europos oro gynybos skydo šiai šaliai. Kaip praneša naujienų agentūra „Ukrinform“, apie tai rašo leidinys „Financial Times“ (FT), remdamasis Europos pareigūnais.

Galinga smėlio audra pirmadienio vakarą paralyžiavo Finiksą (Arizona, JAV) – buvo atšaukti visi skrydžiai, oro uoste dingo elektra, miestą užklupo smarkios perkūnijos, išvartė medžius ir sukėlė rimtų elektros tiekimo sutrikimų. Finiksą apgaubė tankus dulkių debesis – matomumas sumažėjo beveik iki nulio, o gatvės visiškai pranyko už dulkių šydo, rašo CNN. Pirmadienio vakarą milžiniška dulkių siena užtvindė dalį Finikso metro rajono, mieste beveik visiškai sumažindama matomumą.

Indonezija ir Jungtinės Valstijos drauge su kitomis sąjungininkėmis pirmadienį pradėjo bendras karines pratybas, kuriomis siekiama užtikrinti stabilumą Azijos ir Ramiojo vandenyno regione. Kasmetinės pratybos „Super Garuda Shield“ vyks sostinėje Džakartoje ir keliose vietose vakarinėje Sumatros saloje bei Riau salyne iki rugsėjo 4 dienos. Dalyvaus daugiau nei 4,1 tūkst. Indonezijos ir 1,3 tūkst.

Indija atnaujino Rusijos naftos importą, nepaisydama JAV spaudimo ir grasinimų muitais. „Bloomberg“ skelbia, kad didžiosios šalies perdirbimo įmonės vėl įsigijo rusiškos naftos, nors Vašingtonas perspėja – toks žingsnis gali brangiai kainuoti Indijos eksportui. Indijos valstybinės naftos perdirbimo įmonės atnaujino Rusijos naftos pirkimus po trumpos pertraukos, kurią lėmė JAV muitai, rugpjūčio 20 d. pranešė „Bloomberg“. Pirkimų sustabdymas buvo susijęs su 25 proc.

Ivanka Trump, ilgą laiką vengusi viešumos ir tvirtinusi, kad nekenčia politikos, netikėtai sugrįžo į Baltuosius rūmus – šį kartą ne dėl politinių reikalų. Ji padeda UFC vadovui Danai White‘ui surengti kovų turnyrą pačioje Baltųjų rūmų teritorijoje, kuris sutaps su JAV nepriklausomybės sukaktimi. JAV prezidento Donaldo Trumpo dukra dirbo patarėja savo tėvo pirmosios kadencijos metu – nuo 2017 iki 2021 metų.

Kas šiandien yra „Vakarai“ – geografinė, kultūrinė ar politinė sąvoka? Atsakymas į šį klausimą tampa lemiamas ne tik sprendžiant Ukrainos likimą, bet ir suprantant gilius civilizacinius konfliktus, kuriuose susiduria skirtingos pasaulėžiūros. Kol Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas aiškiai supranta ir atmeta Vakarus, patys Vakarai vis dar ieško savo tapatybės, o JAV prezidentas Donaldas Trumpas, regis, nė nesistengia.

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio liepos 31 d. interviu „Fox News Radio“ teigė, kad šią savaitę Jungtinės Valstijos surengė naujas derybas su Rusijos pareigūnais, tačiau jos nedavė jokios pažangos siekiant užbaigti karą Ukrainoje, rašo „Kyiv Independent“. M. Rubio sakė, kad derybose dalyvavo „kai kurie artimiausi Putino aplinkos žmonės“, bet ne pats Rusijos prezidentas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį pareiškė, kad Jungtinės Valstijos nuo rugpjūčio 1 d. įves 25 proc. muitą prekėms, importuojamoms iš Indijos, rašo „Reuters“. Anot jo, Indija – penkta pagal dydį pasaulio ekonomika – nuo rugpjūčio 1 d. taip pat susidurs su nenurodyta bauda, tačiau jos dydžio ar paskirties jis neatskleidė.

JAV Valstybės departamento spaudos sekretorė Tammy Bruce pareiškė, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas artimiausiu metu paskelbs tolesnius žingsnius Rusijos atžvilgiu, siekdamas priversti Kremliaus prezidentą Vladimirą Putiną sėsti prie derybų stalo su Ukraina. Tokį pareiškimą ji padarė „Fox News“ eteryje. T. Bruce patvirtino, kad D. Trumpas ketina sutrumpinti Rusijai nustatytą terminą nuo 50 iki 10–12 dienų – per šį laikotarpį Maskva turės sudaryti taikos sutartį su Ukraina.

Joe Bideno sūnus Hunteris Bidenas pareiškė, kad dėl jo tėvo katastrofiško pasirodymo pernai vykusiuose debatuose su Donaldu Trumpu kalti receptiniai vaistai nuo nemigos.

Brukline (JAV, Niujorko valstija) priimtas precedento neturintis sprendimas gali pakeisti tai, kaip teisiškai vertinami naminiai gyvūnai – šuo pripažintas ne daiktu, o šeimos nariu. Po tragiškos keturkojo žūties teismas nusprendė, kad dėl tokios netekties artimieji turi teisę į emocinės žalos kompensaciją, kaip ir praradus artimą žmogų. Dauguma žmonių, kurie kada nors turėjo šunį, nelaiko savo keturkojo draugo daiktu – jie jį laiko šeimos nariu.

Rusijoje gimęs istorikas Vladislavas Zubokas iškėlė provokuojančią hipotezę, kad Vakarų lyderiai perdėtai įvertino atsargių ir konservatyvių Sovietų Sąjungos vadovų keliamą grėsmę.

Liūtys ir audros talžo ne tik Lietuvą, bet ir kitas valstybes. Socialiniuose tinkluose plinta vaizdo įrašas iš JAV Niudžersio valstijos Gatenbergo miesto, kuriame nufilmuota, kaip dėl lietaus patvino gatvės. Liepos 14-ąją, pirmadienį, autobuso keleivė Miyeon Hong nufilmavo, kaip atrodė Gatenbergo miesto gatvės. Vaizdo įraše matyti, kad gatvė buvo apsemta ir ja vos pravažiavo automobiliai, kai kurie vairuotojai buvo priversti kelionę užbaigti ir vidury kelio taip ir nepasiekus tikslo.

JAV atnaujino gynybos ginklų tiekimus Ukrainai po neseniai įvykusio JAV karinės pagalbos pertrūkio, pranešė „Reuters“, remdamasi dviem JAV pareigūnais. „Jungtinės Valstijos tiekia Ukrainai artilerijos sviedinius ir mobiliosios artilerijos raketas“, – administracijos narius citavo agentūra.  Pasak pareigūnų, kai kurių ginklų tiekimo sustabdymas praėjusią savaitę, regis, buvo susijęs su susirūpinimu, kad JAV karinės atsargos gali būti per mažos.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį paskelbė dar kartą nukeliantis terminą, iki kurio turėjo įsigalioti muitai dešimtims šalių, ir teigė galintis būti lankstus dėl naujos – rugpjūčio – datos, siekiant susitarimų. Pirmadienį Baltųjų rūmų šeimininkas išsiuntė laiškus JAV prekybos partneriams, įskaitant Japoniją ir Pietų Korėją, teigdamas, jog nuo rugpjūčio 1-osios bus pradėti taikyti didesni muitai.  Jis nurodė, kad Seului ir Tokijui bus pritaikyti 25 proc.

Naudodamasis savo turtu ir įtaka internete, Elonas Muskas bando suburti nusivylusius rinkėjus iš respublikonų ir demokratų stovyklų. Liepos 5 d. jis paskelbė ketinantis mesti iššūkį JAV dvipartinei sistemai. Dar liepos 4-ąją E. Muskas iškėlė klausimą, į kurį, tikėtina, jau žinojo atsakymą: „Ar turėtume įkurti Amerikos partiją?“ Iš 1,2 mln. atsakiusių vartotojų 60 proc. pasirinko „taip“, ir to pakako, kad E. Muskas paskelbtų: „Šiandien įkurta Amerikos partija, kad jums sugrąžintume laisvę.

Mirtini potvyniai Teksaso valstijoje (JAV) sukėlė abejonių, ar prognozavimo sistemos ir avarinės tarnybos spėja prisitaikyti prie didėjančių klimato kaitos keliamų pavojų. Taip pat keliami klausimai dėl Baltųjų rūmų inicijuoto federalinių darbuotojų skaičiaus mažinimo ir šio sprendimo įtakos nelaimei.

JAV prezidento Donaldo Trumpo politika iš esmės yra nenuspėjama, kintanti ir priklausoma nuo daugelio, net epizodinių, veiksnių. Vis dėlto pasaulyje daug kas priklauso nuo JAV ir jų prezidento. Todėl ne tik Amerikos priešai, bet ir sąjungininkai – ypač Europos šalys – priversti prisitaikyti prie naujų aplinkybių ir ieškoti rakto į Baltųjų rūmų vadovo mąstyseną, rašoma „Ukrinform“. NATO viršūnių susitikimas Hagoje buvo kupinas komplimentų ir simbolinio „švelnumo“ Baltųjų rūmų vadovui.

Danijoje, dalyvaujant Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui, Ukrainos gynybos ministras Rustemas Umerovas ir bendrovės „Swift Beat, LLC“ generalinis direktorius Ericas Schmidtas pasirašė ilgalaikės strateginės partnerystės memorandumą. „Dokumente numatyta plėsti įmonės gamybos pajėgumus, o Ukrainai modernūs dronai bus tiekiami prioritetine tvarka, specialiomis sąlygomis ir už savikainą“, – teigiama pranešime.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas neseniai vėl pasirodė su atviru ir audringu pareiškimu, šį kartą bandydamas tarpininkauti tarp Irano ir Izraelio dėl taikos susitarimo. „Aš nesu patenkintas Izraeliu. Iš esmės turime dvi šalis, kurios kovoja taip ilgai ir taip nuožmiai, kad jau nebežino, ką, po velnių, daro“, – birželio 24 d. pareiškė jis žurnalistams. Tokia prezidento retorika pakurstė diskusijas apie jo komunikacijos stilių bei psichologinį modelį.

Šią savaitę sukanka 75 metai nuo tada, kai daugiau nei 135 tūkst. Šiaurės Korėjos karių įsiveržė į Pietų Korėją, pradėdami karą, kuris nusinešė milijonus gyvybių ir paliko gilius randus, jaučiamus iki šiol. Tačiau šis konfliktas visada liko Antrojo pasaulinio karo šešėlyje – didesnio masto karo. Net JAV kariuomenė Korėjos karą vadina „užmirštuoju karu“, nors jame žuvo daugiau nei 36 tūkst. amerikiečių.

Norvegų turistas teigia, kad JAV jam neleido įvažiuoti dėl J. D. Vance‘o memo telefone. Tačiau valdžios institucijos tvirtina, kad tai – dėl narkotikų vartojimo, rašoma „Times“. Madsas Mikkelsenas – 21 metų turistas iš Norvegijos. Jis vietos žiniasklaidai pasakojo, kad birželio 11 d. Niujorko „Liberty“ tarptautiniame oro uoste jam buvo uždrausta įvažiuoti į JAV.

JAV kariai visame Artimųjų Rytų regione yra pasirengę kovai, nes Iranas ir jo sąjungininkai grasina kerštu po neseniai paaštrėjusios įtampos. Irano ambasadorius ir nuolatinis atstovas Jungtinėse Tautose Ženevoje, Ali Bahreini, birželio 19 d. „Euronews“ teigė, kad Teheranas smogs JAV, jei Vašingtonas „peržengs raudoną liniją“. Dauguma karo ekspertų mano, kad labiausiai tikėtinas scenarijus – Irano ataka prieš JAV karines bazes regione.

Vakarų sąjungininkai Rusiją, Kiniją, Iraną ir Šiaurės Korėją laiko naująja autoritarinių valstybių ašimi, kuri vis labiau vienijasi ir remia viena kitą. Todėl Donaldo Trumpo sprendimas pulti Iraną gali išprovokuoti platesnio masto regioninį ar net pasaulinį karą. Tačiau daug kas priklausys nuo to, kaip reaguos Rusija ir Kinija – galingiausios Teherano sąjungininkės.

JAV jau daugiau nei du dešimtmečius viešai siekia neleisti Iranui įsigyti branduolinio ginklo, tačiau tyliai toleruoja Izraelio branduolinį arsenalą, kurio egzistavimą pastarasis ilgus metus neigė ir slėpė net nuo Vašingtono. Dabar, kai JAV prisijungė prie Izraelio karinio puolimo prieš Irano branduolinius objektus, šie dvigubi standartai vėl iškyla į paviršių – kartu su klausimu, ar tokia politika iš tiesų padeda užkirsti kelią branduolinių ginklų plitimui Artimuosiuose Rytuose.

Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi teigė, kad Teherano atsakas į Izraelio išpuolius yra pagrįstas savigyna, rašoma „Sky News“. Izraelio smūgiai, kurie buvo pirmieji, „nebūtų įvykę be JAV leidimo“, pridūrė jis. Vašingtonas turi pasmerkti Izraelio smūgius A. Araghchi teigė, kad Vašingtonas turėtų pasmerkti Izraelio smūgius Irano branduoliniams objektams, pridurdamas, kad derybos su JAV galėjo vesti prie susitarimo.

Australijos televizijos „9News“ korespondentė JAV Lauren Tomasi, rengdama reportažą apie imigrantų protestus Los Andžele, buvo pašauta gumine kulka. „9News“ paskelbė incidento filmuotą medžiagą, kurioje teigiama, kad į L. Tomasi tyčia nusitaikė policijos pareigūnas miesto centre esančiame rajone per trečiąją susirėmimų dėl Donaldo Trumpo imigracijos suvaržymo dieną.

Vadinamasis „Trumpo sukrėtimas“ įstūmė Europą į giliausią krizę nuo 1945 m., tačiau taip pat suteikia žemynui galimybę sukurti „naują Vakarų pasaulį“, teigė britų istorikas ir komentatorius Timothy Gartonas Ashas interviu „Kyiv Independent“. Pirmieji Donaldo Trumpo prezidentavimo mėnesiai išsklaidė Europos sostinėse buvusias iliuzijas, kad ilgalaikė transatlantinė partnerystė išliks tvirta, nesvarbu, kas sėdi Baltuosiuose rūmuose.

Tenesio valstijos Raderfordo apygardos gyventojai savaitgalį trynė akis iš nuostabos – šeštadienį, gegužės 31 d., keliu bėgo... zebras. Ne, tai ne zoologijos sodo išvyka ar kino filmavimas – tai tikras, gyvas zebras, kuris, kaip pranešama, bėgo ir klupo važiuojamojoje dalyje, lyg būtų patekęs į jam visai nepažįstamą pasaulį. Neeilinį vaizdo įrašą užfiksavo viena vairuotoja, kuri, kaip girdėti įraše, buvo labai nustebusi. „Ar tai zebras? Jis turi net žymą, – pastebėjo vairuotoja.

Pasak JAV nacionalinio archyvų ir dokumentų administracijos, daugelis dovanų, kurios patenka į Baltuosius rūmus, yra iš Jungtinių Amerikos Valstijų ir kitų šalių piliečių. Sudėtingesnė situacija yra su valstybinėmis dovanomis – tomis, kurias prezidentams diplomatiniais tikslais dovanoja užsienio šalių vadovai.

JAV federaliniai teisėjai teigia, kad nuo vasario mėnesio teisėjų namuose be jų prašymo buvo pristatyta šimtai picų bent septyniose valstijose, o tai kelia susirūpinimą dėl jų saugumo. Senato lyderis pareikalavo Teisingumo departamento atlikti tyrimą, rašoma „The Washington Post“. Daugelis pristatymų buvo skirti teisėjams, nagrinėjantiems bylas, kuriose ginčijama Donaldo Trumpo administracijos politika.

Vašingtone prie žydų muziejaus vėlai trečiadienį buvo nužudyti du Izraelio ambasados ​​darbuotojai, pranešė JAV vidaus reikalų sekretorė Kristi Noem. Tuo tarpu Izraelio prezidentas Isaacas Herzogas ketvirtadienį teigė esantis „sukrėstas“ dėl šio įvykio, praneša „Sky News“. „Tai yra paniekinamas neapykantos, antisemitizmo aktas“, – rašė jis „X“. Ir tęsė: „Mūsų širdys yra su nužudytųjų artimaisiais, o mūsų maldos – su sužeistaisiais.

Kai už lango audra, geriau kojos į lauką nekelti, nes niekada negali žinoti, kada šalia gali trenkti žaibas. Tuo įsitikino ir Oklahomos valstijos Niukaslo miesto policija, į kurios automobilį trenkė žaibas.  Įspūdingu vaizdeliu pasidalijo Oklahomos Niukaslo ekstremalių situacijų valdymo tarnyba. Prie vaizdo įrašo buvo rašoma:  „Prieš kelias minutes audros metu žaibas trenkė į Niukaslo policijos automobilį. Niekas nenukentėjo, bet galėjo.

Praėjusiais metais Joe Bidenui teko trauktis iš kovos dėl antrosios kadencijos prezidento poste, o per visą gyvenimą jam teko patirti ne vieną iššūkį. Tačiau jo aplinka ir pats tuometinis prezidentas negalėjo žinoti, kad netrukus demokratų lyderį ištiks dar skaudesni gyvenimo iššūkiai – 2025 m. gegužę J. Bidenui buvo diagnozuotas agresyvus vėžys.

JAV senatoriaus Tomo Cottono teisės aktu siekiama „užkirsti kelią pažangiems amerikietiškiems lustams patekti į priešiškų šalių, pavyzdžiui, komunistinės Kinijos, rankas“. Praėjusią savaitę jis pateikė planą įstatymo projektui, kuris įpareigotų aukštos kokybės dirbtinio intelekto (DI) procesorių gamintojus stebėti neteisėtų užsienio subjektų geografinę padėtį, rašo „Tom‘s Hardware“. Pranešama, jog įstatymo projektas apima ne tik DI procesorius – JAV prekybos sekretoriui būtų suteikti įgal...

JAV ambasadorius NATO Matthew Whitakeris gegužės 16 d. pareiškė, kad Jungtinės Valstijos šiemet pradės derybas su Europos sąjungininkais dėl JAV karių skaičiaus Europoje mažinimo, rašoma „Reuters“. Paklaustas apie pranešima, kad Donaldo Trumpo administracija svarsto galimybę išvesti karius iš Europos, M. Whitakeris atsakė, kad „nieko nėra nuspręsta“. „Bet kai tik nuspręsime, šias derybas pradėsime NATO struktūroje“, – teigė jis.

Buvusi JAV ambasadorė Ukrainoje Bridget Brink gegužės 16 d. viešai patvirtino, kad atsistatydino dėl prezidento Donaldo Trumpo administracijos užsienio politikos krypties, rašė ji gegužės 16 d. straipsnyje, paskelbtame „Detroit Free Press“, kurį cituoja „Kyiv Independent“. B. Brink, kuri šias pareigas ėjo nuo 2022 m., apkaltino D. Trumpo administraciją, kad ji teikia pirmenybę spaudimui Ukrainai – Rusijos visapusiško įsiveržimo aukai – užuot konfrontavusi su Kremliumi.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas atsisakė atmesti galimybę siekti trečiosios prezidento kadencijos, pripažindamas, kad toks žingsnis sugriautų demokratines konvencijas. D. Trumpas sako, kad apeiti konstitucinį apribojimą 2028 m. būtų „sunku“, bet jis vis tiek atsisako tai atmesti, rašoma „The Times“. 22-oji Jungtinių Valstijų Konstitucijos pataisa riboja prezidento trečiąją kadenciją, tačiau pranešama, kad D. Trumpo komanda ieško būdų, kaip tai apeiti.

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio teigia, kad rytoj Stambule susitiks su Turkijos užsienio reikalų ministru ir Ukrainos delegacija, praneša „Sky News“. Šiandien Ukrainos ir Rusijos pareigūnai turėjo susitikti tiesioginėms deryboms, tačiau JAV valstybės sekretorius teigė, kad Amerika „neturi didelių lūkesčių“ dėl šių derybų.

JAV siūlo atgaivinti NATO ir Rusijos tarybą kaip dalį platesnio Amerikos plano užbaigti karą Ukrainoje, gegužės 15 d. pranešė „Bloomberg“, remdamasis nenurodytais šaltiniais, rašoma „Kyiv Independent“. Balandžio mėnesį „Axios“ pranešė, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo taikos planas taip pat apima Vašingtono de jure pripažinimą Rusijos kontrolės okupuotame Kryme, kartu su de facto pripažinimu jos okupacijos kitose Ukrainos teritorijose, sankcijų sušvelninimą ir karo sustabdymą dabartinėse front...

JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija ruošiasi priimti prabangią dovaną iš Kataro karališkosios šeimos – „Boeing“ lėktuvą, kuriuo laikinai galėtų naudotis D. Trumpas. Tai gali būti vertingiausia dovana, kurią kada nors užsienio vyriausybė yra padovanojusi JAV, pranešė „ABC News“ šaltiniai.

Daugelis amerikiečių ir europiečių mano, kad Trečiasis pasaulinis karas gali kilti per 5-10 metų, o įtampa santykiuose su Rusija yra labiausiai tikėtina priežastis. Apie tai liudija „YouGov“ apklausos duomenys, paskelbti „The Guardian“ prieš 80-ąsias Pergalės Europoje metines, praneša „Ukrinform“. „YouGov“ atliktas tyrimas taip pat parodė, kad didžioji dauguma mano, jog Antrojo pasaulinio karo įvykiai yra aktualūs ir šiandien, todėl apie juos būtina ir toliau mokyti jaunąsias kartas.